Čukisakos departamentas
Čukisakos departamentas Departamento de Chuquisaca | |||||||
---|---|---|---|---|---|---|---|
| |||||||
Valstybė | Bolivija | ||||||
Administracinis centras | Sukrė | ||||||
Provincijų | 10 | ||||||
Savivaldybių | 28 | ||||||
Oficialios kalbos | ispanų, kečujų | ||||||
Gyventojų | 621 383 | ||||||
Plotas | 51 524 km² | ||||||
Tankumas | 12 žm./km² |
Čukisakos departamentas (isp. Departamento de Chuquisaca, keč. Chuqichaka suyu, aim. Chuquisaka jach'a suyu) – vienas iš devynių Bolivijos administracinių vienetų, esantis šalies pietryčiuose. Departamento sostinė – Sukrė, kartu yra ir konstitucinė Bolivijos sostinė.
Pavadinimo kilmė
[redaguoti | redaguoti vikitekstą]Čukisaka aimarų kalba reiškia sidabrinį kalną[1].
Vėliavos reikšmė
[redaguoti | redaguoti vikitekstą]Departamento vėliava – baltame fone raudonas burgundiškas kryžius, vaizduojamas kariniu Ispanijos stiliumi, remiasi Čarkaso teisminės apygardos (isp. Audiencia de Charcas) vėliava. Šiandien balta vėliavos spalva reiškia taiką, tyrumą ir tikėjimą, o raudona – kraują[2].
Istorija
[redaguoti | redaguoti vikitekstą]Čukisakos departamentas buvo įkurtas 1826 m. sausio 23 d. Antonio José de Sucre įsakymu. 1938 m. po Čako (isp. Chaco) karo su Paragvajumi Bolivija prarado dalį Čukisakos departamento teritorijos.
Geografija
[redaguoti | redaguoti vikitekstą]Šiaurėje departamentas ribojasi su Kočabambos, pietuose su Tarichos departamentais, šiaurės rytuose su Santa Kruso departamentu, rytuose su Paragvajumi, vakaruose su Potosi departamentu.
Čukisakos departamente yra šios kalnų grandinės: Sopachuy, Incahuasi, Aguarague, Lique ir Tacsara. Departamente Andai žemėja, todėl regione nėra aukštų viršūnių.
Hidrografija
[redaguoti | redaguoti vikitekstą]Departamentas priklauso dviem šalies baseinams: šiaurėje esančios upės priklauso Amazonės baseinui, centrinio, pietų ir rytų regionų upės – La Platos baseinui. Pagrindinės Amazonės baseino upės: Zudáñez, Azero, Frias, Ñancauzu, Tomina Chico, Presto, taip pat Rio Grande upės intakai. La Platos baseino upės: Pilcomayo, Sijlla, Huayllavi, St. Helena, Pilaya, Puca Pampa, Ingre, Añimbo, San Antonio, Ñacamiri ir Huacaya.
Klimatas
[redaguoti | redaguoti vikitekstą]Šiaurinei, centrinei ir pietrytinei departamento daliai būdingas vidutinis klimatas, šiaurės rytiniams ir rytiniams regionams – šiltas klimatas.
Provincijos
[redaguoti | redaguoti vikitekstą]Departamentas padalintas į 10 provincijų, 28 savivaldybes ir 118 kantonus. Departamento provincijos:
- Belisario Boeto
- Hernando Siles
- Jaime Zudáñez
- Juana Azurduy de Padilla
- Luis Calvo
- Nor Cinti
- Oropeza
- Sud Cinti
- Tomina
- Yamparáez
Demografija
[redaguoti | redaguoti vikitekstą]Kočabambos departamento gyventojų skaičius sudaro 6,54 % visų Bolivijos gyventojų. 41,04 % gyventojų gyvena miestuose, 58,96 % gyvena kaimuose[3].
Departamento gyventojų neraštingumas yra vienas didžiausių šalyje (apie 26,97 %).
Etninės grupės
[redaguoti | redaguoti vikitekstą]Departamente gyvena indėnai kečujai, čoročiai ir čirigvanai.
Gyventojų skaičiaus kaita
[redaguoti | redaguoti vikitekstą]Metai | Gyventojų sk.[4] |
---|---|
1900 | 196 434 |
1950 | 260 479 |
1976 | 358 516 |
1992 | 453 756 |
2001 | 531 522 |
Ekonomika
[redaguoti | redaguoti vikitekstą]Pagrindinės departamento ekonomikos šakos: žemės ūkis, gyvulininkystė. Daugiausia auginami kviečiai, javai, miežiai, ankštiniai augalai, daržovės. Tropinėse zonose auginami pipirai, ryžiai, tabakas. Iš gyvulių daugiausiai auginami galvijai, avys, kiaulės ir ožkos. Departamente taip pat yra nežymi naftos ir gamtinių dujų gavyba, kuri sudaro atitinkamai 1,85 % ir 5,08 % bendros visos Bolivijos gavybos. Pagrindiniai pramonės produktai: vynas, cigaretės, verpalai ir cementas.
Pagrindinė eksporto prekė – gamtinės dujos, jų eksportas sudaro apie 90 % viso departamento eksporto. Daugiausia eksportuojama į Braziliją ir Argentiną. Taip pat nežymus eksportas ir į Meksiką, Kolumbiją, JAV, Peru ir Čilę.
Pagrindinės importo prekės: transporto priemonės, jų dalys ir priedai, įvairūs pramonės gaminiai. Daugiausiai prekių importuojama iš Čilės.
Čukisakos departamentas sukuria 4,55 % Bolivijos BVP.[5]
Turizmas
[redaguoti | redaguoti vikitekstą]Pagrindinės turistų lankomos vietos – departamento sostinė Sukrė, kurios senamiestis su puikiai išsilaikiusiais XVI a. pastatais įtrauktas į UNESCO pasaulio paveldo sąrašą, taip pat Tarabuko miestelis, esantis 60 km už Sukrės, garsus Pujllay festivaliu (dar vadinamu Pujllay de Tarabuco) kovo mėnesį ir indėnų turgumi, kuris vyksta kiekvieną sekmadienį. Netoli Sukrės yra ir didžiausia pasaulyje paleontologinė ekspozicija, kurioje yra daugiau nei 5000 dinozaurų pėdų, kurios priklauso 290 gyvūnų rūšims.
Šaltiniai
[redaguoti | redaguoti vikitekstą]- ↑ Sukrė – Bolivijos sostinė Archyvuota kopija 2007-07-28 iš Wayback Machine projekto.
- ↑ Čukisakos departamento vėliavos
- ↑ Bolivija (2007) Archyvuota kopija 2007-07-11 iš Wayback Machine projekto.
- ↑ Bolivijos departamentai
- ↑ Čukisakos departamento statistika[neveikianti nuoroda]
Nuorodos
[redaguoti | redaguoti vikitekstą]- Čukisakos departamento miestų sąrašas [neveikianti nuoroda] (anglų kalba)
- Čukisakos departamento statistikos (2007)[neveikianti nuoroda] (ispanų kalba)
|