Vincentava

Straipsnis iš Vikipedijos, laisvosios enciklopedijos.
Jump to navigation Jump to search
Portal.svg
Vincentava
Vincentava1.JPG
Įvažiavimas į Vincentavą nuo autostrados pusės

Vincentava
Koordinatės 55°11′10″š. pl. 23°39′11″r. ilg. / 55.186°š. pl. 23.653°r. ilg. / 55.186; 23.653 (Vincentava)Koordinatės: 55°11′10″š. pl. 23°39′11″r. ilg. / 55.186°š. pl. 23.653°r. ilg. / 55.186; 23.653 (Vincentava)
Apskritis Kauno apskrities vėliava Kauno apskritis
Savivaldybė Kėdainių rajono savivaldybės vėliava Kėdainių rajono savivaldybė
Seniūnija Josvainių seniūnija,
Pernaravos seniūnija
Gyventojų skaičius 45 (2011 m.)
Vietovardžio kirčiavimas
(2 kirčiuotė)[1]
Vardininkas: Vincentavà

rus. Винцентово, lenk. Wincentowo

Vincentava – kaimas Kėdainių rajone, 4 km į vakarus nuo Skaistgirių. Šalia kaimo praeina  A1  VilniusKaunasKlaipėda , o per kaimą – kelias  2021  BūdaiSkaistgiriaiVincentava . Į šiaurę nuo Vincentavos dunkso Juodgirio miškas, o pietuose teka Žvaranta (Žąsino intakas).

Viena dalis dabartinio Vincentavos kaimo priklauso Josvainių seniūnijai, kita dalis – Pernaravos seniūnijai. Abi dalys priklauso Skaistgirių seniūnaitijai[2].

Kaimas nuo Skaistgirių pusės

Istorija[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

1881 m. Kauno gubernijos žemvaldžių sąraše nurodyta, jog egzistavo trys gyvenvietės vardu Vincentava, dvi Ariogalos valsčiuje, viena Vilkijos valsčiuje. Ariogalos valsčiuje buvo „Vincentava“ bei „Būda Vincentava”, kurias 1869 m. pavaldėjo Benediktas Henrikas Tiškevičius. Vilkijos Vincentavos žemę valdė keletas bajorų giminių.

Pagal Kauno gubernijos 1892 m. inventoriaus knygą[3], Vilkijos valsčiuje – Vincentavos viensėdis (8 gyv.) bei Vincentavos okolica (80 gyv.), Ariogalos valsčiuje – Vincentavos viensėdis (20 gyv.).

Anot 1893 m. Lenkijos Karalystės ir kitų slavų kraštų geografinio žodyno VIII t.[4], Vincentavos buvo dvi – Vincentavos dvaras bei Vincentavos okolica. Vincentavos okolicoje bajorai Bogušai valdė 20 dešimtinių, Kobeckai – 3. Šukevičiai – 150 Vincentavos bei Ramonų okolicose.

Nurodo 1903 m. Žemaičių vyskupijos parapijų inventorius, kad Čekiškės parapijoje radosi Vincentavos okolica, o Pernaravos parapijoje buvo „Rudakių būda arba Vincentava” (Рудацкия буды или Винцентово).

Pagal 1923 m. Lietuvos gyventojų surašymą buvo du viensėdžiai Vincentavos pavadinimu. Vienas Vincentavos viensėdis priklausė Pernaravos valsčiui, jame buvo 3 kiemai, 27 gyventojai. Kitas priklausė Čekiškės valsčiui. Jame buvo 16 kiemų, 124 gyventojai.

1925 m. Žemės Reformos Departamento parceliacijos skyriaus dokumentuose, Pernaravos valsčiuje buvo palivarkai „Vincentavos I“ bei „Vincentavos II“, kurie anksčiau priklausė Benediktui Jonui Tiškevičiui, o Čekiškės valsčiuje buvo didesnis „Vincentavos k.“[5].

19501953 m. Vincentavos apylinkės centras.

Nuo seno gyveno lietuviai ir lenkai Vincentavoje. Bajorai bei daugelis valstiečių kalbėjo lenkiškai[6], tačiau XX a. pradžioje tik trys šeimos buvo lenkai[7].

Apie gyvenimą tarp Vincentavos bei netolimųjų kaimų lenkų 1940 m. parašė Lenkijos karys ir pabėgėlis Stanisław Nienałtowski knygoje „Wschodnie losy Polaków“ (Lenkų rytų likimai)[8].

Sodyba Vincentavoje
Sodyba Vincentavoje

Gyventojai[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

1845 m. Vincentavos dalyje, kuri priklausė Čekiškės valsčiui, gyveno 36 Čekiškės parapijiečiai.

P sociology.svg
P sociology.svg
Demografinė raida tarp 1959 m. ir 2011 m.
1959 m.sur. 1970 m.sur. 1979 m.sur. 1989 m.sur. 2001 m.sur. 2011 m.sur.
151 134 80 52 53 45


Šaltiniai[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

  1. Lietuvos TSR administracinio-teritorinio suskirstymo žinynas, T. 2. – Vilnius: Mintis, 1976.
  2. https://www.e-tar.lt/portal/lt/legalAct/SAV.518497
  3. http://kresy.genealodzy.pl/gub_wil_87/kowno_wlasc.html
  4. Wincentowo. Słownik geograficzny Królestwa Polskiego i innych krajów słowiańskich, T. XIII (Warmbrun — Worowo). Warszawa, 1893, 544 psl. (lenk.)
  5. Lietuvos Centrinis Valstybės Archyvas, fondo Nr. 1250, apyrašo 4, b. 500: Pernaravos vls. Vincentavos I-o ir II-o, Pagojo plv. ir kt. 1. Palivarkų ir Užimtinės sklypo, buvusio Tiškevičiaus B. nuosavybėje, parceliacijos planas (1:5000) 2. Pagojo palivarko su Vincentavos vienkiemio savininku Paulikaičiu St. pasikeitimo žemėmis planas (1:5000) 3. Eksplikacija.
  6. Sawaniewska-Mochowa Zofia, Zielińska Anna (2007), Dzidzictwo kultury szlacheckiej na byłych Kresach północno-wschodnich Rzeczypospolitej. Ginąca część kultury europejskiej, Warszawa: Instytut Slawistyki PAN, Slawistuczny Ośrodek Wydawniczy
  7. http://archiwum2000.tripod.com/489/iwaszk.html
  8. Wiesław Myśliwski: Wschodnie losy Polaków / Tom 3. Łomża: „Stopka“ 1991.

Aplinkinės gyvenvietės[redaguoti vikitekstą]

Blank-50px.png Voskaičiai – 3 km Blank-50px.png
Pesliškės – 2 km
Į šiaurės vakarus Į šiaurę Į šiaurės rytus
Į vakarus RoseVents.svg Į rytus
Į pietvakarius Į pietus Į pietryčius
Šaravai – 3,5 km
Skaistgiriai – 4 km
Langakiai – 4,5 km