Potosi departamentas
Potosi departamentas Departamento de Potosí | |||||||
---|---|---|---|---|---|---|---|
| |||||||
Valstybė | Bolivija | ||||||
Administracinis centras | Potosi | ||||||
Provincijų | 16 | ||||||
Kontonų | 301 | ||||||
Oficialios kalbos | ispanų, kečujų | ||||||
Gyventojų | 709 013 | ||||||
Plotas | 118 218 km² | ||||||
Tankumas | 6 žm./km² |
Potosi departamentas (isp. departamento de Potosí, keč. P'utuqsi suyu, aim. Putusi jach'a suyu) – vienas iš devynių Bolivijos administracinių vienetų, esantis šalies pietvakariuose. Tai daugiausia nederlingas, kalnuotas regionas su didele plynaukšte šiaurės vakaruose, kurioje yra didžiausias pasaulyje druskų ežeras – Ujūnio druskos lyguma. Departamento sostinė – Potosi.
Pavadinimo kilmė
[redaguoti | redaguoti vikitekstą]Manoma, kad žodis Potosi kilo iš kečujų kalbos žodžio, reiškiančio triukšmą.
Istorija
[redaguoti | redaguoti vikitekstą]Potosi departamentas buvo įkurtas 1826 m. sausio 23 d. Antonio José de Sucre įsakymu.
1925 m. prie Potosi departamento buvo prijungta žemė iš Argentinos Žužujaus provincijos.
Potosi regionas buvo turtingiausia Ispanijos kolonija, žinoma dėl kasybos pramonės, ypač dėl sidabro gavybos. XIX a sidabro telkiniai baigėsi ir buvo pereita prie kitų metalų (alavo, cinko, vario, švino) kasimo.
Geografija
[redaguoti | redaguoti vikitekstą]Šiaurėje Potosi departamentas ribojasi su Oruro ir Kočabambos departamentais, pietuose su Argentina, rytuose su Čukisakos ir Tarichos departamentais, vakaruose su Čile.
Potosi departamentą kerta tiek rytinė, tiek vakarinė kalnų grandinės. Departamento šiaurėje yra Ljikos kalnynas (isp. Cordillera de Llica), pietuose – Lipeso Kordiljera (isp. Cordillera de Lípez), rytuose – Vienuolių ir Čičos kalnynai (isp. Cordillera de los Frailes y de Chichas), vakaruose – Vakarų Kordiljera (isp. Cordillera Occidental). Šiaurės vakaruose Altiplano plokščiakalnio žemiausioje vietoje (3 656 m aukštyje) yra didžiausia pasaulyje druskos lyguma – Ujūnio druskos lyguma.
Visas regionas pasižymi geizeriais, fumarolėmis, vulkaniniu purvu, terminio vandens ir sieros nuotakomis.
Hidrografija
[redaguoti | redaguoti vikitekstą]Departamentas priklauso trims baseinams: šiauriniam arba Madeiros upės baseinui, pietiniam arba La Plata upės baseinui ir uždaram Altiplano arba Ujūnio druskų ežero baseinui. Šiaurinis ir pietinis baseinai turi išėjimą į Atlanto vandenyną (šiaurinis per Amazonės upę, į kurią įteka Madera). Altiplano baseinas išėjimo į vandenyną neturi. Šiam baseinui priklausančios upės gimsta Andų kalnuose, yra neilgos, nesraunios ir netinkamos laivybai. Plokščiakalnio regionas taip pat pasižymi nedideliais tektoninės ir vulkaninės kilmės ežerais, terminiais šaltiniais.
Klimatas
[redaguoti | redaguoti vikitekstą]Potosi departamentas pasižymi šaltu, sausu klimatu, išskyrus tarp kalnų esančius slėnius, kuriuose klimatas yra apyšiltis. Ujūnio druskos lyguma yra viena iš šalčiausių vietų Bolivijos – žiemą joje temperatūra nukrenta iki -20 °C. Plokščiakalnio regionas taip pat išsiskiria itin mažu kritulių kiekiu (100–200 mm per metus).
Provincijos
[redaguoti | redaguoti vikitekstą]Departamentas padalintas į 16 provincijų ir 301 kantoną. Departamento provincijos:
- Alonso de Ibáñez
- Antonio Quijarro
- Bernardino Bilbao
- Charcas
- Chayanta
- Cornelio Saavedra
- Daniel Campos
- Enrique Baldivieso
- Alonso de Ibáñez
- Modesto Omiste
- Nor Chichas
- Nor Lípez
- Rafael Bustillo
- Sud Chichas
- Sud Lípez
- Tomás Frías
Demografija
[redaguoti | redaguoti vikitekstą]Potosi departamento gyventojų skaičius sudaro 8,8 % visų Bolivijos gyventojų. Didžioji gyventojų dalis (66,28 %) gyvena kaimuose ir apie 33,72 % gyvena miestuose.
Iš kitų Bolivijos departamentų Potosi išsiskiria mažiausia vidutine gyvenimo trukme (58 metai) ir didžiausiu šalyje gyventojų neraštingumu (28,41 %).
Etninės grupės
[redaguoti | redaguoti vikitekstą]Iš pradžių departamentas buvo apgyvendintas bendruomenėmis, kurios kalbėjo kečujų ir aimarų kalbomis. Valstiečiai, išsaugoję protėvių gyvenimo būdą, yra puikūs tekstilės, sidabro gaminių ir keramikos amatininkai. Savo žinias kaip ir prieš šimtmečius perduoda iš kartos į kartą.
Gyventojų skaičiaus kaita
[redaguoti | redaguoti vikitekstą]Metai | Gyventojų sk |
---|---|
1900 | 325 615 |
1950 | 509 087 |
1976 | 657 743 |
1992 | 645 889 |
2001 | 709 013 |
Ekonomika
[redaguoti | redaguoti vikitekstą]Pagrindinės departamento ekonominės veiklos yra kalnakasyba ir žemės ūkis. Potosi departamente randama apie 260 rūšių mineralų. Pagrindinė kasama rūda – cinkas, jo gavyba sudaro apie 90 % visų departamente iškasamų mineralų. Kitos šiuo metu išgaunamos rūdos – alavas, švinas, sidabras, volframas. Pietvakarinėje departamento dalyje JAV kompanija Apex Silver Mines Limited yra įkūrusi San Cristobal kasyklas, kuriose kasamas sidabras, cinkas ir švinas. San Cristobal yra vienos iš didžiausių šiuo metų veikiančių kasyklų pasaulyje.
Žemės ūkis kultivuojamas daugiausiai kaip pragyvenimo šaltinis. Auginami kviečiai, miežiai, bulvės, bolivinės balandos. Paplitusi gyvulininkystė. Auginamos avys, galvijai, lamos, vikunijos ir alpakos.
Departamente yra tekstilės pramonė, produktai gaminami iš kupranugarių vilnų. Taip pat gaminamas muilas, žvakės, verpalai, audiniai, alus, keramikos dirbiniai ir sidabro gaminiai.
Pietvakarinėje departamento dalyje ant Jura (isp. Yura) upės pastatyta hidroelektrinės užtvanka.
Turizmas
[redaguoti | redaguoti vikitekstą]Pagrindiniai departamento traukos centrai yra departamento sostinė Potosi, įtraukta į UNESCO pasaulio paveldo sąrašą dėl savo kolonijinės architektūros ir pramonės paminklų, ir gamtiniai turizmo objektai. Iš pastarųjų galima paminėti – Ujūnio druskos lygumą ir Eduardo Abaroa Andų faunos nacionalinį rezervatą. Ujūnio druskos lyguma įdomi savo optiniais efektais, Inkauasi saloje augančiais kaktusais, kurie yra iki 20 metrų aukščio, taip pat druskos viešbučiu, pastatytu iš lygumoje surinktos druskos.
Eduaro Abaroa nacionalinis parkas yra populiariausias nacionalinis parkas Bolivijoje, kasmet jį aplanko mažiausiai 25 000 turistų. Jame gyvena 23 žinduolių rūšys, tarp jų vikunijos, pumos, kalninės viskašos. Rezervate esančiuose gėlo ir sūraus vandens ežeruose gyvena trijų rūšių flamingai: Čilės flamingai, Andų flamingai, Punos flamingai. Iš viso rezervate priskaičiuojama apie 80 skirtingų rūšių paukščių. Taip pat rezervate yra 1 km² dydžio aktyvus regionas, kuriame galima stebėti rūkstančias fumaroles, geizerius ir verdančios lavos išsiveržimus.
Šaltiniai
[redaguoti | redaguoti vikitekstą]- Potosi departamentas Archyvuota kopija 2011-09-15 iš Wayback Machine projekto.
- Bolivijos departamentai
- Turizmas – Potosi departamentas
Nuorodos
[redaguoti | redaguoti vikitekstą]- Potosi departamento statistikos (ispanų kalba) Archyvuota kopija 2007-02-16 iš Wayback Machine projekto.
- Potosi departamento miestų sąrašas (anglų kalba) Archyvuota kopija 2022-04-05 iš Wayback Machine projekto.
- Potosi departamente randamų mineralų sąrašas (anglų kalbų)
- San Cristobald kasyklos (anglų kalba)
- Eduardo Abaroa Andų gyvūnijos nacionalinis rezervatas (anglų kalba) Archyvuota kopija 2007-10-13 iš Wayback Machine projekto.
|