Kečujų kalba

Straipsnis iš Vikipedijos, laisvosios enciklopedijos.
Peršokti į: navigaciją, paiešką
Kečujų kalba
(Runa Simi)
Kalbama: Peru, Bolivijoje, Ekvadore, Argentinoje, Čilėje, Kolumbijoje, Brazilijoje
Kalbančiųjų skaičius: 10 mln.
Vieta pagal kalbančiųjų skaičių: 83
Kalbos išnykimas:
Kilmė:

Kečujų
 Kečujų

Rašto sistemos:
Oficialus statusas
Oficiali kalba: Bolivijos vėliava Bolivija

Peru vėliava Peru

Prižiūrinčios institucijos:
Kalbos kodai
ISO 639-1: qu
ISO 639-2: que
ISO 639-3: que - makro kalba (44 k.)

Kečujų kalba (Runa Simi) – indėnų kalba, kuria kalbama Pietų Amerikoje. Tai buvo Inkų imperijos kalba. Dabar ja kalba apie 10 mln. žmonių – Ekvadore, Kolumbijoje, Peru, Bolivijoje, šiaurinėje Čilėje ir Argentinoje. Tai yra plačiausiai vartojama Amerikos indėnų kalba.

Tai agliutinacinė kalba, įprastinė žodžių tvarka sakinyje – veiksnys- papildinys – tarinys (SOV).

Geografinis paplitimas[taisyti | redaguoti kodą]

Kečujų kalbos geografinis paplitimas

Yra 2 pagrindinės tarmių grupės:

  • Waywash (arba Quechua I) – vartojamos centrinės Peru aukštumose. Tai pati archajiškiausia ir įvairiausia tarmių grupė, kai kurios tarmės kartais laikomos atskiromis kalbomis.
  • Wanp'una (arba Quechua II) – skirtomos į 3 šakas: Yunkay Quechua vartojama Peru kalnuotosios dalies vakaruose; Šiaurinė kečua (dar vadinama Runashimi bei, Ekvadore, Kichwa) vartojama Kolumbijoje ir Ekvadore; Pietinė kečua – vartojama Peru pietinėse aukštumose, Bolivijoje, Argentinoje ir Čilėje. Pietų kečua šiuo metu yra svarbiausia kečujų kalbos šaka – ja kalba daugiausiai žmonių, ji turi reikšmingiausią kultūrinį ir rašto palikimą. Dabartinė rašto kalba remiasi šios šakos Kusko ir Ajakučo miestų tarmėmis.

Žodynas[taisyti | redaguoti kodą]

Kai kurių kečujų kalbos žodžiai per ispanų kalbą pateko į kitas kalbas ir tapo tarptautiniais – koka, kondoras, guanas, lama, pampa, puma, chininas, vikunija ir gaučas.

Gramatika[taisyti | redaguoti kodą]

Kečujų kalba pasižymi labai reguliaria gramatika, praktiškai neturinčia išimčių. Tai yra nominatyvinė-akuzatyvinė kalba.

Daiktavardis

Daiktavardis neturi giminės kategorijos. Daugiskaita sudaroma su priesaga -kuna:

Kečujų Lietuviškai
Rumi akmuo
Rumikuna akmenys
Kimsa rumi trys akmenys
Askha rumi daug akmenų

Bet ši priesaga nebūtina, kai skaičius aiškus iš konteksto. Priesaga -ta nurodo papildinį:

Kečujų Lietuviškai
wasi namas
wasita namą
wasikunata namus

Priesaga -qa žymį temą:Alqoqa qarita kachuran Šuo įkando žmogui (Šuo. Jis įkando žmogui). Alqo qaritaqa kachuran Šuo įkando žmogui (Žmogus. Šuo įkando jam)

Be to daiktavardis gali būti žymimas nurodant priklausomybę:

Kečujų Lietuviškai
wasiy mano namas
wasiyki tavo namas
wasin jo/jos namas

Nuorodos[taisyti | redaguoti kodą]

Wikipedia
Vikipedija Kečujų kalba