Pereiti prie turinio

Žibininkai

Koordinatės: 55°57′36″š. pl. 21°08′42″r. ilg. / 55.960°š. pl. 21.145°r. ilg. / 55.960; 21.145 (Žibininkai)
Straipsnis iš Vikipedijos, laisvosios enciklopedijos.
Žibininkai
[[Vaizdas:|{{#if:300|270px]]
Žibininkai
Žibininkai
55°57′36″š. pl. 21°08′42″r. ilg. / 55.960°š. pl. 21.145°r. ilg. / 55.960; 21.145 (Žibininkai)
Apskritis Klaipėdos apskrities vėliava Klaipėdos apskritis
Savivaldybė Kretingos rajono savivaldybės vėliava Kretingos rajono savivaldybė
Seniūnija Kretingos seniūnija
Gyventojų (2021) 47
Vikiteka Žibininkai
Vietovardžio kirčiavimas
(2 kirčiuotė) [1]
Vardininkas: Žibiniñkai
Kilmininkas: Žibiniñkų
Naudininkas: Žibiniñkams
Galininkas: Žibininkùs
Įnagininkas: Žibiniñkais
Vietininkas: Žibiniñkuose

Žibininkai – kaimas Kretingos rajono savivaldybės vakaruose, prie kelio PalangaDarbėnai, Žibos dešiniajame krante. Seniūnaitijos centras. Kaime yra „HBH Juozo alus“ kompleksas, susidedantis iš užeigų, restoranų, žirgyno, žaidimo ir polsio aikštelių.

Kaimas pavadintas jo žeme tekančio Žibos upelio vardu.

Kaimo žemės plyti Žibos upelio senslėnyje ir dešiniojo kranto aukštumose, abipus kelio PalangaDarbėnai. Pietrytinę dalį apimą Joskaudų miškas, kurio pakraščiu teka dešinysis Žibos intakas Brastva. Už jos prasideda riba su Rūdaičiais. Šiaurėje – šiaurės rytuose kaimas ribojasi su Joskaudais, o vakaruose – su kitapus Žibos esančiais Užpelkiai.

Žibininkų teritorijoje žmonių gyvenama nuo neolito pabaigos – žalvario amžiaus. Jų pėdsakai aptikti prie Žibos ir Brastvos upelių.[2]

XVI a. susiformavo kaimas, kuris priklausė Palangos valsčiui (seniūnijai) ir parapijai. Rašytiniuose šaltiniuose pirmąkart paminėtas 1738 m.[3] 1738 ir 1779[4] m. jame buvo po 11 dūmų. 1769 ir 1775 m. kaimo valstiečiai aktyviai priešinosi Palangos seniūnų Eberhardo Mirbacho savivalei.[5]

1819 m. Žibininkai drauge su visu Palangos valsčiumi atiteto Kuršo gubernijai, 19181921 m. priklausė Latvijai.

Tarpukariu kaimas buvo seniūnijos centras. 1923 m. jame buvo 12 ūkių,[6] veikė pradinė mokykla. Lietuvos žemės reformos metu kaimas išskirstytas į vienkiemius.

Paminklas partizanams

Pokario metais aplinkiniuose miškuose veikė Kardo rinktinės Narimanto (Palangos) kuopos partizanai. 1948 m. balandžio 3 d. į jų pasalą Žibininkų miške pateko ir buvo nukauti Palangos valsčiaus milicijos viršininkas P. Jasinskas ir dar 4 žmonės,[7]. Persekiodami partizanus, MGB vidaus kariuomenės kariai ir Palangos stribai 1949 m. vasario 7 d. sunaikino Vilimo kalne buvusią žeminę. Joje buvę 6 partizanai, tarp jų – Kardo rinktinės štabo viršininko adjutantas Stasys Lisauskas ir štabo narys Alfonsas Knystautas, prasiveržė pro apsupties žiedą, tačiau 5 kovotojai netrukus buvo susekti ir nušauti. 1956 m. prie Žibininkų tarybinė armija surengė didelius karinius apmokymus, kurių pėdsakai – apkasų tranšėjos, karinės technikos slėptuvių vietos tebesimato ir šiandien.

1949 m. kaimas tapo kolūkio centru, o vėliau buvo Karolio Požėlos (Rūdaičių) kolūkio pagalbinė gyvenvietė. Joje kūrėsi ūkio specialistai, pastatyta reprezentacinė kolūkio pirtis.

Atgimimo metais verslininkai Rada ir Juozas Matulevičiai atidarė kaime alaus daryklą ir restoraną, kurie išaugo į UAB „Žibosa“ su kaimo turizmo sodyba ir pramogų kompleksu „HBH Juozo alus“.

Administracinis-teritorinis pavaldumas
18611921 m. Palangos valsčius, Gruobinios apskritis
19211940, 19411944 m. Žibininkų seniūnijos centras, Palangos valsčius, Kretingos apskritis
19401941, 19441950 m. Žibininkų apylinkės centras, Palangos valsčius, Kretingos apskritis
19501954 m. Žibininkų apylinkės centras, Kretingos rajonas
19541988 m. Rūdaičių apylinkė, Kretingos rajonas
19881995 m. Kretingos apylinkė, Kretingos rajonas
19952009 m. Kretingos seniūnija, Kretingos rajono savivaldybė
nuo 2009 m. Žibininkų seniūnaitijos centras, Kretingos seniūnija, Kretingos rajono savivaldybė
Demografinė raida tarp 1923 m. ir 2021 m.
1923 m.sur.[8] 1959 m.sur.[9] 1970 m.sur.[10] 1979 m.sur.[11] 1987 m.[12] 1989 m.sur.[13] 2001 m.sur.[14] 2011 m.sur.[15] 2021 m.sur.[16]
108 76 69 47 37 24 47 44 47

Žymūs žmonės

[redaguoti | redaguoti vikitekstą]
  • Jonas Klemensas Sungaila (1948–2022) – ūkininkas, Jonavos rajono savivaldybės politinis ir visuomenės veikėjas, žemės ūkio vadybininkas.

Kultūros paveldas

[redaguoti | redaguoti vikitekstą]
  1. Aldonas Pupkis, Marija Razmukaitė, Rita Miliūnaitė. Vietovardžių žodynas. – Vilnius, Mokslo ir enciklopedijų leidybos institutas, 2002. ISBN 5-420-01497-1. // (internetinis leidimas) [sudarytojai Marija Razmukaitė, Aldonas Pupkis]. ISBN 978-9955-704-23-2.
  2. Rimutė Rimantienė. Akmens amžiaus paminklai. – Lietuvos TSR archeologijos atlasas. Vilnius, 1974. – T. 1. – P. 80–81, Nr. 378
  3. Žibininkai. – Tarybų Lietuvos enciklopedija. – Vilnius, 1988. – T. 3. – P. 668
  4. Lietuvos mokslų akademijos Vrublevskių bibliotekos rankraščių skyrius. – F. 11–43. – L. 10v–11, II žemėlapis
  5. Lietuvos valstiečių ir miestelėnų ginčai su dvarų valdytojais. Dokumentų rinkinys. XVIII amžius / red. K. Jablonskis. – Vilnius, 1961. – D. 2. – P. 141, 155, 158
  6. Lietuvos apgyventos vietos. – Kaunas, 1925. – P. 118
  7. Arvydas Anušauskas, Vytautas Kučinskas. Lietuvos laisvės kovos: Lietuvos ginkluotosios rezistencijos, 1944–1953 m. kovų žemėlapiai. – Vilnius: Žaltvykslė, 1991. – P. 30
  8. Lietuvos apgyventos vietos: pirmojo visuotinojo Lietuvos gyventojų 1923 m. surašymo duomenys. Kaunas: Finansų ministerija. Centralinis statistikos biūras, 1925.
  9. Lietuvos TSR kaimo gyvenamosios vietovės 1959 ir 1970 metais (Visasąjunginių gyventojų surašymų duomenys). Vilnius: Centrinė statistikos valdyba prie Lietuvos TSR Ministrų tarybos, 1974.
  10. ŽibininkaiMažoji lietuviškoji tarybinė enciklopedija, T. 3 (R–Ž). Vilnius, Vyriausioji enciklopedijų redakcija, 1971, 906 psl.
  11. Lietuvos TSR kaimo gyvenamosios vietovės (1979 metų Visasąjunginio gyventojų surašymo duomenys). Vilnius: Lietuvos TSR Centrinė statistikos valdyba, 1982.
  12. Žibininkai. Tarybų Lietuvos enciklopedija, T. 4 (Simno-Žvorūnė). – Vilnius: Vyriausioji enciklopedijų redakcija, 1988. // psl. 668
  13. Kaimo gyvenamosios vietovės (1989 metų Visuotinio gyventojų surašymo duomenys). Vilnius: Lietuvos Respublikos Statistikos departamentas, 1993.
  14. Klaipėdos apskrities gyvenamosios vietovės ir jų gyventojai. Vilnius: Statistikos departamentas, 2003.
  15. Gyventojai gyvenamosiose vietovėse: Lietuvos Respublikos 2011 metų gyventojų ir būstų surašymo rezultatai. Vilnius: Statistikos departamentas, 2013. Suarchyvuota 2022-04-08.
  16. Gyventojai gyvenamosiose vietovėse: Lietuvos Respublikos 2021 metų gyventojų surašymo rezultatai. Vilnius: Statistikos departamentas, 2022.

Aplinkinės gyvenvietės

ŠVENTOJI – 9 km
Mančiškė – 4 km
Želviai – 6 km DARBĖNAI – 10 km
Lazdininkai – 6 km
Joskaudai
Užpelkiai
Kunigiškiai – 3 km
Į šiaurės vakarus Į šiaurę Į šiaurės rytus
Į vakarus Į rytus
Į pietvakarius Į pietus Į pietryčius
Tarvydai – 6 km
PALANGA – 6 km VIDMANTAI – 6 km RŪDAIČIAI – 3 km