Ars

„Ars“ – Lietuvos dailininkų grupė, veikusi 1932–1935 m. Kaune.

Istorija

1932 m. Kauno meno mokyklą baigę dailininkai Antanas Gudaitis, Antanas Samuolis, Viktoras Vizgirda ir Juozas Mikėnas surengė parodą, kurioje, be jų, dalyvavo ir grafikai Vytautas Kazimieras Jonynas, Telesforas Valius, Telesforas Kulakauskas ir Jonas Steponavičius bei vyresni kolegos Mstislavas Dobužinskis ir Adomas Galdikas. Parodos leidinyje dailininkai paviešino pareiškimą, tapusį pirmuoju lietuvių dailės manifestu. „Ars“ narių kūrybą vienijo naujai interpretuojamas lietuvių liaudies menas ir to meto Paryžiaus aukštųjų mokyklų stilistika (visi Ars nariai, išskyrus A. Samuolį ir T. Kulakauską, buvo neseniai mokęsi arba tebestudijavo Paryžiuje).

1932 ir 1934 Kaune surengė dvi parodas.

Pirmosios proga (joje dalyvavo ir M. Dobužinskis) buvo išleistas programinis leidinys Ars su grupuotės manifestu, dailėtyrininko P. Galaunės straipsniu Lietuvos meno keliai ir arsininkų kūrinių reprodukcijomis. Manifeste reiškiamas nepasitenkinimas esama lietuvių dailės padėtimi, jos atsilikimu, sustabarėjimu, skelbiami naujos kartos estetiniai idealai ir uždaviniai.

Grupuotės egzistavimo metais jos narių kūryba buvo nevienalytė, sparčiai keitėsi. Vyravo ekspresionizmo (A. Galdikas, A. Samuolis, A. Gudaitis), reiškėsi neoklasicizmo (J. Mikėnas, A. Gudaitis), fovizmo (V. Vizgirda), kubizmo, konstruktyvizmo, art deco (J. Steponavičius, V. K. Jonynas, T. Kulakauskas) tendencijos. Arsininkų kūryba tapo XX a. lietuvių dailės atsinaujinimo pradžia ir jos tolesnės raidos pagrindu.

1935 m. Ars nariai įstojo į grupės narių iniciatyva įsteigtą Lietuvos dailininkų sąjungą.