Vienuolikos miestų turas

Šis straipsnis yra tapęs savaitės straipsniu.
Straipsnis iš Vikipedijos, laisvosios enciklopedijos.
Čiuožėjo skulptūra Leuvardene. Ant postamento įrašyti 11-kos miestų ir varžybų nugalėtojų vardai
Varžybų trasos žemėlapis
Finišo tiesiojoje – „63-iųjų pragaro“ lenktynių nugalėtojas (dėl atšiaurios žiemos sąlygų iš 10 000 dalyvių finišą pasiekė tik 69 čiuožėjai)

Vienuolikos miestų turas (ol. Elfstedentocht) – tradicinis čiuožimo ant ledo ultramaratonas, rengiamas Nyderlandų šiauriniame Fryzijos regione, gyvuojantis nuo XVIII a. Renginio metu vyksta tiek greitojo čiuožimo varžybos (su 300 dalyvių), tiek laisvalaikio turo (su 16 000 čiuožėjų). Trasa užšalusiais vandens keliais driekiasi apie 200 km per visus vienuolika istorinių provincijos miestų. Varžybos vyksta ne daugiau kaip kartą per metus, tik tada, kai natūralus ledas visoje trasoje siekia ne mažiau kaip 15 cm storį,[1] todėl kartais iš eilės kasmet, o kartais varžybos gali nevykti ir 20 metų. Kai ledas tinka, paskelbiama apie renginį ir jis prasideda per 48 valandas.

Varžybų taisyklės[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

Trasos ilgis yra beveik 200 km, ją uždaru maršrutu dalyviai įveikia užšalusių kanalų ir upių vagomis, per ežerus, aplankydami vienuolika istorinių fryzų miestų: Leuvardeną, Sneką, Eilstą, Sloteną, Stavoreną, Hindelopeną, Vorkiumą, Bolsvardą, Harlingeną, Franekerį, Dokiumą. Trasos maršrutas gali šiek tiek skirtis konkrečiose lenktynėse priklausomai nuo ledo kokybės. Čiuožimo turas prasideda ir baigiasi Leuvardene. Jis vyksta tik tada, kai ledas yra ir išlieka mažiausiai 15 cm storio visoje trasoje, nes saugumas turi būti užtikrinamas apie 15 000 dalyvių, keliančių aukštus ledo kokybės reikalavimus. Paskutinės varžybos vyko 1985, 1986 ir 1997 m. Visi čiuožėjai turi būti Vienuolikos fryzų miestų asociacijos nariais. Reikalinga sumokėti starto mokestį ir turėti užkandį (2017 m. tai sudarė apie 100 eurų).[2] Čiuožėjai privalo surinkti atspaudus kiekviename trasos mieste bei trijuose slaptuose taškuose ir baigti čiuožti iki vidurnakčio.

Maršruto lentelė[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

Miestas Fryzų pav. Distancija nuo starto (km)
Leuvardenas (startas) Ljouwert 0
Snekas Snits 22
Eilstas Drylts 26
Slotenas Sleat 40
Stavorenas Starum 66
Hindelopenas Hylpen 77
Vorkiumas Warkum 86
Bolsvardas Boalsert 99
Harlingenas Harns 116
Franekeris Frjentsjer 129
Dokiumas Dokkum 174
Leuvardenas (finišas) Ljouwert 199

Organizavimas[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

Čiuožėjai, įveikę dalį netinkamos trasos bėgte krantu, grįžta ant ledo

Kadangi Elfstedentochtas yra palyginti retas įvykis, jo paskelbimas sukuria pakylėtą nuotaiką visoje šalyje - prieš galimas čiuožėjų lenktynes 2012 m. Nyderlandų ministras pirmininkas Mark Rutte pažymėjo, kad „kartą per penkiolika metų mūsų šalis nėra valdoma iš Hagos, bet dvidešimt dviejų savivaldybių vadovų Fryzijoje, ir mūsų šalis yra gerose rankose.“.[3] Kai nusistovi kelioms dienoms žemesnė nei nulinė temperatūra, žiniasklaida pradeda spėlioti apie Elfstedentochto galimybes. Kuo ilgiau laikosi užšalimo temperatūra, tuo intensyviau „karščiuoja“ vienuolika miestų. Skelbimas apie įvyksiančias lenktynes priveda prie nacionalinio olandų siautulio. Dieną prieš varžybas daugelis olandų traukia į Leuvardeną, norėdami mėgautis vakarėlio atmosfera, supančia renginį. Tą vakarą, vadinamą „Nacht van Leeuwarden“ (Leuvardeno naktis), miestas tampa milžinišku gatvės vakarėliu (fryzai, turintys paniurusių žmonių reputaciją, sakoma, atšyla, kai šąla).[4]

Varžybų dieną daugelis olandų arba lieka namuose, kad stebėtų renginį per televiziją (vienu vertinimu, 9,2 mln. žiūrovų [2]), arba ieškosi vietos maršrute, kad galėtų palaikyti čiuožėjus. Tam jie pasiima laisvą dieną arba paskambina į darbovietę apie savo ligą. 2012 m. vasario mėn. Fryzijos viešbučiai buvo pilnai rezervuoti ir laukė 1,5–2 mln. lankytojų, tikėdamiesi, kad bus paskelbtos lenktynės, nes oras atrodė tinkamas.[4]

Dažnai maršrute būna tokių vietų, kuriose ledas yra per plonas, kad būtų galima juo leisti masinį čiuožimą; jos vadinamos „kluningo taškais“ (iš vakarų fryzų kalbos klúnje, reiškiančiu bėgti su pačiūžomis per kilimą [2]), o čiuožėjai prabėga krantu su pačiūžomis į kitą gero ledo ruožą. 1997 m. vėl buvo atliekamas ledo storinimas, siekiant sustiprinti silpnąsias ledo vietas, pavyzdžiui, po tiltais.

Istorija[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

Pirmųjų čiuožimo maratono varžybų dalyviai, 1909 m.
Tarp žiūrovų – Nyderlandų karalienė Beatričė (Leuvardenas, 1985 m.)

1760 m. buvo paminėti čiuožėjai, per vieną dieną apsilankę vienuolikoje Fryzijos miestų. Elfstedentochto renginys jau buvo tapęs fryzų tradicijų dalimi, kai 1890 m. Pim Mulier suprato organizuotų varžybų idėją, kurią pirmą kartą įgyvendino 1909 m. su 22 sportininkais.[2] Po šio lenktynių turams organizuoti buvo įkurta „Vereniging De Friesche Elf Steden“ (Vienuolikos fryzų miestų asociacija).[5]

1939-1942 m. žiemos buvo ypač atšiaurios, o lenktynės vyko kiekvienoje iš jų. 1940 m. maratone, vykusiame prieš tris mėnesius iki Vokietijos invazijos į Nyderlandus, sausio 30 d. 05:00 val. startavo daugiau kaip 3 000 sportininkų, o pirmieji penki finišavo 16:34 val. Renginys buvo nušviečiamas olandų laikraščių pirmuosiuose puslapiuose.[6]

1963 m. Elfstedentochtas pagarsėjo kaip „63-iųjų pragaras“, kuomet tik 69 iš 10 000 dalyvių sugebėjo užbaigti lenktynes dėl itin žemos -18°C temperatūros, smarkaus snygio ir pašėlusio rytų vėjo. Sąlygos buvo tokios baisios, kad 1963 m. nugalėtojas Reinier Paping tapo nacionaliniu didvyriu, o pats 11 miestų turas buvo legendinis.[7][8] R. Paping negalėjo matyti kertamos finišo linijos, nes lenktynių pabaigoje jo akys buvo apledėjusios, o daugelis varžybų dalyvių patyrė nušalimo, sulaužytų galūnių ar pažeistų akių traumas.[2]

Vaizdo įrašas iš čiuožimo maratono, vykusio 1954 m.

Kitas Elfstedentochto turas po 1963 m. buvo surengtas 1985 m. Per šį laikotarpį daug kas pasikeitė. Anksčiau vienas iš geriausių būdų nesušalti lenktynėse buvo dėvėti laikraščius po drabužiais. Per 20 metų nuo 1963 iki 1985 m. lenktynininkų sportinė apranga, treniravimosi metodai ir pačiūžos tapo daug labiau pažengę, pakeitę čiuožimo pobūdį.[2]

1985 m. maratonas buvo atšauktas dėl per ankstyvo atšilimo; jau 22:00 val. vakare čiuožėjai buvo priversti palikti ledą. 1986 m. dabartinis olandų karalius (tuo metu dar karūnos princas) Viljemas Aleksandras įveikė Elfstedentochtą, pavadintą W. A. van Buren vardu, kur Van Buren yra tradicinis karališkųjų rūmų slapyvardis. 1997 m. Piet Kleine, kuris anksčiau buvo laimėjęs aukso medalį greitojo čiuožimo rungtyje olimpinėse žaidynėse, buvo diskvalifikuotas, nes jis neužsidėjo atspaudo Hindelopene, nepaisant to, kad vaizdo peržiūros pagalba buvo įrodyta, jog jis ten buvo.[2]

2000 m. Elfstedentochto lenktynes Nyderlandų vyriausybė priskyrė prie šalies svarbiausių kultūrinio gyvenimo įvykių. Nyderlandai ratifikuodami UNESCO nematerialaus paveldo objektų konvenciją pasiūlė įtraukti šį renginį į pasaulio nematerialaus paveldo objektų sąrašą.[9] [10]

2012 m. neįvykusios lenktynės[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

Lenktynių akimirka, 1986 m.

2012 m. sausio pabaigoje - vasario pradžioje vyko dešimties dienų atšalimas, 33-iąjį kartą nuo 1901 m., kai Lelistade buvo užregistruotas šaltis iki -22,9°C,[11] padidinęs 2012 m. įvyksiančių varžybų tikimybę vasario 11 d., šeštadienį.[12] Vasario 2 d. buvo pranešta, kad 95% įvairių šliuzų, reguliuojančių vandens srautą kanaluose, darbas buvo pakoreguotas, kad būtų maksimaliai padidintas ledo storis. Tą pačią dieną Olandijos meteorologijos institutas prognozavo, kad temperatūra nepakils aukščiau nulio iki anksčiausiai vasario 8 d., trečiadienio, ir kad ledo storis bus 15 cm nuo antradienio vasario 7 d. iki šeštadienio vasario 11 d. Vasario 3 d. Olandijos meteorologijos institutas pateikė prognozę apie galimą 20 cm ledo storį šeštadieniui vasario 11 d., o vasario 5 d. paskelbė, kad ledo storis artėja prie 25 cm.[13]

Vasario 6 d. buvo paskelbta, kad išvakarėse susirinko organizacinis varžybų komitetas, pirmą kartą per praėjusius penkiolika metų. Nors buvo vietovių, kuriose ledas nebuvo pakankamai storas, kad būtų galima surengti lenktynes, prognozė dėl nuolatinio šalčio reiškė, kad organizatoriai buvo nusiteikę optimistiškai, kad lenktynės įvyktų. Spaudos konferencija buvo surengta 09.30 val., o komitetas turėjo vėl susitikti vasario 8 d.[14] Spaudos konferencijoje buvo pažymėta, kad šiaurės Fryzijoje ledo sąlygos buvo tinkamos varžyboms surengti. Pietvakarių Fryzijoje sąlygos nebuvo tokios geros, ypač Stavorene, kur ledas vietomis tesiekė 2 cm storį.[15]

Vasario 6 d. buvo pratęstas laivybos draudimas daugelyje Fryzijos kanalų, siekiant palengvinti ledo storėjimą.[16] Kitą dieną Olandijos meteorologijos institutas pateikė prognozę, kad šaltis ims mažėti sekmadienį vasario 12 d. arba pirmadienį vasario 13 d., kai oro temperatūra taps aukštesnė už užšalimo temperatūrą.[17]

Vasario 8 d. popiet organizacinio komiteto pirmininkė Wiebe Wieling pranešė apie atšaukiamas lenktynes – komitetas realiai įvertino saugumo klausimus, kurie tapo neįmanomi.[12][18] Dešimties dienų šalčio laikotarpis buvo nepakankamas renginiui įvykti; 1997 m. lenktynės vyko 12 dienų šalčio periodo pabaigoje.[11]

Nugalėtojai[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

Laikas, per kurį nugalėtojas baigė lenktynes, pateikiamas valandomis ir minutėmis.[19] Nors varžybų dieną temperatūra buvo kartais aukštesnė už užšalimą, prieš visus turus būdavo daug dienų su šalčio temperatūromis.[20]

Finišas 1956 m.: nugalėtojas nebuvo paskelbtas, nes keli čiuožėjai baigė lenktynes susikibę rankomis
Čiuožimo maratono finišas vyksta kanale Bonkevaart, netoli De Bullemolen vėjo malūno
Data Temperatūra [a] Nugalėtojas Laikas Distancija Vidutinis
greitis 		Metai
nuo
praėjusio
turo
1909-01-02 — Minne Hoekstra 13:50 189 km 13,7 km/h —
1912-02-07 +3,8 °C Coen de Koning 11:40 189 km 16,2 km/h 3
1917-01-27 -1,8 °C Coen de Koning 9:53 189 km 19,1 km/h 5
1929-02-27 -10,1 °C Karst Leemburg 11:09 191 km 17,1 km/h 12
1933-12-16 -2,0 °C Abe de Vries ir

Sipke Castelein

9:05 195 km 19,7 km/h 5
1940-01-30 -6,1 °C Piet Keijzer,
Auke Adema,
Cor Jongert,
Durk van der Duim
ir Sjouke Westra 		11:34[6] 198,5 km 17,3 km/h 6
1941-02-07 0,0 °C Auke Adema 9:19 198,5 km 21,3 km/h 1
1942-01-22 -11,7 °C Sietze de Groot 8:44 198 km 22,7 km/h 1
1947-02-08 -8,5 °C Jan van der Hoorn 10:51 191 km 17,6 km/h 5
1954-02-03 -5,4 °C Jeen van den Berg 7:35 198,5 km 26,2 km/h 7
1956-02-14 -4,9 °C nugalėtojas nepaskelbtas[b] — 190,5 km — 2
1963-01-18 -7,7 °C Reinier Paping 10:59 196,5 km 17,9 km/h 7
1985-02-21 +0,3 °C Evert van Benthem 6:47 196,8 km 29,0 km/h 22
1986-02-26 -6,9 °C Evert van Benthem 6:55 199,3 km 28,8 km/h 1
1997-01-04 -3,6 °C Henk Angenent 6:49 199,6 km 29,3 km/h 11
Dabar [c] — — — — — &000000000000002700000027

Moterims čiuožimo maratone leista dalyvauti nuo 1985 m.; anksčiau jos galėdavo čiuožti tik su mėgėjais ir negalėjo gauti apdovanojimų. Pirmosios moterys, kirtusios trasos finišo liniją, buvo:

  • 1985 – Lenie van der Hoorn
  • 1986 – Tineke Dijkshoorn
  • 1997 – Klasina Seinstra

Alternatyvios čiuožimo lenktynės[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

Nuo 1989 m. sausio mėn. ant Weissensee ežero ledo Karintijoje, Austrijoje, kasmet vyksta „alternatyvus Elfstedentochtas“. Ežeras yra 12 km ilgio ir apie 3000 greičio čiuožėjų įveikia 50, 100 arba 200 km trasą; tai vienas didžiausių pasaulio ledo sporto renginių.

Olandijos greitojo čiuožimo čempionatas yra šio renginio dalis, o greičiausi lenktynininkai 200 kilometrų įveikia vos per 5 valandas.[21]

11 miestų lenktynių trasa dviračiams[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

Dviratininkai 11 miestų ture, 2009 m.

Lenktynės dviračiais trasoje per 11 miestų pirmą kartą vyko 1912 m. jos buvo vystomos lygiagrečiai su čiuožimo maratonu, tačiau, priešingai nei čiuožimo lenktynėse, vyko beveik kiekvienais metais, išskyrus 2001 m. renginį, kuris buvo atšauktas dėl snukio ir nagų ligos. Lenktynės buvo organizuojamos pirmadieniais po sekminių kasmet nuo 1947 m. Renginys tapo nepaprastai populiarus ir dėl saugumo priemonių nustojo būti lenktynėmis, bet tapo dviračių kelionėmis, kuriose didžiausias vidutinis greitis tarp kontrolinių punktų leidžiams 25 km/h.[22]

Dviračių turo, kuris prasideda ir baigiasi Bolsvarde, o ne Leuvardene, dalyvių skaičius šiuo metu ribojamas iki 15 000. Nuo 05:00 iki 08:00 val. dviratininkai startuoja iš Bolsvardo kas aštuonias minutes grupėmis maždaug po 600 žmonių, o tie, kurie užbaigia 240 km trasą iki vidurnakčio, gauna medalius.

2013 m. organizatoriai uždraudė lenktynėse dalyvauti velomobiliams, renginį apribodami tik dviratėmis transporto priemonėmis, varomomis žmogaus jėga.[23]

Pastabos[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

  1. ↑ Čia minimos temperatūros de Kooy meteorologinėje stotyje prie Den Helderio, vienoje iš trijų Olandijos meteorologinių stočių, kurių orų stebėjimo įrašai siekia 1910 m.
  2. ↑ Po bendrų laimėjimų 1933 ir 1940 m., kai priekiniai laimintys čiuožėjai nusprendė ne konkuruoti, bet susikabinti rankomis, kad galėtų kirsti finišo liniją kartu, ši praktika buvo uždrausta. Tačiau Jan van der Hoorn, Aad de Koning, Jeen Nauta, Maus Wijnhout ir Anton Verhoeven, ignoruodami šią taisyklę, finišavo kartu. Jie nebuvo diskvalifikuoti, bet ir nugalėtojas nebuvo paskelbtas.
  3. ↑ 2019 m.

Šaltiniai[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

  1. ↑ „Geschiedenis Schrijft elfstedengeschiedenis. Schrijf mee! ["Geschiedenis" writes the Eleven Cities History. Please contribute]“. VPRO [Dutch Television Station]. Suarchyvuotas originalas 2020-03-24. Nuoroda tikrinta 2009-08-18.
  2. ↑ 2,0 2,1 2,2 2,3 2,4 2,5 2,6 Bouwes, Ernest (2017-02-03). „Frozen in Time: Europe's Ice Epic“. The New European. pp. 44–45.
  3. ↑ Hoekstra, Tjibbe (2012-02-09). „Dutch gripped by ice fever as hope for historic ice skating race“. Reuters. Suarchyvuotas originalas 2012-04-24. Nuoroda tikrinta 2012-12-04.
  4. ↑ 4,0 4,1 Bluiminck, Nathalie (2012-02-06). „Elfstedenkoorts treft horeca Friesland“ [Eleven towns fever hits Friesland] (olandų). Miss et Horeca. Nuoroda tikrinta 2012-02-06.
  5. ↑ „Oficiali svetainė“. Nuoroda tikrinta 2009-08-18.
  6. ↑ 6,0 6,1 3,000 Skaters in 124-mile race". The Times (48527). London. 1940-01-31. col B, p. 7
  7. ↑ „Alles van de Elfstedentocht 1963“ [All about the Elfstedentocht 1963] (olandų). Sportgeschiedenis.nl. Nuoroda tikrinta 2010-12-24.
  8. ↑ Ann MacDunn (January 2009). „Elfstedentocht 1963 of in het Fries: Alvestêdetocht“ [Elfstedentocht 1963, or in West Frisian: Alvestêdetocht]. Fotoalbums van Ann MacDunn (olandų). Nuoroda tikrinta 2010-12-26.
  9. ↑ „'Elfstedentocht verdient plek op immaterieel erfgoedlijst UNESCO'“. De Telegraaf. 2012-02-09. Suarchyvuotas originalas 2017-12-31. Nuoroda tikrinta 2016-10-12.
  10. ↑ „Immaterieel erfgoed op lijst“. Nederlandse Omroep Stichting. 2012-10-13. Nuoroda tikrinta 2016-10-12.
  11. ↑ 11,0 11,1 „Nader Verklaard: Koudegolf winter 2012“ [Explained in more detail: Cold spell, Winter 2012] (olandų). Koninklijk Nederlands Meteorologisch Instituut [Royal Netherlands Meteological Institute]. 2012-02-29. Suarchyvuotas originalas 2012-04-21. Nuoroda tikrinta 2013-01-18.
  12. ↑ 12,0 12,1 „Elfstedentocht 2012 zaterdag 11 februari gaat niet door“ [Elfstedentocht 2012 will not be on Saturday 11 February] (olandų). NieuwsUit. 2012-02-08. {{cite web}}: Trūksta arba tuščias parametras |url= (pagalba)
  13. ↑ „Weer - Extra -Verwachte ijsdikte/watertemperatuur Midden-Nederland“ [Weather update - Expected ice thickness/water temperature Central Netherlands] (olandų). Koninklijk Nederlands Meteorologisch Instituut [Royal Netherlands Meteological Institute]. Suarchyvuotas originalas 2012-02-06. Nuoroda tikrinta 2012-02-03.
  14. ↑ „Nog geen datum voor Elfstedentocht“ [No date for Elfstedentocht] (olandų). Nederlandse Omroep Stichting. Nuoroda tikrinta 2011-02-06.
  15. ↑ „We gaan voor de hoofdprijs“ [We go for the prize] (olandų). Nederlandse Omroep Stichting. Nuoroda tikrinta 6 February 2012.
  16. ↑ „Vaarbod in Friesland is uitgebreid“ [Navigation prohibition in Friesland is extended]. Hallo Leeuwarden (olandų). 2011-02-06. Suarchyvuotas originalas 2012-02-08. Nuoroda tikrinta 2012-02-06.
  17. ↑ „Weer - Extra -Verwachte ijsdikte/watertemperatuur Midden-Nederland“ [Weather update - Expected ice thickness/water temperature Central Netherlands] (olandų). Koninklijk Nederlands Meteorologisch Instituut [Royal Netherlands Meteological Institute]. Suarchyvuotas originalas 2012-02-06. Nuoroda tikrinta 2012-02-07.
  18. ↑ „Ellfstedentocht komt nu nog niet“ [The Elfstedentocht will not be taking place]. Elfstedentocht Home Page (olandų). Nuoroda tikrinta 2012-12-04.
  19. ↑ „History“ (olandų). Vereniging De Friesche Elf Steden [Association of the Eleven Fries Cities]. Suarchyvuotas originalas 2011-01-11. Nuoroda tikrinta 2010-09-26.
  20. ↑ „Daily weather data for the Netherlands - Download“. Koninklijk Nederlands Meteorologisch Instituut [Royal Dutch Meteorological Institute]. Suarchyvuotas originalas 2012-01-26. Nuoroda tikrinta 2012-02-06.
  21. ↑ Information about the event on the homepage of the municipality of Weissensee Archyvuota kopija 2017-09-09 iš Wayback Machine projekto. and the website of the organisers Archyvuota kopija 2014-03-16 iš Wayback Machine projekto..
  22. ↑ „Eleven-Cities-Cycling-Tour“. Stichting de Friese Elfsteden Rijwieltocht. Suarchyvuotas originalas 2011-07-18. Nuoroda tikrinta 2010-12-28.
  23. ↑ „Geen velomobielen meer bij Fietselfstedentocht“ [No velomobiles at the Fietselfstedentocht] (olandų). Stichting de Friese Elfsteden Rijwieltocht. 2013-01-16. Suarchyvuotas originalas 2013-02-01. Nuoroda tikrinta 2013-01-17.

Nuorodos[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

Vikiteka: Vienuolikos miestų turas – vaizdinė ir garsinė medžiaga


Šis straipsnis yra tapęs savaitės straipsniu.
Rodomas puslapis "https://lt.wikipedia.org/w/index.php?title=Vienuolikos_miestų_turas&oldid=7207094"