Personifikacija

Straipsnis iš Vikipedijos, laisvosios enciklopedijos.
Peršokti į: navigaciją, paiešką

Personifikacija arba įasmeninimas (lot. persona – asmuo + facio – darau) – metaforos rūšis – daiktų, gyvosios arba negyvosios gamtos reiškinių, abstrakčių sąvokų sudvasinimas, sužmoginimas. Stilistinė personifikacijos funkcija artima psichologiniam paralelizmui: žmogaus išgyvenimas, dvasinė būsena perteikiama gamtos reiškinių vaizdiniais.

Daug personifikacijų liaudies dainose, kur personifikacijos dažniausiai susijusios su mitologija, antropomorfizmu. Pvz., „Saulė močiutė kraitelį krovė“.

Personifikacija dar vadinama prozopopėja, tačiau pastarosios reikšmė truputį platesnė.[1]

Šaltiniai[taisyti | redaguoti kodą]

  1. Personifikacija. Lietuviškoji tarybinė enciklopedija, VIII t. Vilnius: Mokslo ir enciklopedijų leidybos institutas, 1981. T.VIII: Moreasas-Pinturikjas, 570 psl.