Šilingas

Kitos reikšmės – Šilingas (reikšmės).

Lietuvos didžiojo kunigaikščio Zigmanto Vazos šilingas, ant kurio pavaizduota jo asmeninis herbas, Lenkijos erelis ir Vytis, nukaltas Vilniuje, 1623 m.

Šilingas – piniginis vienetas, naudotas ir naudojamas daugelyje Britų Sandraugos šalių. Austrijos piniginis vienetas irgi buvo šilingas.

Pavadinimo kilmė

Žodis angl. shilling kilęs iš s. angl. scilling, kuris giminingas sen.vok.aukštaič. skilling 'aukso moneta', sen. skand. skillingr, got. skillings. Visi jie priešistorinio germaniško žodžio, kurio pirmoji dalis reiškė 'skydas', o antroji – priesaga -ling, reiškianti 'mažas, jaunas' .

Britiški šilingai

D. Britanijos 1933 m. šilingas

D. Britanijos Elžbietos II šilingas (1956 m.). Vienas reversas Anglijos, kitas – Škotijos

D. Britanijoje šilingo terminas buvo naudojamas sąskaityboje nuo normanų užkariavimo laikų iki griežtai dešimtainės pinigų sistemos įvedimo 1971 m. Tuo laikotarpiu svaras turėdavo 20 šilingų, o vienas šilingas – dvylika pensų. Anglų-saksonų laikais žodžiu schilling vadindavo gyvulio (avies) vertę. Sidabrinės vieno šilingo vertės monetos pasirodė Henriko VII laikais ir buvo kalamos iki 1946 m.

Testunai

Henriko VIII laikų testunai

Henriko VII karaliavimo metais (apie 1489 m.) pradėtos kaldinti šilingo vertės monetos, vadintos testunais (angl. testoon). Jų nukaldinta buvo nedaug. Henriko VIII laikais (1544–1551 m.) testunus kaldino gana masiškai. Tų laikų testunai buvo kaldinti iš mažai sidabro turinčio lydinio, kaip ir visos tų laikų monetos.

Henriko VIII sūnaus Eduardo VI laikais testunus kaldino toliau, ir juos pirmą kartą ėmė vadinti šilingais.

1551 m. imta kaldinti šilingus iš grynesnio sidabro – nebe iš prastojo 250 prabos, o iš 925 prabos sterlingo sidabro.

1816 m. šilingai buvo standartizuoti – masė 5,7 g, skersmuo – 24 mm.
1920 m. šilingų sidabro praba sumažinta nuo 925 iki 500. O nuo 1947 m. šilingai kaldinti iš vario-nikelio lydinio.

Elžbietos II valdymo metais kaldinti šilingai buvo dvejopi:

• su Anglijos herbu – trimis liūtais
• su Škotijos herbu – siautėjančiu liūtu

Vėliausi cirkuliavę šilingai buvo 1967 m. laidos. Dabartinėje D. Britanijos piniginėje sistemoje buvusį šilingą atitinka 5 (naujųjų) pensų moneta, kuri imta leisti 1968 m. Ši moneta yra tos pačios masės ir tų pačių matmenų, kaip šilingas. Kartu ji paveldėjo žargoninį pavadinimas bobas (angl. bob). Šilingai ir florinai liko apyvartoje iki 1990 m.

Santrumpos

Angliško šilingo santrumpa yra s (iš lot. solidus 'tokia S. Romos moneta'. Pinigų suma su šilingais dažnai būdavo užrašoma taip:

• 1/6d – 1 šilingas ir 6 pensai
• 11/- – 11 šilingų

Kartais rašydavo:

• 1’6d – 1 šilingas ir 6 pensai
• 11'- – 11 šilingų

Susijusios monetos

D. Britanijoje buvo naudojamos ir monetos, kurių vertė buvo lygi keliems šilingams:

• florinas (angl. florin) – 2 šilingai. Pereinant prie dešimtainės sistemos florino vertę įgijo 10 naujų pensų (lygių 24 seniesiems pensams) moneta.
• krona (angl. crown) – 5 šilingai. Perėjimo prie dešimtainės pinigų sistemos tai buvo stambiausio nominalo Didžiosios Britanijos moneta ne iš brangiojo metalo.

Airijos šilingas

Airijos šilingas buvo Airijos moneta, verta 1/20 Airijos svaro ir naudota iki pereinant prie dešimtainės monetų sistemos. Šilingas kaldintas nuo 1928 iki 1968 m. Jų apyvarta nutraukta 1993 m. sausio 1 d., juos pakeitė mažesnės 5 pensų monetos.

Australijos šilingas

Australijos senosios monetos – šilingas, pensas, pusė penso

Australijos svarą anksčiau sudarė 20 Australijos šilingų. Šilingus kaldino nuo 1910 m. Reverse buvo Australijos herbas, o averse – karalius Edvardas VII. Baigti kaldinti 1963 m. 1966 m. Australijos pinigų sistema buvo pertvarkyta pereinant prie dešimtainės sistemos ir prie Australijos dolerio. Šilingą pakeitė 10 centų moneta, o Australijos svarą – Australijos doleris.

Australijoje šilingo moneta buvo vadinama deener.

Afrikoje žodį shilling dažnai trumpina kaip sh.

Nuorodos

• Coin - Shilling, Edward VI, 1550-1553