Čiuožimas ant ledo

Straipsnis iš Vikipedijos, laisvosios enciklopedijos.
Peršokti į: navigacija, paiešką
Čiuožimas pačiūžomis ant užšąlusio ežero Austrijoje.

Čiuožimas ant ledo – judėjimas ledu su pačiūžomis. Tai daroma dėl įvairių priežasčių – laisvalaikiu, sportiniu principu, keliaujant ir treniruojantis. Čiuožimas ledu galimas specialiai paruoštomis trasomis lauke ar viduje ir natūraliai susidariusiomis sąlygomis (sušąlusiu vandeniu, ežerais ar upėmis).

Oksfordo universiteto tyrimas parodė, jog pirmieji čiuožimai ledu vyko Suomijoje daugiau nei prieš 3000 metų.[1] Pirmosios pačiūžos buvo nusmailinti kaulai, prikabinti prie kojų. Pirmosios pačiūžos su pridėtais ašmenimis buvo išrastos Nyderlanduose XIII–XIV amžiuje.

Vėliau čiuožimas ledu populiarėjo ir tapo ne tik laisvalaikio ar kelionių priemone, bet ir sporto šaka. 1772 m. Londone buvo išleista mokomoji dailiojo čiuožimo knyga. Joje aprašomos pirmosios čiuožimo formos. Knyga išskirtinai rašyta tik vyrams, nes moterys čiuožimu neužsiiminėjo XVIII a.

Tarptautinė čiuožimo sąjunga buvo įkurta 1892 m. Nyderlanduose ir yra laikoma viena seniausių pasaulio sporto organizacijų. 1896 m. buvo suorganizuotos pirmosios oficialios dailiojo čiuožimo varžybos Sankt Peterburge. Pirmuoju pasaulio čempionu tapo vokietis Gilbert Fuchs.

Čiuožiant ant ledo vyksta įvairių sporto šakų varžybos, pvz. ledo ritulys, ringetė, greitasis čiuožimas, dailusis čiuožimas ir kt.

Šaltiniai[redaguoti | redaguoti vikitekstą]