Švedija Eurovizijoje

Straipsnis iš Vikipedijos, laisvosios enciklopedijos.
Peršokti į: navigaciją, paiešką
Švedija
Vėliava
Dalyvio stotis SVT
Nacionalinės atrankos renginys Melodifestivalen
Pasirodymai
Pasirodymai 53 (iš jų 52 finale)
Pirmas pasirodymas 1958
Geriausias rezultatas 1, 1974, 1984, 1991, 1999, 2012
Blogiausias rezultatas paskutinė, 1963, 1977
Išorinės nuorodos
SVT puslapis
Švedija Eurovision.tv puslapyje
Alice Babs 1958 m.
Inger Berggren 1962 m.
Ingvar Wixell 1965 m.
ABBA – 1974 m. Eurovizijos nugalėtoja
Tomas Ledin 1980 m.
Herreys – 1984 m. Eurovizijos nugalėtojai
Švedijos atstovė Carola, laimėjusi 1991 m. Eurovizijos dainų konkursą.
Lena Philipsson 2004 m.
Carola 2006 m.
The Ark 2007 m.
Malena Ernman 2009 m.
Anna Bergendahl 2010 m.
Eric Saade 2011 m.
Loreen 2012 m.

Švedija Eurovizijos dainų konkurse dalyvavo 53 kartus nuo 1958 metų.

Švedija yra viena iš Eurovizijos sėkmingiausių šalių, konkurse laimėjo penkis kartus. Švedijos pirmoji Eurovizijos pergalė buvo 1974 metais atlikta grupės ABBA daina „Waterloo“. Pergalės dėka ABBA yra viena sėkmingiausių grupių per visą muzikos istoriją. Vėliau Švedija laimėjo 1984, 1991, 1999 m. ir visai neseniai – 2012 metais su daina „Euphoria“, kurią atliko Loreen.

Nuo 2005 iki 2010 m. Švedijos rezultatai buvo ne tokie sėkmingi. Carolos daina „Invincible“, kuri 2006 metais finale užėmė 5 vietą, yra geriausias rezultatas per tą patį laikotarpį. Prieš 2010 m. konkursą Švedija buvo viena iš nedaugelio šalių, kuri visada patenka į Eurovizijos finalą nuo 1976 metų, tačiau 2010 m. Anna Bergendahl nepavyko patekti į konkurso finalą, kuris vyko Norvegijos sostinėje Osle. 2011 m. konkursas buvo pažymėtas Švedijoje kaip grįžimas į Eurovizijos konkursą, kai Eric Saade užėmė 3 vietą su daina „Popular“. Teigiama tendencija toliau išliko ir po Švedijos pergalės 2012 metais.

Eurovizijos dainų konkursas Švedijoje buvo surengtas penkis kartus, du kartus sostinėje Stokholme (1975ir 2000 m.), du kartus Malmėje (1992 ir 2013 m), ir kartą Geteborge (1985 m.)

Melodifestivalen[taisyti | redaguoti kodą]

Pagrindinis straipsnis – Melodifestivalen.

Melodifestivalen yra metinis muzikos konkursas, kurį organizuoja Švedijos visuomeniniai transliuotojai Sveriges Television (SVT) ir Sveriges Radio (SR). Tai lemia šalies atstovą „Eurovizijos“ dainų konkurse nuo 1959 m. Jis yra vienas iš Švedijos populiariausių televizijos šou, kasmet šį šou žiūri daugiau kaip 4 mln. švedų.

Beveik kiekvienas Švedijos atstovas ir daina Eurovizijai buvo pasirinkti per Melodifestivalen konkursą. Vienintelį kartą Švedijos pirmoji daina 1958 metais nebuvo atrenkama per Melodifestivalen, o buvo pasirinkta Švedijos transliuotojo.

Dalyvavimas[taisyti | redaguoti kodą]

Metai Kalba Atlikėjas Daina Finalas Taškai Pusfinalis Taškai
Nyderlandai 1958 švedų Alice Babs Lilla stjärna 4 10
Prancūzija 1959 švedų Brita Borg Augustin 9 4
Jungtinė Karalystė 1960 švedų Siw Malmkvist Alla andra får varann 10 4
Prancūzija 1961 švedų Lill-Babs April, April 14 2
Liuksemburgas 1962 švedų Inger Berggren Sol Och Vår 7 4
Jungtinė Karalystė 1963 švedų Monica Zetterlund En gång i Stockholm 13 0
Italija 1965 anglų Ingvar Wixell Absent Friends 10 6
Liuksemburgas 1966 švedų Lill Lindfors ir Svante Thuresson Nygammal vals 2 16
Austrija 1967 švedų Östen Warnerbring Som En Dröm 8 7
Jungtinė Karalystė 1968 švedų Claes Göran Hederström Det börjar verka kärlek, banne mej 5 15
Ispanija 1969 švedų Tommy Körberg Judy Min Vän 9 8
Airija 1971 švedų Family Four Vita Vidder 6 85
Jungtinė Karalystė 1972 švedų Family Four Härliga Sommardag 13 75
Liuksemburgas 1973 anglų Nova ir The Dolls You’re Summer 5 94
Jungtinė Karalystė 1974 anglų ABBA Waterloo 1 24
Švedija 1975 anglų Lars Berghagen ir The Dolls Jennie, Jennie 8 72
Jungtinė Karalystė 1977 švedų Forbes Beatles 18 2
Prancūzija 1978 švedų Björn Skifs Det Blir Alltid Värre Framåt Natten 14 26
Izraelis 1979 švedų Ted Gärdestad Satellit 17 8
Nyderlandai 1980 švedų Tomas Ledin Just Nu! 10 47
Airija 1981 švedų Björn Skifs Fångad I En Dröm 10 50
Jungtinė Karalystė 1982 švedų Chips Dag Efter Dag 8 67
Vokietija 1983 švedų Carola Främling 3 126
Liuksemburgas 1984 švedų Herreys Diggi-loo diggi-ley 1 145
Švedija 1985 švedų Kikki Danielsson Bra vibrationer 3 103
Norvegija 1986 švedų Monica Törnell & Lasse Holm E' de' det här du kallar kärlek? 5 78
Belgija 1987 švedų Lotta Engberg Boogaloo 12 50
Airija 1988 švedų Tommy Körberg Stad i ljus 12 52
Šveicarija 1989 švedų Tommy Nilsson En dag 4 110
Jugoslavija 1990 švedų Edin-Ådahl Som en vind 16 24
Italija 1991 švedų Carola Fångad av en stormvind 1 146
Švedija 1992 švedų Christer Björkman I morgon är en annan dag 22 9
Airija 1993 švedų Arvingarna Eloise 7 89
Airija 1994 švedų Marie Bergman ir Roger Pontare Stjärnorna 13 48
Airija 1995 švedų Jan Johansen Se på mej 3 100
Norvegija 1996 švedų One More Time Den vilda 3 100
Airija 1997 švedų Blond Bara hon älskar mig 14 36
Jungtinė Karalystė 1998 švedų Jill Johnson Kärleken är 10 53
Izraelis 1999 anglų Charlotte Nilsson Take Me to Your Heaven 1 163
Švedija 2000 anglų Roger Pontare When Spirits Are Calling My Name 7 88
Danija 2001 anglų Friends Listen To Your Heartbeat 5 100
Estija 2002 anglų Afro-dite Never Let It Go 8 72
Latvija 2003 anglų Fame Give Me Your Love 5 107
Turkija 2004 anglų Lena Philipsson It Hurts 5 170 X X
Ukraina 2005 anglų Martin Stenmarck Las Vegas 19 30 X X
Graikija 2006 anglų Carola Invincible 5 170 4 214
Suomija 2007 anglų The Ark The Worrying Kind 18 51 X X
Serbija 2008 anglų Charlotte Perrelli Hero 18 47 12* 54
Rusija 2009 prancūzų, anglų Malena Ernman La voix 21 33 4 105
Norvegija 2010 anglų Anna Bergendahl This Is My Life X X 11 62
Vokietija 2011 anglų Eric Saade Popular 3 185 1 155
Azerbaidžanas 2012 anglų Loreen Euphoria 1 372 1 181
Švedija 2013 anglų Robin Stjernberg You 14 62 X X
Danija 2014 anglų Sanna Nielsen Undo 3 218 2 131

* 2008 m. Švedija į finalą pateko komisijos sprendimu.

  • XX pusfinalyje reiškia automatinį patekimą į finalą. Tai gali būti viena iš šių dviejų priežasčių: jei šalis laimėjo praėjusiais metais, sekančiais metais nedalyvavo konkurso pusfinalyje. Kita priežastis, kad 2004–2007 m. dešimt šalių, kurie nebuvo „Big Four“ šalys, nedalyvauja kitų metų pusfinalyje. Jei, pavyzdžiui, Vokietija ir Prancūzija patenka į dešimtuką, šalys, užėmusios 11 ir 12 vietas, patenka į ateinančių metų finalą kartu su kitomis šalimis.
  • XX finale reiškia nepatekimą į finalą.

Balsavimų istorija 1958–2011 m[taisyti | redaguoti kodą]

Taškai nuo Švedijos į…[taisyti | redaguoti kodą]

Vieta Valstybė Taškai
1  Danija 211
2  Airija 206
3  Norvegija 168
4  Islandija 149
5  Suomija 139
38  Lietuva 12

Taškai Švedijai nuo…[taisyti | redaguoti kodą]

Vieta Valstybė Taškai
1  Danija 268
2  Norvegija 253
3  Jungtinė Karalystė 168
4  Suomija 163
5  Islandija 152
24  Lietuva 49

Konkursų rengimas[taisyti | redaguoti kodą]

Metai Miestas Vieta Vedėjai
1975 Švedija Stokholmas Stockholm Exhibition & Convention Centre Karin Falck
1985 Švedija Geteborgas Scandinavium Lill Lindfors
1992 Švedija Malmo Malmö Isstadion Lydia Cappolicchio, Harald Treutiger
2000 Švedija Stokholmas Stockholm Globe Arena Kattis Ahlström, Anders Lundin
2013 Švedija Malmė Malmės Arena Petra Medė

Marcel Bezençon apdovanojimai[taisyti | redaguoti kodą]

Meno apdovanojimas[taisyti | redaguoti kodą]

Metai Artistas Daina Vieta Taškai
Estija 2002 Afro-dite Never Let It Go 8 72
Graikija 2006 Carola Invincible 5 170
Azerbaidžanas 2012 Loreen Euphoria 1 372

Kompozitoriaus apdovanojimas[taisyti | redaguoti kodą]

Metai Artistas Daina Kompozitoriai
tekstas (t), muzika (m)
Vieta Taškai
Azerbaidžanas 2012 Loreen Euphoria Thomas G:son (t ir m) ir Peter Boström (t ir m) 1 372
Švedija 2013 Robin Stjernberg You Robin Stjernberg, Linnea Deb, Joy Deb ir Joakim Harestad Haukaas 14 62

OGAE laimėtojai[taisyti | redaguoti kodą]

Metai Artistas Daina Vieta Taškai
Serbija 2008 Charlotte Perrelli Hero 18 47
Azerbaidžanas 2012 Loreen Euphoria 1 372

Congratulations: 50 metų Eurovizijos dainų konkursui[taisyti | redaguoti kodą]

Apie šį konkursą skaitykite Congratulations (Eurovizija)
Artistas Daina Vieta Taškai Metai Vieta Taškai
ABBA Waterloo 1 329 1974 1 24

Taip pat skaitykite[taisyti | redaguoti kodą]

Nuorodos[taisyti | redaguoti kodą]