Vestminsterio rūmai

51°29′57″š. pl. 0°07′29″v. ilg. / 51.499167°š. pl. 0.124722°v. ilg. / 51.499167; -0.124722

Vestminsterio rūmai (angl. Palace of Westminster) – neogotikinio stiliaus XIX a. rūmai Londono Vestminsterio rajone šalia Temzės upės. Taip pat vadinami Parlamento rūmais. Juose veikia Jungtinės Karalystės parlamento Bendruomenių ir Lordų Rūmai.

Istorija

Vestminsterio rūmai pastatyti apie 1836−1868 m. laikotarpyje pagal architekto Čarlzo Berio projektą. Jie buvo pastatyti toje pačioje vietoje kartu su garsiuoju Big Beno laikrodžio bokštu po to, kai 1834 m. spalio 16 d. kilusiame gaisre visiškai sudegė ankstesnis Londono parlamento pastatas.^[1] Vestminsterio rūmai buvo statomi aplink beveik gaisro nepaliestą Vestminsterio salę, kuri pastatyta 1099 m. ir ši salė yra seniausia rūmų dalis. Nuo XI a. rūmai buvo karališkoji rezidencija. Karaliui Henrikui VIII ją perkėlus kitur 1534 m. rūmai buvo perduoti parlamentui.

Po 1834 m. gaisro naujiems rūmams statyti buvo numatytas 244x107 m stačiakampis sklypas ir paskelbtas konkursas rūmų projektui. Turėjo būti pastatytos salės Bendruomenių ir Lordų susirinkimams bei įvairios biurų patalpos. Konkursą laimėjo architekto Č. Berio projektas. Tačiau dėl besikeičiančių technologijų jį teko gerokai revizuoti ir statybų eigoje tiek architektas, tiek Parlamentas sulaukė visuomenės nepritarimo dėl išaugusios darbų kainos ir masto. Rūmų pamato kertinis akmuo patiestas 1840 m. balandžio 27 d. architekto žmonos Saros Beri. Rūmų statyboms sunaudota 775 000 m³ kalkakmenio iš Jorkšyro. Šis akmuo buvo neatsparus atmosferos poveikiui anglimi kūrenamame Londone ir išorinis sluoksnis pakeistas 1928−1960 m. laikotarpyje. Vestminsterio rūmų statybas apie 1870 m. užbaigė Č. Berio sūnus po tėvo mirties.

Bendruomenių susirinkimo salė sudegė Antrojo pasaulinio karo bombardavimų metu ir buvo vėliau atstatyta. 1987 m. Vestminsterio rūmai įtraukti į UNESCO pasaulio paveldo sąrašą.^[2] Tarp rūmų objektų išsiskiria trys bokštai: Centrinis (91,4 m aukščio), Elžbietos (su Big Beno laikrodžiu, 96,3 m) ir aukščiausias Viktorijos (98,5 m). 2018 m. rūmus aplankė 1,07 mln. lankytojų.^[3]