Alegorija

Straipsnis iš Vikipedijos, laisvosios enciklopedijos.
Peršokti į: navigaciją, paiešką
Baltas balandis − taikos alegorija

Alegorija – literatūrinė raiškos priemonė, išreiškianti tam tikrą idėją simboliniu įvaizdžiu, kai pavaizduotas vienas asmuo ar daiktas reiškia kitą asmenį ar daiktą, o sąvoka, moralinės savybės, dvasinis ar tikrovės reiškinys išreiškiamas konkrečiu gyvenimišku vaizdu.

Alegorija, yra tam tikra tropų rūšis, netiesioginės reikšmės pasakojimas. Taip pat tai išplėsta metafora, kai kūrinyje vaizduojamos būtybės, daiktai visada reiškia kitus asmenis, daiktus.

Alegorijos ypatybė, kad viskas yra apgalvojama, apmąstoma, o tai suteikia alegorijai šaltesnio būdo ir slopina jausmą. Alegorija tampa įrankiu kitokiu būdu išreikšti savo mintį ir dažnai mažiau rūpinamasi jos vaizdingumu, tačiau tai nemažina alegorijos vertės, nes pasinaudojus alegorijomis, galima nupiešti tokį gyvą vaizdą, jog jis sukels giliausių jausmų.

Alegorijos gali būti trumpos ir ilgos.

Su alegorijomis yra susiję simboliai ir emblemos. Simboliais gali būti gyvi ar negyvi daiktai, kurie išreiškia kokius nors charakteringus, ryškius žmogaus bruožus. Balandis – skaistybės simbolis, liūtas – galios, ąžuolas – pastovumo, lapė – gudrumo, veidmainystės, asilas – kvailybės, žaltys – išminties.

Emblema tai simbolis skulptūroje ar tapyboje. Kryžius – krikščionybės emblema, inkaras – vilties, erelis – galybės, svarstyklės – teisybės, pelėda – mokslo.

Alegorija yra dažna pasakėčiose ir pasakose, kuriose suktumas ir gudrumas alegoriškai vaizduojamas lapės pavidalu, godumas – vilko, klastingumas – gyvatės.

Yra daug simbolių pasiskolintų iš literatūros ir istorijos. Saliamonas – išminties simbolis, Juozapas – skaistumo, Judas – išdavybės, Penelopė – žmonos ištikimybės.

Alegorija – abstrakčios sąvokos išreiškimas konkrečiu vaizdu. Paprastai ja sutartinai sąlygiškai apibūdinami reiškiniai, ypatybės (pvz., taiką žymi baltas balandis, teisingumą – moteris užrištomis akimis ir svarstyklėmis rankose). Įprastos alegorijos yra patarlės, priežodžiai. Alegoriniai būna veikėjai (lapė – suktumo, vilkas – godumo, kiškis – bailumo alegorija), siužetai ar kūriniai (pvz., pasakėčios).

Nuorodos[taisyti | redaguoti kodą]