Vanlangas

Straipsnis iš Vikipedijos, laisvosios enciklopedijos.
Jump to navigation Jump to search
Văn Lang (文郎)
Vanlangas
pusiau istorinė karalystė
2524 m. pr. m. e. – 258 m. pr. m. e. Blank.png
Location of
Sostinė Fongčau
Valdymo forma monarchija
Hung vuongai
 2524–2253 Hùng Quốc Vương
 408–258 XVIII Hùng Vương
Era Senovė
 - Įkūrimas 2524 m. pr. m. e. m.
 - Nukariauja auvietai 258 m. pr. m. e. m.

Vanlangas (viet. Văn Langčunomas: 文郎) – pusiau istorinė vietnamiečių protėvių karalystė, egzistavusi iki 258 m. pr. m. e. dabartiniame šiauriniame Vietname su centru Raudonosios upės slėnyje. Valstybę valdžiusi dinastija yra žinoma kaip Hong Bang dinastija (viet. nhà tiền Hồng Bàng).

Raida[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

Vanlango karalystę sukūrė Raudonosios upės slėnio gyventojai lakvietai. Archeologiniai radiniai patvirtina tik vėlyviausią Vanlango laikotarpį, tuo tarpu didžioji dalis istorijos yra laikoma mitologiniu. Vietnamiečių mitologija pasakoja apie pirmąjį lakvietų valdovą Kin Zuongą (viet. Kinh Dương Vươngčunomas: 涇陽王), kuris 2879 m. pr. m. e. konsolidavo gentis ir pradėjo Hong Bang dinastiją. Visi jos valdovai titulavosi Hung vuongais (viet. Hùng Vươngčunomas: 雄王).

Trečiasis Hung vuongas 2524 m. pr. m. e. perkėlė sostinę į Fongčau (viet. Phong Châučunomas: 峯州) gyvenvietę Raudonosios upės vidurupyje (dab. Phu Tho provincija) ir pervardino karalystę Vanlangu. Iki dabar ši vieta yra viena švenčiausių Vietnamo vietų, ir čia stovi seniesiems valdovams garbinti pastatyta šventykla.

Nuo VII-VIII a. pr. m. e. Raudonosios upės gyventojai jau pasižymėjo ganėtinai aukšto lygio visuomenės organizacija, išvystytu žemės ūkiu, geros kokybės bronzos dirbiniais, ir tapatinami su Dongsono archeologine kultūra. Būtent šios kultūros laikotarpis labiausiai ir siejamas su Vanlango karalyste.

Vanlangas prekiavo ir kariavo su savo pietiniais kaimynais čiamais (austroneziečiai) ir šiauriniais kaimynais auvietais (tai-kadajai). 258 m. pr. m. e. pastarųjų vadas An Zuongas nukariavo Vanlangą, sujungė jo teritorijas su savomis ir sukūrė Aulako karalystę. Lakvietams maišantis su auvietais išsivystė vietnamiečių tautybė.

Organizacija[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

I tūkst. pr. m. e. viduryje Vanlango valstybė buvo gentinė konfederacija, vadovaujama valdovo Hung Vuongo. Ją sudarė 15 provincijų (bộ). Kiekvieną bộ valdė vietininkai (lạc tướng), kurie dažniausiai priklausė valdovo giminei.

  • Phong Châu (dab. Phú Thọ provincija);
  • Châu Diên (dab. Sơn Tây provincija);
  • Phúc Lộc (dab. ơn Tây provincija);
  • Tân Hưng (dab. Phú Thọ ir Tuyên Quang provincijos);
  • Vũ Định (dab. Thái Nguyên ir Cao Bằng provincijos);
  • Vũ Ninh (dab. Bắc Ninh provincija);
  • Lục Hải (dab. Lạng Sơn provincija);
  • Ninh Hải (dab. Quảng Ninh provincija);
  • Dương Tuyên (dab. Hải Dương provincija);
  • Giao Chỉ (dab. Hanojaus, Hưng Yên, Nam Định ir Ninh Bình provincijos);
  • Cửu Chân (dab. Thanh Hóa provincija);
  • Hoài Hoan (dab. Nghệ An provincija);
  • Việt Thường (dab. Quảng Bình ir Quảng Trị provincijos);
  • Cửu Đức (dab. Hà Tĩnh provincija);
  • Bình Văn