Židikų šv. Jono Krikštytojo bažnyčia

Kitos reikšmės – Sąrašas:Šv. Jono Krikštytojo bažnyčios.

56°19′09″š. pl. 22°00′44″r. ilg. / 56.3191°š. pl. 22.0122°r. ilg. / 56.3191; 22.0122

Židikų šv. Jono Krikštytojo bažnyčia

Vyskupija	Telšių
Dekanatas	Mažeikių
Savivaldybė	Mažeikių rajonas
Gyvenvietė	Židikai
Adresas	M. Pečkauskaitės g. 31
Statybinė medžiaga	akmenų mūras
Pastatyta (įrengta)	1821 m.
Klebonas	Dainoras Židackas

Židikų šv. Jono Krikštytojo bažnyčia – bažnyčia, stovinti Židikų miestelyje, prie 170 Mažeikiai–Skuodas kelio. Klasicistinės struktūros ir romantizmo architektūrai būdingų bruožų.

Bažnyčia išsiskiria tuo, jog joje esančiuose vargonuose yra išlikęs vienintelis Lietuvoje žinomas mechaninio būgno pavyzdys. Šalia bažnyčios esančioje varpinėje kabantis 1651 m. liejimo varpas - seniausias Mažeikių rajone.

Parapijoje švenčiami šv. Jono Krikštytojo atlaidai (birželio 24 d.) ir šv. Onos atlaidai (liepos 26 d., bet keliami į artimiausią sekmadienį)^[1].

Istorija[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

Židikai 1614 m. dovanoti Kražių jėzuitų kolegijai. 1636–1773 m. veikė jėzuitų misija. Apie 1636 m. Kražių kolegijos rektorius Kristupas Timinskis pastatė medinę koplyčią, kuri buvo Sedos, o vėliau - Pikelių parapijos filija^[2]. Jėzuitai bažnyčiai 1671 m. dovanojo 4 valakus žemės. Bažnyčia pastatyta 1688 m. 1786 m. Steponas ir Magdalena Dauginai fundavo altariją ir jai dovanojo 700 muštų talerių. 1792 m. pastatytas altarijos namas^[3].

1819–1821 m. pastatyta dabartinė akmenų mūro bažnyčia su šiaudiniu stogu (čerpinis stogas pradėtas dengti 1824 m.). Laikinoji bažnyčia dar stovėjo; buvo Pikelių parapijos filija. 1830 m. Kuršo žemvaldys baronas Sakenas padovanojo bažnyčiai 12 registrų vargonus. 1841 m. į Židikus paskirtas administratorius kunigas Vincentas Voinovičius vyskupijos kurijai pranešė radęs bažnyčią apleistą. Netrukus Alsėdžių dekanas užantspaudavo Židikų bažnyčią, joje uždraustos pamaldos. Židikų valdytojas paprašė vyskupijos vadovybės leidimo nugriauti supuvusį bažnyčios bokštą ir įsipareigojo pastatyti varpinę. Ji pastatyta 1842 m., nugriovus minėtą medinį bažnyčios bokštelį. 1850 m. minima parapinė mokykla. 1853 m. įkurta parapija, o parapijos klebonu paskirtas kun. Jonas Vaškevičius. 1858 m. pastatyta medinė klebonija. Apie 1861 m. bažnyčia suremontuota ir išpuošta, o 1862 m. ją pašventino Žemaičių vyskupas Motiejus Valančius^[4]. Vyskupas M. Valančius Židikuose taip pat lankėsi 1850 m. ir 1856 m.^[5].

1905 m. vasarą vietoj lenkiškų, pradėtos giedoti lietuviškos valandos.

Pagal architekto Jono Muloko projektą kunigo Vaclovo Martinkaus rūpesčiu kapinėse 1940–1941 m. pastatyta mūrinė koplyčia. 1942 m. koplyčia pašventinta. Joje palaidota rašytoja Marija Pečkauskaitė.

Nuo 2009 m. bažnyčioje kasmet vyksta sakralinės muzikos festivalis „Musica Divina“^[6]^[7]. Prieš 2009 m. vykusį festivalį, bažnyčioje įrengti du elektriniai šildytuvai.

2013 m. bažnyčia atrinkta dalyvauti Europos Sąjungos lėšomis finansuojamame projekte Leader-12-Šiaurės Vakarų Lietuva-05-012, kurio metu buvo sutvarkyta bažnyčios aplinka. Projekto vertė – 50 000,00 Lt^[8].

2018 m. liepos 26 d. bažnyčioje vykusio Norvegijos ansamblio Ensemble International koncertu atidarytas tradicinis, kasmetinis Dautarų dvaro festivalis Muzikinė vasara Dautarų dvare^[9].

2021 m. bažnyčioje vyko sakralinio meno ir paveldo simpoziumas „Versmės“. Jo metu bažnyčios šventoriuje buvęs 1821 m. koplytstulpis su pieta buvo išvežtas restauracijai. 2022 m. liepos 23 d. restauratoriaus Dovydo Ušinsko sukurta koplytstulpio kopija su originaliomis skulptūrėlimis iškilmingai pašventinta^[10].

2023 m. rugpjūčio mėn. pradėti bažnyčios stogo remonto darbai, keičiant skiedrų stogo dangą. Taip pat numatytas bažnyčios elektros sistemos sutvarkymas ir žaibosaugos įrengimas, priešgaisrinės bei apsaugos nuo įsilaužimo techninių priemonių įrengimas. Numatyta darbų pabaiga - 2024 m. lapkričio 25 d.^[11].

Nuo 2018 m. rugpjūčio mėn. parapijos klebonu dirba kun. relig. m. mgr. Dainoras Židackas, atvykęs iš Vainuto šv. Jono Krikštytojo parapijos, zakristijonu nuo 1981 m. dirba Kazimieras Malakauskas.

Architektūra ir interjeras[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

Bažnyčia yra klasicistinės struktūros ir romantizmo architektūrai būdingų bruožų (panaši į Žemalės bažnyčią), stačiakampio plano, bebokštė. Ji vientiso tūrio, monumentali, darnių proporcijų ir nesudėtingų formų. Prie bažnyčios stovi medinė varpinė. Šventoriaus tvora akmenų mūro su baltais arkiniais vartais, kuriems iš šonų įrengti dveji mažesni varteliai.

Pastato planas simetriškas išilginės ašies atžvilgiu. Siauru mediniu karnizu apvainikuotą pastatą dengia aukštas stogas. Ties presbiterijos susiaurėjimu jis nelūžta, tik sklandžiai subanguoja, kampe sudarydamas trikampę pastogę. Bažnyčios langai arkiniai - apačioje aukšti, viršuje - žemi. Pagrindinis įėjimas - šiaurinio fasado viduryje, pabrėžtas stačiakampe tinkuota įduba, jos ašyje - stambi durų arka ir nedidelis langas virš jo. Frontonas atskirtas šlaitiniu stogeliu^[12].

Vientisa bažnyčios interjero erdvė dviem poromis stulpų sudalyta į tris navas. Centrinė nava platesnė už šonines ir šiek tiek aukštesnė, pereinanti į stačiakampę presbiteriją. Žemų lubų zakristija įrengta už didžiojo altoriaus. Šiaurės vakarų kampe yra nedidelis priesienis su laiptais į vargonų chorą^[13].

Centrinis bažnyčios altorius - su šv. Jono Krikštytojo paveikslu, virš kurio didelis krucifiksas, pastatytas antrame aukšte^[14]. Bažnyčios kairiosios navos altoriaus pirmajame tarpsnyje yra Švč. Mergelės Marijos su Vaikeliu aptaisais (drabužio apkaustas, tikėtina, XVIII a.) puoštas paveikslas. Šio altoriaus antrajame tarpsnyje - Švč. Mergelės Marijos ir jos tėvų - šv. Joakimo bei šv. Onos paveikslas. Iš šonų pastatytos šv. Hiacinto ir šv. Dominyko skulptūros. Virš paveiklo tarpukariu įrengtas Švč. Jėzaus Širdies ženklas^[15]. Dešiniosios navos altoriaus pirmajame tarpsnyje patalpintas šv. Barboros aptaisais puoštas paveikslas. Antrajame tarpsnyje - šv. Jurgio paveikslas. Iš šonų pastatytos šv. Kazimiero ir šv. Jono Nepomuko skulptūros. Presbiterijoje esančiuose altoriuose iš kairės į dešinę yra Jėzaus Alyvų sode paveikslas, Jėzų krikštyjančio šv. Jono Krikštytojo paveikslas ir šv. Antano Paduviečio aptaisais puoštas paveikslas. Virš šio altoriaus įrengtos dviejų angelų skulptūros, tikėtina iš XVII a. pirmosios pusės. Prof. A. Aleksandravičiūtės teigimu, tokios skulptūros Lietuvos muziejuose ir bažnyčiose ypač retos - jų iš viso išlikę apie 30^[16].

Bažnyčios šventoriuje yra vienas kapas ant kurio paminklinės lentos parašyta A. Sadauskas - bažnyčios geradarys. Šventoriuje taip pat yra koplytstulpis su medine Švč. Mergelės Marijos skulptūra bei koplytėlė su Švč. Mergelės Marijos statula, stovi du kryžiai: vienas perkeltas nuo M. Pečkauskaitės kapo, o kitas 1990 m. pastatytas jos 60-osioms mirties metinėms^[17].

Vargonai[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

Bažnyčioje įrengti vargonai datuojami maždaug 1830 m. (perstatyti XX a. pradžioje) ir laikomi vienais paskutinių klasicistinio prospekto pavyzdžių. Puošti primityviomis ir hiperbolizuotomis rokokinių ornamentų formomis. Klasicistinė vargonų prospekto kompozicija sudaryta iš dviejų aukštų šoninių bokštų ir centrinio bokštelio bei juos jungiančių tarpinių laukelių^[18]. Vargonų meistras nėra žinomas.^[19].

Židikų bažnyčios vargonuose yra išlikęs vienintelis Lietuvoje žinomas mechaninio būgno pavyzdys (kuomet būgnijimo efektas išgaunamas spaudžiant griežykloje įmontuotą pedalą, sujungtą su velenu, turinčiu alkūnę su būgno lazda. Lazdai beldžiant į grindis, po jomis esantis oro tarpas rezonuoja ir atstoja būgną). Dauguma vargonų vamzdžių, oro skirstymo dėžė ir mechanika yra išlikę autentiški^[20].

Vargonai šiuo metu yra avarinės būklės^[21].

Varpinė[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

Pirmą kartą Židikų varpinė paminėta 1688 m. 1824 m. ji sudegė, o varpai išsilydė. 1841-1842 m. pastatyta nauja varpinė jau po vienuolikos metų perstatyta^[22]. Šalia bažnyčios stovinti dabartinė varpinė pastatyta 1897 m. gegužės 14 d. Tai liudija užrašas rusų kalba ant vienos iš varpinės sijų^[23]. Varpinės statybos iniciatorius - tuometinis Židikų parapijos klebonas Vincentas Bogdišenka^[24]. 2019 m. pabaigoje Mažeikių rajono savivaldybės lėšomis varpinė suremontuota: atlikti medinių konstrukcijų, lentų apkalo, cokolio, durų, stogo remonto ir kiti darbai^[25].

Varpinė netaisyklingo kvadrato plano, jos pamatai - akmens mūro, tinkuoti. Karkasas balkių. Keturi kampiniai rąstai tašyti, o juos jungiantieji ir sijos pjauti. Sienos išilginių lentų, rusvai dažytos. Stogas keturšlaitis, dengtas skarda. Virš jo pritvirtintas kupolėlis su kaltiniu geležiniu kryžiumi. Į varpinės vidų veda tijų pakopų betoniniai laiptai^[26]. Visų varpinės sienų viršuje yra vertikalios, stačiakampės garsinės angos, užpildytos horizontaliai sukaltomis lentelėmis. Į bažnyčią atgręžto fasado apačioje - dvivėrės durys iš vertikalių lentų. Viduje mediniai laiptai, po stogu, ant medinių sijų kabo varpas^[27].

Varpinėje kabo trys skirtingų dydžių žalvariniai, švariai nulieti varpai su geležinėmis šerdimis. Didžiausio varpo skersmuo 65 cm, o bendras aukštis - 67 cm. Varpo šerdis 59 cm. ilgio. Iš ant varpo esančio užrašo galima suprasti, kad varpas pašvęstas šv. Jono Krikštytojo garbei, pagamintas 1898 m. Pelagijos Johanovnos Usačiovos fabrike, Valdajuje, Novgorodo gubernijoje, Židikų parapijiečių lėšomis. Vidutinio varpo skersmuo ir bendras aukštis po 37 cm. Ant varpo esantis užrašas skelbia, kad varpas nulietas 1651 m., o tai reiškia, kad šis varpas yra seniausias Mažeikių rajone, nors oficialiai tokiu laikomas 1681 m. datuotas Pikelių parapijos varpas. Mažiausio varpo skersmuo 32 cm, o bendras aukštis - 36 cm. Jis neturi jokių užrašų, menkai puoštas^[28].

Kunigai[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

Žinoma, jog 1831 m. sukilime dalyvavo nuo 1829 m. iki 1834 m. Židikų parapijos filialistu buvęs kun. Antanas Savickis (1792-1836). 1864 m. Židikuose suimtas Židikų vikaras kun. Justinas Siesickis, apkaltinas tuo, jog perskaitė sukilėlių manifestą Luokėje ir ragino gyventojus jungtis prie sukilimo. 1865 m. jam buvo atimta kunigystė, o jis pats 8 metams ištremtas į Sibirą^[29]. Parapija Židikuose įsteigta 1853 m. Nuo parapijos įsteigimo klebonais Židikuose dirbo šie kunigai:

Jonas Vaškevičius (1853-1857)
Pranciškus Opolskis (1857-?)
Vincentas Bogdišenka (1897-1906)
Juozapas Baltrukėnas (1907-1914)
Kazimieras Bukontas (1915–1939)
Vaclovas Martinkus (1940–1945)
Jonas (Juozapas) Našlėnas (1945–1949)
Povilas Repšys (1949–1957)
Juozapas Rutalė (1957–1969)
Jonas Petrauskis (1969–1972)
Stanislovas Ežerinskas (1972–1974)
Domininkas Giedra (1975–1983)
Antanas Gylys (1983–1991)
Vytautas Gedvainis (1991–1992)
Romualdas Žulpa (1992–1997)
Rimantas Gudlinkis (1997–1999)
Vytautas Vaidila (1999–2009)
Egidijus Jurgelevičius (2009-2016)
Antanas Šimkus (2016-2018)
Dainoras Židackas (nuo 2018 m.)

Iš Židikų parapijos kilę šie dvasininkai: kun. kankinys Klemensas Arlauskas^[30] (1910-1991), kun. Juozapas Olšauskas^[31] (1910-1988), kun. Donatas Liutika^[32] (g. 1988 m.).