Vižainio valsčius
| Vižainio valsčius lenk. Gmina Wiżajny | |||||||
|---|---|---|---|---|---|---|---|
| |||||||
 | |||||||
| Valstybė |  Lenkija
| ||||||
| Vaivadija |  Palenkės vaivadija
| ||||||
| Apskritis |  Suvalkų apskritis
| ||||||
| Administracinis centras | Vižainis | ||||||
| Viršaitis | Józef Laskowski | ||||||
| Gyventojų | 2 677 | ||||||
| Plotas | 122,59 km² | ||||||
| Tankumas | 22 žm./km² | ||||||
| Teritorijos kodas | 2012092 | ||||||
| Pašto kodas | PL 16-407 | ||||||
| Tel. kodas | 87 | ||||||
| Tinklalapis | www.wizajny.pl | ||||||
Vižainio valsčius (lenk. gmina Wiżajny) – kaimiškas valsčius šiaurės rytų Lenkijoje, Palenkės vaivadijoje, Suvalkų apskrityje. Centras – Vižainis.
Šiaurinėje dalyje ribojasi su keturių sienų sankirta. Taip pat ribojasi su Dūbininkų, Jeleniavo, Prieraslio ir Rūtelės valsčiais bei Lietuvos Respublikos Lazdijų rajono savivaldybe. Valsčiaus centras – Vižainis. Valsčius priklauso Vižainio Šv. Teresės parapijai. Valsčiuje taip pat yra Vižainio vėjo jėgainė. Valsčius ribojasi su Lietuvos-Lenkijos valstybine sienos linija.
Istorija
[redaguoti | redaguoti vikitekstą]
Nuo VIII a. pr. m. e. iki XIX a. šioje teritorijoje gyveno lietuviams artima baltų tauta – jotvingiai. Nuo XIII-XIV a. iki 1795 m. valsčius priklausė Lietuvos Didžiajai Kunigaikštystei.
Valsčius įkurtas 1870 m. iš buvusio Vižgurių valsčiaus dalies. Apie 1870 m. prijungtas Senosios Ančios valsčius.
1919 m. valsčius priklausė Vilkaviškio apskričiai. Pagal 1920 m. liepos 12 d. Lietuvos ir Tarybų Rusijos taikos sutartį valsčius buvo priskirtas Lietuvos Respublikai. 1975–1998 m. priklausė Suvalkų vaivadijai. 2010 m. sausio 1 d. valsčiaus kaimai (Juodežeriai, Kleščuvekas, Puolimoniai ir Smolnikai – iš viso 11,054 km²) buvo prijungti prie Rūtelės valsčiaus.
Paviršiaus struktūra
[redaguoti | redaguoti vikitekstą]Pagal 2002 m. duomenis valsčiaus plotas yra 122,59 km², iš kurių:[1]
- ariama žemė: 71 %
- miškai: 15 %
- vandens telkiniai: 14 %
Valsčius sudaro 9,38 % Suvalkų apskrities.
Gyventojai
[redaguoti | redaguoti vikitekstą]Valsčiaus gyventojų sudėtis pagal 2008 m. birželio 30 d. surinktus duomenis:[2]
| Aprašymas | Bendrai | Moterys | Vyrai | |||
|---|---|---|---|---|---|---|
| Gyventojai | 2677 | 100 % | 1316 | 49,16 % | 1361 | 50,84 % |
| Gyventojų tankumas (Gyv./km²) |
21,84 | 10,73 | 11,10 | |||
Pagal 2002 m. duomenis pajamų vidurkis vienam gyventojui buvo 1513,51 zlotai.[3]
Tautinė ir religinė sudėtis
[redaguoti | redaguoti vikitekstą]Pagal 1921 m. lenkų valdžios atliktą gyventojų surašymą valsčiuje gyveno 4 565 žmonės, kurių tautinė sudėtis atrodė taip:.[4]
- Lenkai – 78,7 % (3 596);
- Vokiečiai – 15,9 % (727);
- Žydai – 5,1 % (237);
- Lietuviai – 0,08 % (4);
- Rusai – 0,02 % (1).
Religinė sudėtis atrodė taip:
- Katalikai – 46,5 % (2 125);
- Protestantai – 44,6 % (2 040);
- Judėjai – 7,6 % (350);
- Stačiatikiai – 1 % (49);
- Sentikiai – 0,02 % (1).
Klimatas
[redaguoti | redaguoti vikitekstą]Šių apylinkų kilmatas yra šaltas ir atšiaurus, vidutinė sausio mėnesio temperatūra svyruoja nuo -4 °C iki -4,5 °C, tai yra žemiausia vidutinė sausio mėnesio temperatūra visoje Lenkijoje. Žiemos ilgos ir šaltos, kartais du ar tris kartus ilgesnės nei daugelyje Lenkijos regionų. Ilgiausia žiema trukusi iki birželio mėnesio užfiksuota 1928 m., vasaros trumpos ir karštos. Temperatūrų rekordai yra +38 °C vasarą ir -36 °C žiemą.
Administracinis suskirstymas
[redaguoti | redaguoti vikitekstą]Antosinas, Balčiai, Burniškės, Cisuvekas, Dziaduvekas, Dziervanai, Egliniškiai, Gžybina, Jačnė, Kamionka, Klaipėda, Klaipėdka, Laskovskiai, Leškiemis, Lugelė, Makovščizna, Marianka, Mašutkiniai, Mauda, Merkinė, Oklinai, Poplinas, Rogožainių Malė, Rogožainių Velkiai, Solinai, Stankūnai, Stara Ančia, Stolupianka, Sudavskiai, Šešcivlukai, Užmauda, Vilkupiai, Vižainis, Vižguriai, Vysokiai ir Želazkovizna.
Kultūra
[redaguoti | redaguoti vikitekstą]Veikia valsčiaus kultūros namai su kolektyvais: liaudiškos muzikos ansambliu Jezioranki, šokių kolektyvu Grazy dance, jaunimo liaudiškos muzikos ansambliu Mlade jezioranki.
Žymūs žmonės
[redaguoti | redaguoti vikitekstą]
|
Valsčiaus gamta
[redaguoti | redaguoti vikitekstą]Dalis valsčiaus teritorijos yra Suvalkų kraštovaizdžio parke. Valsčiuje teka Vizgos, Vyžainos, Vygros ir Juodosios Ančios upės. Taip pat valsčiuje yra Ravelių kalnas ir Sūduvos kalnai.
Ežerai
[redaguoti | redaguoti vikitekstą]Valsčiuje yra šie ežerai:
- Ančia (3,044 km²);
- Dunojevas (0,252 km²);
- Egliniškiai (0,17 km²);
- Jačna (0,4184 km²);
- Kailis (0,1938 km²)
- Kamendulas (0,26 km²);
- Mauda (0,34 km²);
- Pertas (0,216 km²);
- Vistucas (0,175 km²);
- Vižainis (2,605 km²).
Nuorodos
[redaguoti | redaguoti vikitekstą]- Valsčiaus tinklalapis (lenk.);
- Valsčiaus tarybos narių sudėtis (lenk.) Archyvuota kopija 2009-02-05 iš Wayback Machine projekto..
Šaltiniai
[redaguoti | redaguoti vikitekstą]
| |||||||
