Martin Weiss

Straipsnis iš Vikipedijos, laisvosios enciklopedijos.
Martinas Vaisas
vok. Martin Weiss
Gimė 1903 m. vasario 21 d.
Karlsrūjė, Vokietijos imperija
Mirė 1984 m. rugsėjo 30 d. (81 metai)
Karlsrūjė, VFR
Tautybė vokietis
Veikla Holokausto vykdytojas
Sritis masinės žudynės
Organizacijos SS, SD, SiPo, Einsatzgruppen
Pareigos karininkas
Partija Vokietijos nacionalsocialistinė darbininkų partija

Martinas Vaisas (vok. Martin Weiss; 1903 m. vasario 21 d. Karlsrūjė, Vokietijos imperija1984 m. rugsėjo 30 d. ten pat, VFR[1]) – nacių pareigūnas ir faktiškas Vilniaus geto valdytojas, taip pat liūdnai pagarsėjusio nacių įsteigto Ypatingojo būrio (lietuvių ir vokiečių saugumo policijos būrys), kuriam tenka didžiausia atsakomybė už Panerių žudynes, kurių metu nužudyta (sušaudyta) daugiau nei 100 000 žydų, vadas.

Ankstyvasis gyvenimas[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

Martinas Vaisas gimė protestantų šeimoje Karlsrūjėje. Vaisas sekė tėvo pėdomis ir įgijo santechniko ir šildymo sistemų specialisto išsilavinimą, dirbo pameistriu tėvo įmonėje. 19231927 m. gyveno Pietų Amerikoje, ten padėjo broliui įkurti fermą. Po tėvo mirties susilaukė trijų vaikų.

Karjera nacių struktūrose[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

Vaisas ne itin domėjosi politika. 1934 m. jis įstojo į raitąją SS, SS padalinį, labiausiai orientuotą į jojimo meną ir žirgų priežiūrą. 1934 m. taip pat jis įstojo į Vokietijos nacionalsocialistinę darbininkų partiją.

1939 m. rugsėjį nacių Vokietijai įsiveržus į Lenkiją, Vaisas pašauktas į Vermachtą. Dėl narystės SS buvo perkeltas į Waffen-SS mašinų aptarnavimo skyrių ir pasiųstas į mūšį dėl Prancūzijos. 1940 m. rugpjūtį grįžo namo ir tęsė šeimos verslą.

1941 m. pavasarį Vaisas vėl mobilizuotas, paskirtas į trečią operatyvinę komandą Einsatzkommando 3, operatyvinės grupės dalį, dislokuotą Bad Diubene. 1941 m. spalį paskirtas dirbti Vokietijos valstybės saugumo tarnybos (vok. Sicherheitsdienst, SD) ir Trečiojo Reicho saugumo policijos (vok. Sicherheitspolizei; SiPo) vado biure Vilniuje, Ostlando reichskomisariate.

Vaisas šiose pareigose išdirbo iki 1944 m. liepos. Jis visiškai atsakingas už represijas prieš Vilniaus žydų populiaciją, prieš Holokaustą sudariusią apie 50 000 žmonių.

Nepaisant žemo rango, Vaisas buvo atsakingas už Vilniaus getą ir netoliese esantį Lukiškių kalėjimą. Jis taip pat atrinkdavo aukas ekzekucijoms Paneriuose ir pranešdavo savo viršininkams jų skaičių.

Vaisas pagarsėjo žiauriu elgesiu su geto kaliniais ir jų dažnu mušimu. Sykį jis vietoje nušovė žmogų, už tai, jog per geto vartus bandė įsinešti penkias bulves ir šiek tiek žuvies. Kiti vokiečių sargybiniai būtų linkę pasigailėti žydų, tačiau bijojo Vaiso nepritarimo. Dėl žiaurumo ir užgaidaus elgesio siunčiant žmones iš Vilniaus geto į ekzekucijų vietą Paneriuose, buvo pramintas „juoduoju Vaisu“, „Weiss, das Schwarz“ (žodžių žaismas, vok. weiss 'baltas').[2]

Teismas už karo nusikaltimus[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

1950 m. vasarį Viurcburgo teismas pripažino Vaisą kaltu dėl karo nusikaltimų ir nuteisė kalėti iki gyvos galvos.

Šaltiniai[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

  1. https://www.gedenkorte-europa.eu/de_de/article-martin-wei-szlig-1903-ndash-1984.html Archyvuota kopija 2020-08-06 iš Wayback Machine projekto.
  2. Schoschana Rabinovici (1998). Thanks to My Mother. Puffin Books, Penguin Books. pp. 001–246. ISBN 0-14-130596-7.

Literatūra[redaguoti | redaguoti vikitekstą]