Antanas Gudaitis (1904)

Antanas Gudaitis
Antanas Gudaitis (kairėje) 1972 m. kartu su Liudviku Stroliu ir Stasiu Ušinsku.
Gimė	1904 m. liepos 29 d. Šiauliuose
Mirė	1989 m. balandžio 20 d. (84 metai) Vilniuje
Palaidotas (-a)	Senosiose Rasų kapinėse
Sutuoktinis (-ė)	Sofija Gudaitienė
Vaikai	Andrius Gediminas Gudaitis Eglė Gudaitytė-Kunčiuvienė Rūta Gudaitytė-Zaturskienė
Veikla	dailininkas tapytojas.

Antanas Gudaitis (1904 m. liepos 29 d. Šiauliuose – 1989 m. balandžio 20 d. Vilniuje) – dailininkas tapytojas.

Biografija

1922–1926 m. mokėsi Šiaulių mokytojų seminarijoje. 1926–1929 m. Lietuvos universitete studijavo literatūrą, Kauno meno mokykloje lankė Justino Vienožinskio studiją. 1929–1933 m. studijavo Paryžiaus nacionalinėje taikomosios dailės mokykloje bei įvairiose privačiose studijose.

1940–1941 m. dėstė Vilniaus dailės mokykloje, 1941–1943 m. – Vilniaus dailės akademijoje, 1945–1951 m. – Vilniaus dailės institute, nuo 1951 m. – Lietuvos dailės institute. 1947 m. suteiktas profesoriaus vardas.

LTSR nusipelnęs meno veikėjas (1961 m.), liaudies dailininkas (1964 m.). 1965 m. LTSR valstybinės premijos laureatas.

Kūryba

1993 m. Lietuvos pašto ženklas su Antano Gudaičio paveikslu

Parodose pradėjo dalyvauti 1931 m. Savo kūrybą demontravo Kaune, Vilniuje, Taline, Maskvoje, Rygoje, Lvove. 1932–1935 m. kartu su bendraminčiais įsteigė lietuvių modernistų dailininkų grupę „Ars“, dalyvavo jos rengiamose parodose. Nuo 1935 m. – Lietuvos dailininkų sąjungos narys.

Pagrindiniai kūrybos žanrai: portretas, natiurmortas, peizažas. Sukūrė piešinių, teatro dekoracijų, parengė nemažai interjero projektų.

Ankstyvosios tapybos periodui būdingi dekoratyvumu, pusiau abstrakčia ir daug ekspresijos turinčia forma ryškūs darbai. Vėlesnėje kūryboje forma įgauna daugiau reljefiškumo, spalvų gama tampa turtingesnė ir sodresnė. Sukūrė individualų ir daug lietuviškos nuotaikos turintį formos stilių bei koloritą. Septinto – devinto dešimtmečio kūriniuose metaforiškai vaizduojamas šių dienų pasaulis, sudėtingi žmonių santykiai, akcentuojamas emocinis pradas, daug vietos skiriama improvizacijai, temos įprasminimui dažnai naudojama personifikacija, simbolis, alegorija, groteskas.

Žymiausi kūriniai: „Motina su vaiku“, „Žuvų pardavėjos pajūryje“, „Moteris su vaisiais“, „Naujakuriai“, „Moters aktas“, „Vyras prie lango“, „Lietuviškas peizažas“, „Gėlės“, „Baltijos žvejai“, „Vidudienis“, „Vakaras“, „Moteris su paukščiu“, „Nuotakos“, „Žmonės žiūri į žvaigždes“ (1973 m.), „Namelis Viekšniuose“ (1933 m.), „Nida“ (1937 m.), triptikas M. K. Čiurlioniui atminti (1961–1962 m.).

Literatūra

• I. Korsakaitė. Antanas Gudaitis: Piešiniai, Vilnius, Vaga, 1973 m.
• Antanas Gudaitis: reprodukcijų albumas. Vilnius, Vaga, 1987 m.

Nuorodos

• Antano Gudaičio kūryba Archyvuota kopija 2013-11-19 iš Wayback Machine projekto.