La Paso departamentas (Bolivija)

Straipsnis iš Vikipedijos, laisvosios enciklopedijos.
Peršokti į: navigaciją, paiešką
La Paso departamentas
Departamento de La Paz
Flag of lapaz.svg Escudodearmaslapaz.gif
Bolivia La Paz.png
Valstybė: Bolivijos vėliava Bolivija
Administracinis centras: La Pasas
Provincijų: 20
Savivaldybių: 80
Oficialios kalbos: ispanų, kečujų, aimarų
Gyventojų (2001): 2 350 466
Plotas: 133 985 km²
Tankumas (2001): 18 žm./km²


La Paso departamentas (isp. Departamento de La Paz, keč. Chuqiyapu suyu, aim. Chukiyawu jach'a suyu) – vienas iš devynių Bolivijos administracinių vienetų, esantis šalies šiaurės vakaruose. Departamento sostinė La Pasas kartu yra ir faktiškoji Bolivijos sostinė.

Pavadinimo kilmė[taisyti | redaguoti kodą]

La Pasas anksčiau buvo vadintas Señora de la Paz (liet. mūsų taikos ponia), siekiant paskatinti konkistadorus baigti tarpusavio vaidus[1].

Istorija[taisyti | redaguoti kodą]

La Paso departamentas buvo įkurtas 1826 m. sausio 23 d. Antonio José de Sucre įsakymu. Apie 1924 m. nuo departamento buvo atskirta Madre de Dios teritorija.

1899 m. spalio 10 d. į La Paso miestą buvo perkelta Bolivijos vyriausybės rezidencija.

Geografija[taisyti | redaguoti kodą]

Šiaurėje La Paso departamentas ribojasi su Pando departamentu, pietuose su Oruro departamentu, rytuose su Beni ir Kočabambos departamentais, vakaruose su Peru, pietvakariuose su Čile.

Du trečdalius departamento sudaro kalnuota teritorija. Departamentas priklauso dviem kalnų grandinėms: Rytų Kordiljera (isp. Cordillera Oriental arba Cordillera Real) ir Vakarų Kordiljera (isp. Cordillera Occidental arba Cordillera Volcanic). Šiaurinėje departamento dalyje - tropinė lyguma, centrinėje ir pietvakarinėje - Altiplano plynaukštė.

Departamentas skirstomas į tris geografines zonas:

  • Altiplano zona
    Ją sudaro Titikakos ežero regionas, Saulės sala (isp. Isla del Sol), Mėnulio sala (isp. Isla se la Luna), Suriki (isp. Suriqui). Tai - drėgniausias Andų regionas, kuriame per metus iškrenta apie 650 mm kritulių.
  • Subandinė zona
    Ją sudaro šiaurės rytinis Rytų Kordiljeros šlaitas, šiaurėje pereinantis į tropinę lygumą, kuri pasižymi drėgnu klimatu ir vešlia augmenija. Šita zona dar žinoma Los Jungas pavadinimu.
  • Amazonės zona
    Šita zona ribojasi su Beni ir Pando departamentais, pasižymi vešlia tropine augmenija.

Hidrografija[taisyti | redaguoti kodą]

La Paso departamentas priklauso dviem šalies baseinams: Titikakos ežero ir Amazonės upės baseinams. Titikakos ežeras yra aukščiausias (3 810 m. aukštyje) ežeras Pietų Amerikoje ir aukščiausias pasaulyje ežeras, naudojamas laivybai. Pagrindinės upės, įtekančios į Titikakos ežerą: Sučes (isp. Suches), Kaka ir Čarchoko (isp. Chiarjoko). Desaguadero upė jungia Titikakos ir Poopo (isp. Poopó) ežerus.

Amazonės baseinui priklausančios Beni ir Madre de Dios upės sudaro natūralias sienas atitinkamai tarp La Paso ir Beni, La Paso ir Pando departamentų. Beni upė prasideda Čakaltaja (isp. Chacaltaya) kalnuose pavadinimu Čokejapu (isp. Choqueyapu), vėliau žinoma kaip La Paso, Bopi ir galiausiai Beni upės. Pagrindiniai Beni intakai: Koroiko Songo (isp. Coroico Zongo), Čaljana (isp. Challana), Mapiri, Tipuani, Tuiči (isp. Tuichi), Madidi.

Madre de Dios upė prasideda Peru teritorijoje. Pagrindiniai jos intakai: Heath, Asunta, Manuripi, Manurime and Huipa Esada. Upė Heath skiria Bolivijos ir Peru valstybes.

Klimatas[taisyti | redaguoti kodą]

Departamento klimatas skiriasi priklausomai nuo aukščio: Altiplanui būdingas šaltas aukštikalnių klimatas, regionai, kurių aukštis viršyja 5000 m., pasižymi nuolatiniu sniegu ir poliariniu šalčiu. Teritorijose 2000-3400 m. aukštyje vyrauja vidutinis klimatas, teritorijose 500-2000 m. aukštyje - šiltas, o departamento šiaurėje Amazonės lygumose - tropinis. Kalnuotose vietovėse vidutinė temperatūra svyruoja nuo -5 iki 18 °C, o Los Jungas dalyje nuo 20 iki 25 °C.

Provincijos[taisyti | redaguoti kodą]

La Paso departamento suskirstymas į provincijas

Departamentas padalintas į 20 provincijų, 80 savivaldybių ir 272 kantonus. Departamento provincijos:

Demografija[taisyti | redaguoti kodą]

Potosi departamento gyventojų skaičius sudaro 28,65 % visų Bolivijos gyventojų. Didžioji gyventojų dalis (66,04 %) gyvena miestuose ir apie 33,96 % gyvena kaimuose.[2]

Gyventojų skaičiaus kaita[taisyti | redaguoti kodą]

Metai Gyventojų sk.[1]
1900 426 930
1950 854 079
1976 1 465 078
1992 1 900 786
2001 2 350 466

Ekonomika[taisyti | redaguoti kodą]

La Paso departamente mėsai ir vilnai auginamos lamos

Gamtinių resursų įvairovė lėmė skirtingų ekonomikos šakų vystymąsi. Kultivuojamos žemės ūkio kultūros priklauso nuo ekologinės zonos: Altiplano plokščiakalnyje auginamos bulvės, bolivinės balandos, miežiai, avižos , slėniuose - vynuogės, persikai, slyvos, taip pat įvairių rūšių daržovės, Jungas regione - citrinmedžiai, kavamedžiai, žemės riešutai, kukurūzai, koka, cukranendrės.

Departamente taip pat plėtojama gyvulininkystė. Kalnuose ir Altiplane mėsai ir vilnai dideliais kiekiais auginami kupranugarinių šeimos atstovai: lamos, alpakos, vikunijos. Plokščiakalnyje taip pat ganomos ir didelės bandos avių. Švelnesnio klimato regionuose yra natūralios ganyklos, kuriose veisiami ir auginami galvijai, avys ir arkliai.

Taip pat reikšminga žvejyba. Titikakos ežere daugiausia gaudomi upėtakiai. Daug skirtingų rūšių žuvų veisiasi ir La Paso, bei Beni upėse.

Departamente kasami ir įvairūs mineralai: auksas, alavas, volframas, švinas, cinkas, sidabras.

Vystomos skirtingos pramonės šakos. Gaminami verpalai, vilna, dirbtiniai pluoštai, alus, pramoninės dujos, vamzdžiai, plastikas, aliumininiai indai, kartonas, metalinės važiuoklės autobusams ir sunkvežimiams, įvairūs chemikalai, dažai, vaistai, cigaretės, degtukai, batai, odiniai gaminiai, kompaktiniai diskai, baldai, cementas, juvelyriniai dirbiniai ir kt. Amatininkų gaminiai paprastai atspindi vietinę kultūrą.

La Paso departamentas sukuria 25,04% Bolivijos BVP.[2]

Turizmas[taisyti | redaguoti kodą]

La Paso departamentas turi daug skirtingų turistinių išteklių: yra didelis kultūrinis paveldas, įvairūs gamtiniai objektai (Amazonės džiunglėse, Titikakos ežero regione, Andų kalnų slėniuose). Kalnuotuose regionuose vystomas aktyvus turizmas: trekingas, andinizmas (taip Pietų Amerikoje vadininamas alpinizmas pagal Andų kalnus), nusileidimas dviračiais mirties keliu.

Pagrindiniai turistiniai miestai:

  • La Paso miestas
    Mieste išlikę kolonijinio stiliaus architektūros paminklų, veikia Tiwanaku kultūros archeloginis muziejus, etnografinis ir folkloro muziejus, aukso muziejus, kuriame eksponuojami ikikolumbinių kultūrų juvelyriniai dirbiniai ir kt. Miesto senamiestyje veikia unikalus raganų turgus (isp. Mercado de Brujos), kuriame galima įsigyti tradicinių gydymo priemonių, amatininkų darbų.
Bažnyčia Lachoje
  • Lacha(isp. Laja)
    Vieta, kuriame 1548 m. spalio 20 d. buvo įkurtas La Paso miestas (dabar 37 km nuo miesto). Išlikusi XVI a. bažnyčia, kurioje susipina įvairūs stiliai.
  • Kopakabana
    Miestas ant Titikakos ežero kranto. Yra įžymi šventykla, kurioje yra inkų palikuonio Francisco Tito Yupanqui išdrožta medinė mergelės statula.

Kultūrinis paveldas:

Saulės vartai (Tiwanaku kultūra)
  • Tiwanaku kultūros archeologinis centras
    70 km nuo La Paso miesto yra vietovė, kurioje išlikusių priešinkinės Tiwanaku kultūros liekanų, įspūdingi monolitai, Saulės vartai (isp. Puerta del Sol), Akapana piramidė. Yra archeologinis muziejus.
  • Tarako (isp. Taraco)
    Pusiasalis, kuriame yra išlikusios Čiripa kultūros (435 pr. m. e.) liekanos
  • Titikakos ežero salos
    Jose yra išlikusių ikikolumbinės kultūros statinių liekanų.

Turizmas Titikakos ežero regione. Jame yra 36 salos. Tarp jų:

  • Saulės sala (isp. Isla del Sol)
    Saloje yra išlikusių ikikolumbinės architektūros statinių: Pikokayna šventykla, Yumani laiptai. Pagal inkų legendą nuo šios salos prasidėjo inkų imperija[3].
  • Mėnulio sala (isp. Isla de la Luna)
    Sala yra netoli nuo Saulės salos, joje taip pat yra išlikusių ikikolumbinės kultūros statinių.
  • Suriki (isp.Suriqui)
    Dar žinoma Isla Paco pavadinimu. Sala žinoma dėl laivų, gaminamų iš nendrių. Šios salos gyventojai pagamino laivus Ra I ir Ra II žymiam norvegų keliautojui Turui Hejerdalui, plaustais iš nendrių perplaukusiam Atlanto vandenyną[4].

Šaltiniai[taisyti | redaguoti kodą]

Nuorodos[taisyti | redaguoti kodą]


Bolivijos departamentai Bolivijos vėliava

Beni | Čukisaka | Kočabamba | Potosi | La Pasas | Oruras | Pando | Santa Krusas | Taricha