Žibininkų senovės gyvenvietė
| Žibininkų senovės gyvenvietė | |||
|---|---|---|---|
  Žibininkų senovės gyvenvietė |
|||
| Koordinatės |
|
||
| Vieta | Kretingos rajono savivaldybė | ||
| Seniūnija | Kretingos seniūnija | ||
| Plotas | 2,6 ha | ||
| Naudotas | II–I tūkstantmetis pr. m. e. | ||
| Žvalgytas | XX a. 4 dešimtmetis, 1940, 1987, 1992 | ||
| Tirtas | 2000 m. | ||
Žibininkų senovės gyvenvietė (senas kultūros paminklų sąrašo Nr. IP2464A) – žalvario amžiaus gyvenvietė Kretingos rajono savivaldybės vakarinėje dalyje, Žibininkų kaime (Kretingos seniūnija), Dimitravo miške, Žibos dešiniajame krante.
Tyrimai[redaguoti | redaguoti vikitekstą]
XX a. 4 dešimtmetyje Konstantinas Jablonskis kaime aptiko pora senovės gyvenvietės vietų.
Kalvoje prie Maro kapeliais vadinamų senųjų kaimo kapinių jis rado žalvario amžiaus stovyklavietei būdingų dirbinių: trikampį antgalį, dalį ietigalio, smulkių gremžtukų, gramdukų, retušuotų skelčių ir nuoskalų, gludintos akmeninės buožės gabalą, keramikos nežymiai brūkšniuotu ir lygiu paviršiumi.
Kitoje kalvoje, esančioje į rytus, Rūdaičių kaimo pusėje, aptiko taip pat žalvario amžiaus stovyklavietėms būdingų radinių: mažą gremžtuką, retušuotų skelčių, nuoskalų, įvairių dirbinėlių, gludintų titnaginių kirvelių gabalų, keramikos su grūsto granito priemaišomis[1].
1940 m. Žibininkuose lankėsi Vytauto Didžiojo kultūros muziejaus preparatorius-konservatorius Pranas Baleniūnas. Jis konstatavo, kad Jono Vilimo sklype vienoje iš kalvelių, esančių prie senųjų kaimo kapinių, kasant žemes 70-90 cm gylyje randama anglių, suodžių, primityvių puodų šukių, kurios galėtų priklausyti akmens amžiaus gyvenvietėms.
1987 m. teritoriją žvalgė Audronė Bliujienė (Lietuvos dailės muziejus), tyrinėjusi pamiškėje esančio smėlio karjero pakraščius.
1992 m. senovės gyvenviečių teritoriją nustatė Lietuvos kultūros paveldo mokslinis centras (ekspedicijos vadovas Vilnius Morkūnas).
2000 m. žvalgomuosius archeologinius tyrinėjimus atliko Kretingos muziejaus ir Vilniaus universiteto archeologinė ekspedicija (tyrimų vadovas Julius Kanarskas). Saugomoje teritorijoje buvo ištirtas 20 m² plotas. Archeologinių radinių ar kultūrinio sluoksnio pėdsakų nerasta[2].
1993–2005 m. objektas buvo registruotas naujai išaiškinamų istorijos ir kultūros paminklų sąraše (IP2464A).
Šaltiniai[redaguoti | redaguoti vikitekstą]
- ↑ Rimutė Rimantienė. Akmens amžiaus paminklai. – Lietuvos TSR archeologijos atlasas, t. 1. Vilnius, 1974, p. 80-81, nr. 378
- ↑ Julius Kanarskas. Žvalgomieji archeologijos paminklų tyrinėjimai Kretingos ir Skuodo rajonuose. – Archeologiniai tyrinėjimai Lietuvoje 2000 metais. Vilnius, 2001, p. 190–191