Žibininkai
| Žibininkai | ||
|---|---|---|
| ||
  Žibininkai |
||
| 55°57′36″š. pl. 21°08′42″r. ilg. / 55.960°š. pl. 21.145°r. ilg. | ||
| Apskritis |  Klaipėdos apskritis
| |
| Savivaldybė |  Kretingos rajono savivaldybė
| |
| Seniūnija | Kretingos seniūnija | |
| Gyventojų | 47 | |
 Vikiteka |
Žibininkai | |
Žibininkai – kaimas Kretingos rajono savivaldybės vakaruose, prie kelio Palanga–Darbėnai, Žibos dešiniajame krante. Seniūnaitijos centras. Kaime yra „HBH Juozo alus“ kompleksas, susidedantis iš užeigų, restoranų, žirgyno, žaidimo ir polsio aikštelių.
Etimologija[redaguoti | redaguoti vikitekstą]
Kaimas pavadintas jo žeme tekančio Žibos upelio vardu.
Geografija[redaguoti | redaguoti vikitekstą]
Kaimo žemės plyti Žibos upelio senslėnyje ir dešiniojo kranto aukštumose, abipus kelio Palanga–Darbėnai. Pietrytinę dalį apimą Joskaudų miškas, kurio pakraščiu teka dešinysis Žibos intakas Brastva. Už jos prasideda riba su Rūdaičiais. Šiaurėje – šiaurės rytuose kaimas ribojasi su Joskaudais, o vakaruose – su kitapus Žibos esančiais Užpelkiai.
Istorija[redaguoti | redaguoti vikitekstą]
Žibininkų teritorijoje žmonių gyvenama nuo neolito pabaigos – žalvario amžiaus. Jų pėdsakai aptikti prie Žibos ir Brastvos upelių.[2]
XVI a. susiformavo kaimas, kuris priklausė Palangos valsčiui (seniūnijai) ir parapijai. Rašytiniuose šaltiniuose pirmąkart paminėtas 1738 m.[3] 1738 ir 1779[4] m. jame buvo po 11 dūmų. 1769 ir 1775 m. kaimo valstiečiai aktyviai priešinosi Palangos seniūnų Eberhardo Mirbacho savivalei.[5]
1819 m. Žibininkai drauge su visu Palangos valsčiumi atiteto Kuršo gubernijai, 1918–1921 m. priklausė Latvijai.
Tarpukariu kaimas buvo seniūnijos centras. 1923 m. jame buvo 12 ūkių,[6] veikė pradinė mokykla. Lietuvos žemės reformos metu kaimas išskirstytas į vienkiemius.
Pokario metais aplinkiniuose miškuose veikė Kardo rinktinės Narimanto (Palangos) kuopos partizanai. 1948 m. balandžio 3 d. į jų pasalą Žibininkų miške pateko ir buvo nukauti Palangos valsčiaus milicijos viršininkas P. Jasinskas ir dar 4 žmonės,[7]. Persekiodami partizanus, MGB vidaus kariuomenės kariai ir Palangos stribai 1949 m. vasario 7 d. sunaikino Vilimo kalne buvusią žeminę. Joje buvę 6 partizanai, tarp jų – Kardo rinktinės štabo viršininko adjutantas Stasys Lisauskas ir štabo narys Alfonsas Knystautas, prasiveržė pro apsupties žiedą, tačiau 5 kovotojai netrukus buvo susekti ir nušauti. 1956 m. prie Žibininkų tarybinė armija surengė didelius karinius apmokymus, kurių pėdsakai – apkasų tranšėjos, karinės technikos slėptuvių vietos tebesimato ir šiandien.
1949 m. kaimas tapo kolūkio centru, o vėliau buvo Karolio Požėlos (Rūdaičių) kolūkio pagalbinė gyvenvietė. Joje kūrėsi ūkio specialistai, pastatyta reprezentacinė kolūkio pirtis.
Atgimimo metais verslininkai Rada ir Juozas Matulevičiai atidarė kaime alaus daryklą ir restoraną, kurie išaugo į UAB „Žibosa“ su kaimo turizmo sodyba ir pramogų kompleksu „HBH Juozo alus“.
| Administracinis-teritorinis pavaldumas | |
|---|---|
| 1861–1921 m. | Palangos valsčius, Gruobinios apskritis |
| 1921–1940, 1941–1944 m. | Žibininkų seniūnijos centras, Palangos valsčius, Kretingos apskritis |
| 1940–1941, 1944–1950 m. | Žibininkų apylinkės centras, Palangos valsčius, Kretingos apskritis |
| 1950–1954 m. | Žibininkų apylinkės centras, Kretingos rajonas |
| 1954–1988 m. | Rūdaičių apylinkė, Kretingos rajonas |
| 1988–1995 m. | Kretingos apylinkė, Kretingos rajonas |
| 1995–2009 m. | Kretingos seniūnija, Kretingos rajono savivaldybė |
| nuo 2009 m. | Žibininkų seniūnaitijos centras, Kretingos seniūnija, Kretingos rajono savivaldybė |
Gyventojai[redaguoti | redaguoti vikitekstą]
 | ||||||||||
| 1923 m.sur.[8] | 1959 m.sur.[9] | 1970 m.sur.[10] | 1979 m.sur.[11] | 1987 m.[12] | 1989 m.sur.[13] | 2001 m.sur.[14] | 2011 m.sur.[15] | 2021 m.sur.[16] | ||
|---|---|---|---|---|---|---|---|---|---|---|
| 108 | 76 | 69 | 47 | 37 | 24 | 47 | 44 | 47 | ||
| ||||||||||
Žymūs žmonės[redaguoti | redaguoti vikitekstą]
- Jonas Klemensas Sungaila (1948–2022) – ūkininkas, Jonavos rajono savivaldybės politinis ir visuomenės veikėjas, žemės ūkio vadybininkas.
Kultūros paveldas[redaguoti | redaguoti vikitekstą]
- Senovės gyvenvietė (neolitas–žalvario amžius).
- Kapinynas (IX–XII a.).
- Senosios kaimo kapinės, vadinamos Maro kapeliais (XVI–XVIII a.).
- Žibininkų paminklas partizanams šalia atstatytos Kardo rinktinės Narimanto kuopos žeminės.
Galerija[redaguoti | redaguoti vikitekstą]
Šaltiniai[redaguoti | redaguoti vikitekstą]
- ↑ Aldonas Pupkis, Marija Razmukaitė, Rita Miliūnaitė. Vietovardžių žodynas. – Vilnius, Mokslo ir enciklopedijų leidybos institutas, 2002. ISBN 5-420-01497-1. // (internetinis leidimas) [sudarytojai Marija Razmukaitė, Aldonas Pupkis]. ISBN 978-9955-704-23-2.
- ↑ Rimutė Rimantienė. Akmens amžiaus paminklai. – Lietuvos TSR archeologijos atlasas. Vilnius, 1974. – T. 1. – P. 80–81, Nr. 378
- ↑ Žibininkai. – Tarybų Lietuvos enciklopedija. – Vilnius, 1988. – T. 3. – P. 668
- ↑ Lietuvos mokslų akademijos Vrublevskių bibliotekos rankraščių skyrius. – F. 11–43. – L. 10v–11, II žemėlapis
- ↑ Lietuvos valstiečių ir miestelėnų ginčai su dvarų valdytojais. Dokumentų rinkinys. XVIII amžius / red. K. Jablonskis. – Vilnius, 1961. – D. 2. – P. 141, 155, 158
- ↑ Lietuvos apgyventos vietos. – Kaunas, 1925. – P. 118
- ↑ Arvydas Anušauskas, Vytautas Kučinskas. Lietuvos laisvės kovos: Lietuvos ginkluotosios rezistencijos, 1944–1953 m. kovų žemėlapiai. – Vilnius: Žaltvykslė, 1991. – P. 30
- ↑ Lietuvos apgyventos vietos: pirmojo visuotinojo Lietuvos gyventojų 1923 m. surašymo duomenys. Kaunas: Finansų ministerija. Centralinis statistikos biūras, 1925.
- ↑ Lietuvos TSR kaimo gyvenamosios vietovės 1959 ir 1970 metais (Visasąjunginių gyventojų surašymų duomenys). Vilnius: Centrinė statistikos valdyba prie Lietuvos TSR Ministrų tarybos, 1974.
- ↑ Žibininkai. Mažoji lietuviškoji tarybinė enciklopedija, T. 3 (R–Ž). Vilnius, Vyriausioji enciklopedijų redakcija, 1971, 906 psl.
- ↑ Lietuvos TSR kaimo gyvenamosios vietovės (1979 metų Visasąjunginio gyventojų surašymo duomenys). Vilnius: Lietuvos TSR Centrinė statistikos valdyba, 1982.
- ↑ Žibininkai. Tarybų Lietuvos enciklopedija, T. 4 (Simno-Žvorūnė). – Vilnius: Vyriausioji enciklopedijų redakcija, 1988. // psl. 668
- ↑ Kaimo gyvenamosios vietovės (1989 metų Visuotinio gyventojų surašymo duomenys). Vilnius: Lietuvos Respublikos Statistikos departamentas, 1993.
- ↑ Klaipėdos apskrities gyvenamosios vietovės ir jų gyventojai. Vilnius: Statistikos departamentas, 2003.
- ↑ Gyventojai gyvenamosiose vietovėse: Lietuvos Respublikos 2011 metų gyventojų ir būstų surašymo rezultatai. Vilnius: Statistikos departamentas, 2013. Suarchyvuota 2022-04-08.
- ↑ Gyventojai gyvenamosiose vietovėse: Lietuvos Respublikos 2021 metų gyventojų surašymo rezultatai. Vilnius: Statistikos departamentas, 2022.
Nuorodos[redaguoti | redaguoti vikitekstą]
- „HBH Juozo alus“ interneto svetainė (lietuvių, anglų, latvų, rusų ir vokiečių kalbomis) Archyvuota kopija 2006-05-24 iš Wayback Machine projekto.
- Rada Matulevičienė: dabar viskuo taip džiaugiuosi. – www.15min.lt
- Vitalija Vitkauskienė. Žibininkių krizė neišgąsdino. – Pajūrio naujienos – 2009, kovo 20
|
Aplinkinės gyvenvietės | |||||||||||
|
ŠVENTOJI – 9 km Mančiškė – 4 km |
Želviai – 6 km | DARBĖNAI – 10 km Lazdininkai – 6 km Joskaudai |
| |||||||
| Užpelkiai Kunigiškiai – 3 km |
|
Tarvydai – 6 km | |||||||||
| PALANGA – 6 km | VIDMANTAI – 6 km | RŪDAIČIAI – 3 km | |||||||||
