Pereiti prie turinio

Vižainio valsčius

Straipsnis iš Vikipedijos, laisvosios enciklopedijos.
Vižainio valsčius
lenk. Gmina Wiżajny
Valstybė Lenkijos vėliava Lenkija
Vaivadija Palenkės vaivadija Palenkės vaivadija
Apskritis Suvalkų apskritis Suvalkų apskritis
Administracinis centras Vižainis
Viršaitis Józef Laskowski
Gyventojų (2008) 2 677
Plotas 122,59 km²
Tankumas (2008) 22 žm./km²
Teritorijos kodas 2012092
Pašto kodas PL 16-407
Tel. kodas 87
Tinklalapis www.wizajny.pl

Vižainio valsčius (lenk. gmina Wiżajny) – kaimiškas valsčius šiaurės rytų Lenkijoje, Palenkės vaivadijoje, Suvalkų apskrityje. Centras – Vižainis.

Šiaurinėje dalyje ribojasi su keturių sienų sankirta. Taip pat ribojasi su Dūbininkų, Jeleniavo, Prieraslio ir Rūtelės valsčiais bei Lietuvos Respublikos Lazdijų rajono savivaldybe. Valsčiaus centras – Vižainis. Valsčius priklauso Vižainio Šv. Teresės parapijai. Valsčiuje taip pat yra Vižainio vėjo jėgainė. Valsčius ribojasi su Lietuvos-Lenkijos valstybine sienos linija.

Teritorija priskirta Lietuvai pagal 1920 metų liepos 12 d. Lietuvos ir Tarybų Rusijos taikos sutartį

Nuo VIII a. pr. m. e. iki XIX a. šioje teritorijoje gyveno lietuviams artima baltų tauta – jotvingiai. Nuo XIII-XIV a. iki 1795 m. valsčius priklausė Lietuvos Didžiajai Kunigaikštystei.

Valsčius įkurtas 1870 m. iš buvusio Vižgurių valsčiaus dalies. Apie 1870 m. prijungtas Senosios Ančios valsčius.

1919 m. valsčius priklausė Vilkaviškio apskričiai. Pagal 1920 m. liepos 12 d. Lietuvos ir Tarybų Rusijos taikos sutartį valsčius buvo priskirtas Lietuvos Respublikai. 19751998 m. priklausė Suvalkų vaivadijai. 2010 m. sausio 1 d. valsčiaus kaimai (Juodežeriai, Kleščuvekas, Puolimoniai ir Smolnikai – iš viso 11,054 km²) buvo prijungti prie Rūtelės valsčiaus.

Paviršiaus struktūra

[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

Pagal 2002 m. duomenis valsčiaus plotas yra 122,59 km², iš kurių:[1]

  • ariama žemė: 71 %
  • miškai: 15 %
  • vandens telkiniai: 14 %

Valsčius sudaro 9,38 % Suvalkų apskrities.

Valsčiaus gyventojų sudėtis pagal 2008 m. birželio 30 d. surinktus duomenis:[2]

Aprašymas Bendrai Moterys Vyrai
Gyventojai 2677 100 % 1316 49,16 % 1361 50,84 %
Gyventojų tankumas
(Gyv./km²)
21,84 10,73 11,10

Pagal 2002 m. duomenis pajamų vidurkis vienam gyventojui buvo 1513,51 zlotai.[3]

Tautinė ir religinė sudėtis

[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

Pagal 1921 m. lenkų valdžios atliktą gyventojų surašymą valsčiuje gyveno 4 565 žmonės, kurių tautinė sudėtis atrodė taip:.[4]

Religinė sudėtis atrodė taip:

  • Katalikai – 46,5 % (2 125);
  • Protestantai – 44,6 % (2 040);
  • Judėjai – 7,6 % (350);
  • Stačiatikiai – 1 % (49);
  • Sentikiai – 0,02 % (1).

Šių apylinkų kilmatas yra šaltas ir atšiaurus, vidutinė sausio mėnesio temperatūra svyruoja nuo -4 °C iki -4,5 °C, tai yra žemiausia vidutinė sausio mėnesio temperatūra visoje Lenkijoje. Žiemos ilgos ir šaltos, kartais du ar tris kartus ilgesnės nei daugelyje Lenkijos regionų. Ilgiausia žiema trukusi iki birželio mėnesio užfiksuota 1928 m., vasaros trumpos ir karštos. Temperatūrų rekordai yra +38 °C vasarą ir -36 °C žiemą.

Administracinis suskirstymas

[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

Antosinas, Balčiai, Burniškės, Cisuvekas, Dziaduvekas, Dziervanai, Egliniškiai, Gžybina, Jačnė, Kamionka, Klaipėda, Klaipėdka, Laskovskiai, Leškiemis, Lugelė, Makovščizna, Marianka, Mašutkiniai, Mauda, Merkinė, Oklinai, Poplinas, Rogožainių Malė, Rogožainių Velkiai, Solinai, Stankūnai, Stara Ančia, Stolupianka, Sudavskiai, Šešcivlukai, Užmauda, Vilkupiai, Vižainis, Vižguriai, Vysokiai ir Želazkovizna.

Veikia valsčiaus kultūros namai su kolektyvais: liaudiškos muzikos ansambliu Jezioranki, šokių kolektyvu Grazy dance, jaunimo liaudiškos muzikos ansambliu Mlade jezioranki.

Žymūs žmonės

[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

Valsčiaus gamta

[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

Dalis valsčiaus teritorijos yra Suvalkų kraštovaizdžio parke. Valsčiuje teka Vizgos, Vyžainos, Vygros ir Juodosios Ančios upės. Taip pat valsčiuje yra Ravelių kalnas ir Sūduvos kalnai.

Valsčiuje yra šie ežerai: