Čanų dinastija
| Đại Việt Quốc (大越國) Daivietas (Đại Việt) | ||||
| Kiniška „Imperatorius pas save, karalius svetur“ tvarka, mokant Kinijai duoklę[1] (Songai 1225–1258) (Juanai 1258–1368) (Mingai 1368–1400) | ||||
| ||||
.png) | ||||
 | ||||
| Sostinė | Thanglongas (1225–1397) Tanhoa (laik.) (1397–1400) | |||
| Kalbos | Kinų kalba[2] Vietnamiečių kalba[2] | |||
| Religija | budizmas (oficiali), daoizmas, konfucianizmas | |||
| Valdymo forma | Monarchija | |||
| Imperatorius | ||||
| 1226–1258 | Čan Thai Tongas (pirmasis) | |||
| 1278–1293 | Čan Nhan Tongas | |||
| 1293–1314 | Čan Anh Tongas | |||
| 1398–1400 | Čan Tieu Dejus (paskutinis) | |||
| Kancleris | ||||
| 1225 | Čan Thu Do (pirmasis) | |||
| Čan Kuok Toanas | ||||
| Čan Khanh Du | ||||
| Čan Kuang Khajus | ||||
| 1387 | Ho Kujy Ly (paskutinis) | |||
| Era | Poklasikinė era | |||
| - Čan Kano karūnavimas | 1225 m. sausio 10 d. d. | |||
| - Čan Thua ir Čan Thu Do valdymo laikotarpis | 1226 | |||
| - Mongolų invazijos į Vietnamą | 1258, 1285 ir 1287–1288 | |||
| - Nuverčiamas Dziun Njat Lė | 1370 | |||
| - Čan Tieu Dejus perdavė sostą Ho Kui Li | 1400 m. kovo 23 d. d. | |||
| Valiuta | Vario lydinio monetos | |||
| Šiuo metu priklauso: | Vietnamui Kinijai Laosui | |||
Čanų dinastija (viet. Nhà Trần; adaptuotais kiniškais rašmenimis: 家陳; sinovietnamietiškai: 陳朝, Trần triều[3][4]) – laikotarpiu tarp 1225 m. ir 1400 m. Daivieto karalystę valdžiusi dinastija. Dinastija įkurta imperatoriui Čan Thai Tongui užėmus sostą po to, kai jo dėdė suorganizavo Ly dinastijos nuvertimą. Paskutiniu dinastijos imperatoriumi buvo Čan Tieu Dejus, kuriam būnant penkerių buvo įsakyta pasitraukti iš sosto, jį užleidžiant motinos broliui Ho Kui Li. Čanų dinastijos laikotarpiu Daivietas atlaikė tris mongolų invazijas. Garsiausias mūšis 1288 m. vyko prie Baikdango upės.[5]
Čanai patobulino kinų paraką[6] ir tai leido dinastijai išplėsti valstybę į pietus bei sumušti ir vasalais paversti Čampą.[7] Dinastijos valdymo metais pirmąkart pradėti naudoti popieriniai banknotai Vietname.[8] Čan laikotarpis laikomas vietnamiečių kalbos, menų ir kultūros aukso amžiumi.[9] Būtent šiuo laikotarpiu pirmąkart čiū nom raštu parašyti kūriniai,[10] šnekamoji vietnamiečių kalba imta vartoti karališkuose rūmuose šalia kinų.[11] Tai padėjo pamatus tolesnei vietnamiečių kalbos ir savasties vystymuisi bei įsitvirtinimui. Nors oficiali religija buvo budizmas, šalyje ėmė plisti konfucianistinis švietimo modelis. Pradžioje budistų šventyklose, o vėliau ir privačiose mokyklose būdavo mokoma konfucianistinių kanonų ir Kinijos istorijos. Praėjus septyneriems metams po Čanų dinastijos įsigalėjimo imperatorius Čan Thai Tongas paskelbė apie pirmuosius imperatoriškuosius egzaminus 1232 metais, kurių tikslas – išrinkti geriausius mokslininkus Daiviete prestižinėms pareigoms karaliaus dvare. Yra išlikę sąrašai su geriausiai pasirodžiusiais studentais 1232–1347 m. laikotarpiu.
Literatūra
[redaguoti | redaguoti vikitekstą]
Čan laikotarpio literatūra laikoma tiek kokybe, tiek kiekybe labiau išvystyta, lyginant su Ly dinastijos laikų literatūra.[12] Kita vertus, pačioje dinastijos pradžioje dauguma Čanų klano narių buvo neraštingi žvejai[13]. Čan Thu Do, Čanų dinastijos įkūrėjas to meto rašytiniuose šaltiniuose buvo apibūdintas kaip „paviršutiniško išsimokslinimo“.[14] Tačiau nuvertę Ly dinastiją ir uzurpavę valdžią Čanų imperatoriai ir kiti princai bei markizai šalyje ypatingai rėmė kultūrą ir ypač literatūrą.[15]
Dinastijos valdymo metais populiariausios literatūros srovės buvo budistinė ir patriotiškoji. Norėdamas paminėti Daivieto pergalę prieš mongolus didysis kancleris Čan Kuang Khai parašė eiles pavadinimu Tụng giá hoàn kinh (Sugrįžimas į sostinę), kurios laikomos vienu charakteringiausiu patriotinės vietnamiečių literatūros dinastijos laikotarpiu pavyzdžiu. Kitas patriotinės literatūros pavyzdys – Hịch tướng sĩ (karių kvietimas), parašytas generolo Čan Kuok Tuano.[16] Be Čanų klano narių, buvo keletas mandarinų ir mokslininkų, rašiusių patriotines eiles.
Budizmas buvo faktinė valstybinė religija, tad budistinė, ypač zen, tematika atsispindėjo to meto literatūroje, pvz., imperatoriaus Čan Nhan Tongo ir kitų parašyti kūriniai, priskiriami taip vadinamai Čuk Lam mokyklai.[11] Be literatūros, kurią kūrė aukščiausieji visuomenės sluoksniai, buvo renkamas ir užrašomas sakytinis folkloras – liaudies pasakojimai, padavimai ir pasakos apie dvasias. Šiuos pasakojimus rinko ir užrašė Ly Te Senas ir Čan Thė Papas. Ši surinkta liaudies literatūra vertinga tuo, kad pasakoja apie ankstyvąją Vietnamo istoriją.[17]
Čan literatūra atliko reikšmingą vaidmenį Vietnamo literatūros istorijoje, nes davė pradžią rašytinei vietnamiečių kalbai – ji nuo šiol buvo užrašoma čiū nom raštu.[18] Manoma, kad imperatoriaus Čan Nhan Tongo valdymo metais ji pirmąkart vartota kaip antroji kalba po kinų oficialiuose karališkojo dvaro raštuose.[11] Poezijos, užrašytos čiū nom raštu pradininku laikomas Han Thujenas, Nhang Tong rūmuose dirbantis tarnautojas, 1282 m. parašęs vietnamietiškas eiles.[10] He was considered the pioneer who introduced chữ nôm in literature.[19] Vėlesniais metais Čanų dinastijos mokslininkai ėmė dažniau vartoti čiū nom raštą rašydami vietnamietiškai.
Išnašos
[redaguoti | redaguoti vikitekstą]
- ↑ Baldanza, Kathlene (2016). Ming China and Vietnam: Negotiating Borders in Early Modern Asia. Cambridge: Cambridge University Press. doi:10.1017/cbo9781316440551.004. ISBN 978-1-316-44055-1.[neveikianti nuoroda]
- ↑ 2,0 2,1 Taylor 2013, pp. 108-121.
- ↑ Hall 2008, p. 159.
- ↑ Dutton, Werner & Whitmore 2012, p. 29–.
- ↑ „Tran Dynasty“. Britannica.com.
- ↑ Tuyet Nhung Tran & Reid 2006, pp. 89–90.
- ↑ Tuyet Nhung Tran & Reid 2006, pp. 75–77.
- ↑ Chapuis 1995, p. 95.
- ↑ Miller & Williams 2008, p. 249.
- ↑ 10,0 10,1 Kevin Bowen; Ba Chung Nguyen; Bruce Weigl (1998). Mountain river: Vietnamese poetry from the wars, 1948–1993 : a bilingual collection. Univ of Massachusetts Press. pp. xxiv. ISBN 1-55849-141-4.
- ↑ 11,0 11,1 11,2 Lê Mạnh Thát. „A Complete Collection of Trần Nhân Tông's Works“. Thuvienhoasen.org. Suarchyvuotas originalas 2008 m. gruodžio 2 d. Nuoroda tikrinta 2009-12-10.
- ↑ Dương Quảng Hàm 1968, pp. 232–238.
- ↑ Ngô Sĩ Liên 1993, p. 153.
- ↑ Ngô Sĩ Liên 1993, p. 178.
- ↑ Trần Trọng Kim 1971, p. 53.
- ↑ Tham Seong Chee 1981, p. 305.
- ↑ Dror, Olga (1997). Cult, culture, and authority: Princess Liễu Hạnh in Vietnamese history. University of Hawaii Press. pp. 14–28. ISBN 0-8248-2972-7.
- ↑ Dương Quảng Hàm 1968, p. 292.
- ↑ „Hàn Thuyên“. Từ điển Bách khoa toàn thư Việt Nam (vietnamiečių). Suarchyvuotas originalas 2011-07-16. Nuoroda tikrinta 2009-12-10.
Šaltiniai
[redaguoti | redaguoti vikitekstą]- Chapuis, Oscar (1995), A history of Vietnam: from Hong Bang to Tu Duc, Greenwood Publishing Group, ISBN 0-313-29622-7
- Dương Quảng Hàm (1968), Việt-Nam văn-học, Trung-Tâm-Học-Liệu
- Dutton, George; Werner, Jayne & Whitmore, John K. (2012), Sources of Vietnamese Tradition, Columbia University Press, ISBN 978-0-231-51110-0
- Hall, Kenneth R., ed. (2008), Secondary Cities and Urban Networking in the Indian Ocean Realm, C. 1400–1800, Comparative Urban Studies, 1, Lexington Books, ISBN 978-0-7391-2835-0. Nuoroda tikrinta 2013 m. rugpjūčio 7 d
- Miller, Terry E. & Williams, Sean (2008), The Garland handbook of Southeast Asian music, Routledge, ISBN 978-0-415-96075-5
- Ngô Sĩ Liên (1993), Đại Việt sử ký toàn thư (Nội các quan bản ed.), Hanoi: Social Science Publishing House
- Taylor, K. W. (2013), A History of the Vietnamese, Cambridge University Press, ISBN 978-0-521-87586-8
- Tham Seong Chee (1981), Essays on Literature and Society in Southeast Asia: Political and Sociological Perspectives, Singapore: NUS Press, ISBN 9971-69-036-5
- Tuyet Nhung Tran & Reid, Anthony J. S. (2006), Việt Nam Borderless Histories, Madison, Wisconsin: University of Wisconsin Press, ISBN 978-0-299-21770-9
- Trần Trọng Kim (1971), Việt Nam sử lược, Saigon: Center for School Materials
Nuorodos
[redaguoti | redaguoti vikitekstą]
| Prieš tai: Ly dinastija |
Vietnamo dinastija 1225–1400 |
Po to: Ho dinastija |