Povilas Vymeris

Straipsnis iš Vikipedijos, laisvosios enciklopedijos.
Peršokti į: navigacija, paiešką

Povilas Vymeris (vok. Paul Wiemer; 1911 m. kovo 12 d. Vyžainyse, Suvalkų apskritis2007 m. Bradforde ?, Didžioji Britanija) – vokiečių kilmės Lietuvos mokytojas, literatas.

Biografija[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

Gimė ir augo žinomo evangelikų kunigo Augusto Vymerio šeimoje. Sesuo Margarita (1902-65 m.) tapo lietuvių tautosakininke; Elena (1904-81 m.) buvo silpnos sveikatos, dirbo patarnautoja; brolis Henrikas (?-1980 m.) tapo mokytoju; Ernestas (?-1968 m.) – Lietuvos karo lakūnu; Rudolfas (1907-? m.) – kunigu ir choro vadovu. Kalvą, ant kurios stovėjo šeimos gyvenamas namas, tauragiškiai iki šiol vadina Vymerio kalnu.

Mokėsi Tauragės pradinėje mokykloje, 1930 m. baigė Tauragės gimnaziją. Vytauto Didžiojo universitete studijavo vokiečių kalbą ir literatūra bei anglų kalbą ir literatūrą, pedagogiką. 1936 m. baigęs universitetą, pradėjo mokytojauti Giedraičių progimnazijoje, vėliau perkeltas mokytoju į Biržus. 1940 m. mokė Kauno 9-tojoje gimnazijoje, po metų repatrijavo į Vokietiją. Po Antrojo pasaulinio karo persikėlė į Angliją, į Bradfordą; dirbo fabrike.

Savo eiles spausdino Bradfordo literatūriniame almache, romano „Vanagas ir Zuikis” fragmentus – 1994 m. savaitraštyje „Naujasis dienovidis”. Rėmė Mažosios Lietuvos enciklopedijos leidimą. Žmona Janina, sūnus Aleksandras Laimutis, dar vienas sūnus mirė būdamas mažametis.

Šaltiniai[redaguoti | redaguoti vikitekstą]