Sukrė

Kitos reikšmės – Sukrė (reikšmės).

Sukrė Sucre
Senamiesčio panorama

Sukrė 19°2′0″ p. pl. 65°15′0″ v. ilg. / 19.03333°š. pl. 65.25000°r. ilg. / 19.03333; 65.25000 (Sukrė)

Laiko juosta: (UTC-4)

Valstybė	Bolivija
Departamentas	Čukisakos departamentas
Provincija	Oropesos provincija

Gyventojų (2024)	275 959^[1]
Altitudė	2 810 m

Vikiteka	Sukrė

Kirčiavimas	Sùkrė ^[2]

UNESCO	(angl.) (pranc.): 566

Sukrė (isp. Sucre, keč. Chuqichaka) – miestas pietų Bolivijoje, oficialioji šalies sostinė. Ji išsidėsčiusi į pietryčius nuo La Paso, faktiškos Bolivijos sostinės. Miestas yra 2810 m aukštyje virš jūros lygio, aplinkiniuose regionuose auginama daug vaisių ir kviečių, todėl pagrindinė Sukrės pramonė – maisto apdirbimas. Taip pat yra aliejaus, cemento, avalynės, tabako pramonė. Mieste yra šalies aukščiausiasis teismas, San Fransisko Chavjero universitetas (įkurtas 1624 m.) – viena seniausių aukštojo mokslo institucijų Pietų Amerikoje.

Etimologija

Iki ispanų kolonizacijos vietos gyventojai inkai miestą vadino Čukisaka.^[3] Šis žodis reiškia „sidabro gausa“ arba „sidabro krūva“.^[4] 1538 m. lapkričio 30 d. dabartinį miestą įkūrė ispanų markizas Pedro Anzures ir pavadino Ciudad de la Plata de la Nueva Toledo („Naujojo Toledo sidabro miestas“). Ilgainiui jis sutrumpintas iki pavadinimo La Plata.^[5] 1839 m. liepos 12 d. miestas pervadintas Sukre Bolivijos prezidento José Miguel de Velasco teikimu. Šitaip jis norėjo pagerbti Venesuelos generolą ir politiką Antonio José de Sucre (1795–1830), kuris buvo vienas iš kovų už Pietų Amerikos nepriklausomybę nuo Ispanijos lyderių, 1825–1828 m. pirmasis Bolivijos prezidentas.^[6]

Istorija

Dabartinis miestas įkurtas 1538 m. 1809 m. šis miestas buvo vienas pirmųjų Pietų Amerikoje, sukilusių prieš ispanų kolonizatorius.

Futbolas

Club Independiente Petrolero – futbolo klubas; rungtyniavo aukščiausioje lygoje.^[7]
Universitario de Sucre – futbolo klubas; rungtyniavo aukščiausioje lygoje.^[8]
Namų rungtynes žaidžia Olímpico Patria stadione (isp. Estadio Olímpico Patria), talpinančiame 32 tūkst. žiūrovų.

Šaltiniai

↑ Cities & Towns: Bolivia. – City Population. Population statistics for countries, administrative divisions, cities, urban areas and agglomerations – interactive maps and charts. – citypopulation.de
↑ Pasaulio vietovardžių žodynas. – Vilnius, Mokslo ir enciklopedijų leidybos institutas, 2006–2014. (VLKK versija)
↑ Platt, Tristán (2006). Qaraqara-Charka: mallku, inka y rey en la provincia de Charcas (siglos XV-XVII) : historia antropológica de una confederación aymara (in Spanish). Plural editores. ISBN 978-99954-1-367-5. "Y luego desde el dicho pueblo de Auquimarca fue el dicho Hernando Pizarro y los demás capitanes y soldados de Vuestra Majestad, juntamente con el Inca Paullo, hacia Chuquisaca, a donde es ahora la ciudad de La Plata. [...] Y asímismo les honró a los demás caciques de toda esta provincia de los Charcas, por ser los primeros que habían venido a la obediencia de Vuestra Majestad los naturales de los Charcas."
↑ Romero, Francisco Carranza (August 9, 2024). Diccionario Quechua Ancashino - Castellano (in Spanish). BOD GmbH DE. ISBN 978-84-8489-098-0. "shaqa 1. s.: montón de cosas pequeñas (granos, piojos), cascajo. 2. adj.: amontonado, montón de, cascajoso, shaqa maki: mano con muchas verrugas, shaqa rumi: montón de piedras chicas, cascajo, shaqa naani: camino cascajoso".
↑ Benjaminas Mašalaitis. „Pasaulio valstybės“. – Kaunas, „Šviesa“, 2007. // psl. 50
↑ Sucre. Sociedad Geográfica (1903). Diccionario geográfico del Departamento de Chuquisaca: contiene datos geográficos, históricos y estadisticos. Impr. "Bolívar" de M. Pizarro. pp. 296–97.
↑ Globalsportsarchive
↑ Globalsportsarchive

Nuorodos

Oficiali svetainė

[1] Cities & Towns: Bolivia. – City Population. Population statistics for countries, administrative divisions, cities, urban areas and agglomerations – interactive maps and charts. – citypopulation.de

[2] Pasaulio vietovardžių žodynas. – Vilnius, Mokslo ir enciklopedijų leidybos institutas, 2006–2014. (VLKK versija)

[3] Platt, Tristán (2006). Qaraqara-Charka: mallku, inka y rey en la provincia de Charcas (siglos XV-XVII) : historia antropológica de una confederación aymara (in Spanish). Plural editores. ISBN 978-99954-1-367-5. "Y luego desde el dicho pueblo de Auquimarca fue el dicho Hernando Pizarro y los demás capitanes y soldados de Vuestra Majestad, juntamente con el Inca Paullo, hacia Chuquisaca, a donde es ahora la ciudad de La Plata. [...] Y asímismo les honró a los demás caciques de toda esta provincia de los Charcas, por ser los primeros que habían venido a la obediencia de Vuestra Majestad los naturales de los Charcas."

[4] Romero, Francisco Carranza (August 9, 2024). Diccionario Quechua Ancashino - Castellano (in Spanish). BOD GmbH DE. ISBN 978-84-8489-098-0. "shaqa 1. s.: montón de cosas pequeñas (granos, piojos), cascajo. 2. adj.: amontonado, montón de, cascajoso, shaqa maki: mano con muchas verrugas, shaqa rumi: montón de piedras chicas, cascajo, shaqa naani: camino cascajoso".

[5] Benjaminas Mašalaitis. „Pasaulio valstybės“. – Kaunas, „Šviesa“, 2007. // psl. 50

[6] Sucre. Sociedad Geográfica (1903). Diccionario geográfico del Departamento de Chuquisaca: contiene datos geográficos, históricos y estadisticos. Impr. "Bolívar" de M. Pizarro. pp. 296–97.

[7] Globalsportsarchive

[8] Globalsportsarchive

[1]

[2]

[3]

[4]

[5]

[6]

[7]

[8]