Vanšuanas

Straipsnis iš Vikipedijos, laisvosios enciklopedijos.
Peršokti į: navigacija, paiešką
Vạn Xuân (萬春)
Vanšuanas
istorinė karalystė
Blank.png
544 – 602 Blank.png
Location of
Sostinė Longbienis
Valdymo forma monarchija
imperatoriai
 544–548 Li Nam De
 571–602 Li Nam De II
Era Viduramžiai
 - Nepriklausomybė nuo Kinijos 544 m., 544
 - Užima Kinija 602 m.

Vanšuanas (kin. 萬春, viet. Vạn Xuân – „dešimt tūkstančių pavasarių“) – istorinė vietnamiečių karalystė, egzistavusi 544–602 m. dabartiniame šiauriniame Vietname su centru Raudonosios upės deltoje. Valstybę valdžiusi dinastija yra žinoma kaip ankstyvoji Li dinastija (viet. nhà tiền Lý).

Raida[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

Valstybės įkūrėjas buvo vienas iš Hanojaus vietininkų Kinijos imperijos Dziaodžou provincijoje – Li Bon (viet. Lý Bôn). Pasinaudodamas Liangų dinastijos nusilpimu, Li Bon surinko vietos didžiūnus, valstiečius, mobilizavo imperatoriškąją armiją ir laivyną, ir 543 m. nutraukė Liangų administraciją šiaurės Vietname. Kitais metais jis titulavosi imperatoriumi Li Nam De (t. y. „Pietų imperatorius Li“). Savąją valstybę jis pavadino Vanšuanu, ir jos sostine padarė Hanojaus miestą, kuris tuo metu buvo žinomas kaip Longbienis.

Įkurtoji valstybė susidūrė su augančia grėsme pietuose (iš Čampos) ir šiaurėje (iš Liangų Kinijos). Liangų imperatorius pasiuntė karvedį Čen Bašianą (kin. 陳霸先, pinyin: Chen Baxian) susidoroti su sukilusia provincija, ir Kinijos armijos nusiaubė Vietnamą, o 545 m. užėmė Longbiną. Li Nam De buvo priverstas bėgti į kalnuotas teritorijas vakaruose, kur 548 m. nužudytas, prieš tai savo įpėdiniais paskyręs sūnų Li Tienbao (viet. Lý Thiên Bảo ir karvedį Čieu Vietvuongą (viet. Triệu Việt Vương). Pirmajam mirus 555 m. ir nepalikus įpėdinio, vieninteliu Vanšuano valdovu liko karvedys Čieu, kuris tęsė pasipriešinimo kovą prieš Kiniją.

Netrukus kilus pilietiniam karui pačioje Kinijoje, generolas Čen Bašianas turėjo palikti Vietnamą ir karas su Kinija baigėsi. Tačiau vietnamiečiai šia palankia situacija nepasinaudojo įtvirtinti savo pozicijoms, nes Vanšuane prasidėjo pilietinis karas dėl valdžios. Karvedį Čieu iš sosto siekė išstumti Li giminės atstovas Li Fattu (viet. Lý Phật Tử). Nors iš pradžių abu pretendentai nusprendė pasidalinti šalį į dvi dalis, 570 m. Li Fattu pažeidė šią sutartį, nusiaubė sostinę, o Čieu galiausiai nusižudė. Pasinaudodamas šia proga, Li Fattu suvienijo Vanšuaną ir paskelbė save imperatoriumi Li Nam De II. Jis valdė 32 metus.

602 m. į Vanšuaną vėl įsiveržė Kinijos armija. Tuo metu Kiniją jau valdė karinga Sui dinastija, užsibrėžusi suvienyti visas kadaise turėtas teritorijas. Susidūręs su priešo invazija, Li Nam De II pasirinko prieštaringai vertinamą sprendimą nesipriešinti ir pasiduoti. Taip jis norėjo išlaikyti taiką savo šalyje, paaukodamas jos nepriklausomybę. Po 60 metų pertraukos Kinija atkūrė savo administraciją šalyje, ir ilgainiui čia įkurtas Anamo generalinis protektoratas.

Ankstyvosios Li dinastijos viešpatavimas vertinamas kaip vienas pirmųjų Vietnamo bandymų atkurti savo nepriklausomybę. Jo metu labai sustiprėjo vietnamietiškoji tapatybė.