Čanų dinastija

Straipsnis iš Vikipedijos, laisvosios enciklopedijos.
Jump to navigation Jump to search
Đại Việt Quốc (大越國)
Daivietas (Đại Việt)
Kiniška „Imperatorius pas save, karalius svetur“ tvarka, mokant Kinijai duoklę[1]
(Songai 1225–1258)
(Juanai 1258–1368)
(Mingai 1368–1400)
Blank.png
1225 – 1400 Blank.png
Location of Čanų dinastija
Čanų dinastijos valdomos valstybės žemės
Location of Čanų dinastija
Daivieto teritorija 1306 m., po vietnamiečių princesės Hiujen Čan ir Čamo karaliaus Džajos Sinhavarmano III vedybų. Chauo ir Chauly provincijos buvo prijungtos prie Daivieto kaip kraitis.
Sostinė Thanglongas
(1225–1397)

Tanhoa (laik.)
(1397–1400)
Kalbos Kinų kalba[2]
Vietnamiečių kalba[2]
Religija budizmas (oficiali), daoizmas, konfucianizmas
Valdymo forma Monarchija
Imperatorius
 1226–1258 Čan Thai Tongas (pirmasis)
 1278–1293 Čan Nhan Tongas
 1293–1314 Čan Anh Tongas
 1398–1400 Čan Tieu Dejus (paskutinis)
Kancleris
 1225 Čan Thu Do (pirmasis)
Čan Kuok Toanas
Čan Khanh Du
Čan Kuang Khajus
 1387 Ho Kujy Ly (paskutinis)
Era Poklasikinė era
 - Čan Kano karūnavimas 1225 m. sausio 10 d. d.
 - Čan Thua ir Čan Thu Do valdymo laikotarpis 1226
 - Mongolų invazijos į Vietnamą 1258, 1285 ir 1287–1288
 - Nuverčiamas Dziun Njat Lė 1370
 - Čan Tieu Dejus perdavė sostą Ho Kui Li 1400 m. kovo 23 d. d.
Valiuta Vario lydinio monetos
Šiuo metu priklauso: Vietnamui
Kinijai
Laosui

Čanų dinastija (viet. Nhà Trần; adaptuotais kiniškais rašmenimis: 家陳; sinovietnamietiškai: 陳朝, Trần triều[3][4]) – laikotarpiu tarp 1225 m. ir 1400 m. Daivieto karalystę valdžiusi dinastija. Dinastija įkurta imperatoriui Čan Thai Tongui užėmus sostą po to, kai jo dėdė suorganizavo Ly dinastijos nuvertimą. Paskutiniu dinastijos imperatoriumi buvo Čan Tieu Dejus, kuriam būnant penkerių buvo įsakyta pasitraukti iš sosto, jį užleidžiant motinos broliui Ho Kui Li. Čanų dinastijos laikotarpiu Daivietas atlaikė tris mongolų invazijas. Garsiausias mūšis 1288 m. vyko prie Baikdango upės.[5]

Čanai patobulino kinų paraką[6] ir tai leido dinastijai išplėsti valstybę į pietus bei sumušti ir vasalais paversti Čampą.[7] Dinastijos valdymo metais pirmąkart pradėti naudoti popieriniai banknotai Vietname.[8] Čan laikotarpis laikomas vietnamiečių kalbos, menų ir kultūros aukso amžiumi.[9] Būtent šiuo laikotarpiu pirmąkart čiū nom raštu parašyti kūriniai,[10] šnekamoji vietnamiečių kalba imta vartoti karališkuose rūmuose šalia kinų.[11] Tai padėjo pamatus tolesnei vietnamiečių kalbos ir savasties vystymuisi bei įsitvirtinimui. Nors oficiali religija buvo budizmas, šalyje ėmė plisti konfucianistinis švietimo modelis. Pradžioje budistų šventyklose, o vėliau ir privačiose mokyklose būdavo mokoma konfucianistinių kanonų ir Kinijos istorijos. Praėjus septyneriems metams po Čanų dinastijos įsigalėjimo imperatorius Čan Thai Tongas paskelbė apie pirmuosius imperatoriškuosius egzaminus 1232 metais, kurių tikslas – išrinkti geriausius mokslininkus Daiviete prestižinėms pareigoms karaliaus dvare. Yra išlikę sąrašai su geriausiai pasirodžiusiais studentais 1232–1347 m. laikotarpiu.

Literatūra[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

Lĩnh Nam chích quái, XIV a. datuojamas vietnamietiškas istorinis traktatas, parašytas kinišku raštu.

Čan laikotarpio literatūra laikoma tiek kokybe, tiek kiekybe labiau išvystyta, lyginant su Ly dinastijos laikų literatūra.[12] Kita vertus, pačioje dinastijos pradžioje dauguma Čanų klano narių buvo neraštingi žvejai[13]. Čan Thu Do, Čanų dinastijos įkūrėjas to meto rašytiniuose šaltiniuose buvo apibūdintas kaip „paviršutiniško išsimokslinimo“.[14] Tačiau nuvertę Ly dinastiją ir uzurpavę valdžią Čanų imperatoriai ir kiti princai bei markizai šalyje ypatingai rėmė kultūrą ir ypač literatūrą.[15]

Dinastijos valdymo metais populiariausios literatūros srovės buvo budistinė ir patriotiškoji. Norėdamas paminėti Daivieto pergalę prieš mongolus didysis kancleris Čan Kuang Khai parašė eiles pavadinimu Tụng giá hoàn kinh (Sugrįžimas į sostinę), kurios laikomos vienu charakteringiausiu patriotinės vietnamiečių literatūros dinastijos laikotarpiu pavyzdžiu. Kitas patriotinės literatūros pavyzdys – Hịch tướng sĩ (karių kvietimas), parašytas generolo Čan Kuok Tuano.[16] Be Čanų klano narių, buvo keletas mandarinų ir mokslininkų, rašiusių patriotines eiles.

Budizmas buvo faktinė valstybinė religija, tad budistinė, ypač zen, tematika atsispindėjo to meto literatūroje, pvz., imperatoriaus Čan Nhan Tongo ir kitų parašyti kūriniai, priskiriami taip vadinamai Čuk Lam mokyklai.[11] Be literatūros, kurią kūrė aukščiausieji visuomenės sluoksniai, buvo renkamas ir užrašomas sakytinis folkloras – liaudies pasakojimai, padavimai ir pasakos apie dvasias. Šiuos pasakojimus rinko ir užrašė Ly Te Senas ir Čan Thė Papas. Ši surinkta liaudies literatūra vertinga tuo, kad pasakoja apie ankstyvąją Vietnamo istoriją.[17]

Čan literatūra atliko reikšmingą vaidmenį Vietnamo literatūros istorijoje, nes davė pradžią rašytinei vietnamiečių kalbai – ji nuo šiol buvo užrašoma čiū nom raštu.[18] Manoma, kad imperatoriaus Čan Nhan Tongo valdymo metais ji pirmąkart vartota kaip antroji kalba po kinų oficialiuose karališkojo dvaro raštuose.[11] Poezijos, užrašytos čiū nom raštu pradininku laikomas Han Thujenas, Nhang Tong rūmuose dirbantis tarnautojas, 1282 m. parašęs vietnamietiškas eiles.[10] He was considered the pioneer who introduced chữ nôm in literature.[19] Vėlesniais metais Čanų dinastijos mokslininkai ėmė dažniau vartoti čiū nom raštą rašydami vietnamietiškai.

Išnašos[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

Vietnamhistory.PNG
Vietnamo istorija
Šiaurė Centras
Vanlangas (lakvietai)
Aulakas
Namvietas (Čieu)
Dziaodžou Čampa
Vanšuanas (Ankstyvieji Li)
Anamas
Ngo > Ding
Ankstyvieji Le
Ly > Čan > Ho
Vėlyvieji Le
Mak
Čin Nguen
Taison
Nguen
Prancūzijos Indokinija:
(Tonkinas, Anamas, Kočinčina)
Š. Vietnamas P. Vietnamas
Socialistinė Vietnamo Respublika
  1. Baldanza, Kathlene (2016). Ming China and Vietnam: Negotiating Borders in Early Modern Asia. Cambridge: Cambridge University Press. ISBN 978-1-316-44055-1. doi:10.1017/cbo9781316440551.004. 
  2. 2,0 2,1 Taylor 2013, pp. 108-121.
  3. Hall 2008, p. 159.
  4. Dutton, Werner & Whitmore 2012, p. 29–.
  5. „Tran Dynasty“. Britannica.com. 
  6. Tuyet Nhung Tran, Reid, pp. 89–90
  7. Tuyet Nhung Tran, Reid, pp. 75–77
  8. Chapuis, 1995, p. 95
  9. Miller, Williams, p. 249
  10. 10,0 10,1 Kevin Bowen; Ba Chung Nguyen; Bruce Weigl (1998). Mountain river: Vietnamese poetry from the wars, 1948–1993 : a bilingual collection. Univ of Massachusetts Press. pp. xxiv. ISBN 1-55849-141-4. 
  11. 11,0 11,1 11,2 Lê Mạnh Thát. „A Complete Collection of Trần Nhân Tông's Works“. Thuvienhoasen.org. Suarchyvuotas originalas 2008 m. gruodžio 2 d. Nuoroda tikrinta 2009-12-10. 
  12. Dương Quảng Hàm, 1968, pp. 232–238
  13. Ngô Sĩ Liên, 1993, p. 153
  14. Ngô Sĩ Liên, 1993, p. 178
  15. Trần Trọng Kim, 1971, p. 53
  16. Tham Seong Chee, 1981, p. 305
  17. Dror, Olga (1997). Cult, culture, and authority: Princess Liễu Hạnh in Vietnamese history. University of Hawaii Press. pp. 14–28. ISBN 0-8248-2972-7. 
  18. Dương Quảng Hàm, 1968, p. 292
  19. „Hàn Thuyên“. Từ điển Bách khoa toàn thư Việt Nam (vietnamiečių). Suarchyvuotas originalas 2011-07-16. Nuoroda tikrinta 2009-12-10. 

Šaltiniai[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

Nuorodos[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

Commons-logo.svg


Prieš tai:
Ly dinastija
Vietnamo dinastija
1225–1400
Po to:
Ho dinastija