Vilniaus universiteto meteorologijos stotis

Straipsnis iš Vikipedijos, laisvosios enciklopedijos.
Jump to navigation Jump to search
Vilniaus universiteto meteorologijos stotis
VUMS logo.jpeg
Veikia nuo 2012.03.23
Pagrindinė institucijaVilniaus universitetas
VietaVilnius, Lietuva
54°40′58″š. pl. 25°15′38″r. ilg. / 54.682848°š. pl. 25.260624°r. ilg. / 54.682848; 25.260624Koordinatės: 54°40′58″š. pl. 25°15′38″r. ilg. / 54.682848°š. pl. 25.260624°r. ilg. / 54.682848; 25.260624
Svetainėwww.hkk.gf.vu.lt

Vilniaus universiteto meteorologijos stotis (VU MS) – automatizuota orų bei atmosferos reiškinių stebėjimo sistema, veikianti Vilniuje, Gamtos mokslų fakulteto vidiniame kieme, M. K. Čiurlionio gatvėje. Ši meteorologijos stotis veikia beveik pačiame miesto centre ir yra skirta miesto klimato tyrimams atlikti, todėl kol kas tai – vienintelė tokio tipo stotis Lietuvoje.

Istorija[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

Pirmieji temperatūros matavimai Vilniaus universiteto Astronomijos observatorijoje pradėti 1770 metais. Matavimų pradininku laikomas tuometinis observatorijos vedėjas Martynas Počobutas, kuris po vienos iš ekspedicijų po Europą parsivežė įvairiausių mokslinių prietaisų, tarp kurių buvo ir keli termometrai. Vienas jų buvo pritvirtintas ant šiaurinės astronomijos observatorijos sienos – taip pradedant Vilniaus miesto meteorologijos stoties bei reguliarių temperatūros matavimų istoriją.

Nors yra žinių, jog garsus astronomas Tomas Žebrauskas dar 1752 metais galėjo atlikti temperatūros matavimus termoskopu, tačiau matavimo duomenys nėra rasti.[reikalingas šaltinis]

Temperatūros matavimai observatorijoje buvo ne tik pirmieji Lietuvoje, tačiau ir visame Pabaltyje, taip pat – vieni pirmųjų Europoje, todėl yra tik kelios meteorologijos stotys kurios galėtų pasigirti turinčios tokias ilgas temperatūros matavimų sekas.

Dėl įvairiausių priežasčių Vilniaus miesto meteorologijos stotis per visą matavimų laikotarpį buvo perkelta į naują vietą net devynis kartus, kol galiausiai 1964 m. birželio mėnesį stotis buvo iškelta iš miesto (į tuometinio oro uosto rajoną) taip paliekant Vilnių be miesto meteorologijos stoties. 1971 metais buvo įkurta nauja Vilniaus miesto meteorologijos stotis Trakų Vokėje, tačiau ir ji buvo pakankamai toli nuo miesto centro ir jos matavimai neatspindėjo specifinės miesto orų būklės.[1]

Vietos, kuriose buvo ar yra Vilniaus miesto meteorologijos stotys
Nr. Stoties veikimo metai Stoties vieta Aplinka ir pastabos
1 1770–1883.02 Vilniaus universiteto Astronomijos observatorija (Centriniai rūmai) 118,2 m VJL, termometras prie šiaurinės observatorijos sienos, 20,6 m aukštyje nuo žemės paviršiaus, nuo 1871 m. termometras patalpintas į skardinį narvelį
2 1883.03 – 1892.01 Žydų mokytojų institutas 105,6 m VJL, termometras žaliuzinio tipo narvelyje, trečiajame nešildomo pastato aukšte priešais Š-ŠR krypties langą
3 1892.02 – 1916.02 Geležinkelio stoties rajonas 148 m VJL, termometras skarda dengtame narvelyje mediniu stogu, esančiame tarp atsarginių geležinkelio bėgių. Aplink – pastatai ir medžiai
4 1916.03 – 1920.05 Lukiškių aikštė 103,9 m VJL
5 1920.06 – 1922.06 Naugarduko g. 22 (dabartinis Chemijos fakultetas) 142 m VJL, aplink 30–50 m spinduliu pastatai ir medžiai
6 1922.07 – 1936.03 Čiurlionio g. 23 128 m VJL, šalia dabartinio Medicinos fakulteto
7 1936.03 – 1953.11 Čiurlionio g. 23 128 m VJL, stotis perkelta 300 m į Vingio parko pusę
8 1953.12 – 1964.05 Žalgirio stadiono rajonas 100,5 m VJL, aplink stotį vienaaukščiai pastatai ir medžiai
9 1964.06 Oro uosto rajonas 190 m VJL, atvira vietovė, pastatai už 200–300 m
10 2012.03.24 Čiurlionio g. 21/27 128 m VJL, įkurta naujoji automatinė stotis vidiniame Gamtos mokslų fakulteto kiemelyje

Naujoji Vilniaus universiteto meteorologijos stotis[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

Vilniaus universiteto meteorologijos stotis naktį

Hidrologijos ir klimatologijos katedros kolektyvo pastangomis buvo pratęstas Martyno Počobuto pradėtas darbas ir 2012 m. kovo 23 d. tarptautinės meteorologijos dienos proga darbą pradėjo naujoji, automatinė Vilniaus universiteto meteorologijos stotis, skirta stebėti specifines, tik miestui būdingas orų sąlygas ir miesto klimatą, bei ja, kaip mokomąja priemone naudosis Hidrologijos ir meteorologijos specialybės studentai.

Matavimai[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

Vilniaus universiteto automatinėje meteorologijos stotyje yra matuojama:

  • Oro temperatūra 2 m aukštyje – 2 pav.;
  • Santykinis oro drėgnis – 2 pav.;
  • Atmosferos slėgis stoties lygyje;
  • Vėjo greitis bei kryptis – 3 pav. dešiniausiai esantis baltas cilindras;
  • Kritulių kiekis – 4 pav.;
  • Horizontalus matomumas – 5 pav.;
  • Orų sąlygos – 5 pav.;
  • Debesuotumas ir debesų pado aukštis;
  • Perkūnija;
  • Saulės spinduliuotė – 7 pav.:
    • Tiesioginė – 6 pav.;
    • Išsklaidytoji – 7 pav. vidurinysis piranometras;
    • Bendroji – 7 pav. kairysis piranometras;
    • UV spinduliuotė – 7 pav. dešinysis radiometras;
    • Saulės spindėjimo trukmė – 8 pav.;
    • Albedas – 9 pav.;
    • Atmosferos balansas – 10 pav.

Visi matavimai yra apdorojami bei kaupiami stoties serveryje. Realaus laiko matavimo duomenys gali būti stebimi Hidrologijos ir klimatologijos katedros internetiniame puslapyje, taip pat informacija visuomet matoma Gamtos mokslų fakulteto foje esančiame informaciniame ekrane.[2]

Meteorologijos stoties prietaisai[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

Šaltiniai[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

  1. Ščemeliovas V. 1971. Vilniaus oro temperatūra 1770–1970 m. Hidrometeorologiniai straipsniai. IV:99-107.
  2. http://www.hkk.gf.vu.lt/VU_MS.html

Nuorodos[redaguoti | redaguoti vikitekstą]