Vėlaičių senosios kapinės
| Vėlaičių senosios kapinės | |||
|---|---|---|---|
  Vėlaičių senosios kapinės |
|||
| Koordinatės |
|
||
| Vieta | Kretingos rajonas | ||
| Seniūnija | Kartenos seniūnija | ||
| Aukštis | 2 m | ||
| Plotas | 0,06 ha | ||
| Naudotas | XVII–XVIII a. | ||
| Žvalgytas | 1958, 1964, 1981, 1982, 1992, 1995, 2015 m. | ||
| Registro Nr. | u. k. 24465 / L834 | ||
Vėlaičių senosios kapinės, vadinamos Pilale, Vaitkaus Pilale, Milžinkapiu, Grafo kapu (valstybės saugoma kultūros vertybė: unikalus kodas - 24465, senas registro kodas - L834) – kapinės rytinėje Kretingos rajono savivaldybės teritorijos dalyje, Vėlaičiuose (Kartenos seniūnija), 0,32 km į pietus nuo kelio A11 Šiauliai–Palanga , Alanto kairiajame krante.
Kapinės[redaguoti | redaguoti vikitekstą]
Įrengtos slėnio terasos kalvelėje. Ji gamtinės kilmės, ovalo plano, pailga šiaurės - pietų kryptimi, 40 m ilgio, iki 15 m pločio ir 2 m aukščio,[1] apaugusi lapuočiais medžiais. Šiaurinėje dalyje yra apie 5 m ilgio, 3 m pločio ir 0,8 m gylio duobė, kurioje guli stambūs akmenys. Laidojimo žymių nėra.
Teritorijos plotas – 0,06 ha, perimetras – 112 m.[2]
Istorija[redaguoti | redaguoti vikitekstą]
Kalva vadinama Pilale, Vaitkaus pilale. Pasakojama, kad joje senovėje buvo laidojami Vėlaičių pilalės (piliakalnio) gyventojai. Žemės savininkas Vaitkus 1924 m. norėjo ją suarti, tačiau dėl gausybės stambių akmenų to padaryti nepavyko. Panašu, kad kalvoje galėjo būti ankstyvojo ar senojo geležies amžiaus kapai, kuriems būdingos akmenų konstrukcijos.
Rečiau kalva vadinama Milžinkapiu ir pasakojama, kad joje senovėje buvę palaidoti milžinai.
Kiti kalvelę vadina Grafo kapu ir pasakoja, kad čia, po akmenų krūsnimi buvęs palaidotas Kartenos dvarininkas, grafas Pliateris. Tarpukariu kaimo jaunuoliai krūsnį išardė ir bandė atkasti tariamai grafo kape paslėptus lobius, tačiau išskyrus akmenis, nieko nerado. Vėliau į iškastą duobę buvo suversti ir išardytos krūsnies akmenys.
Dar pasakojama, kad kalvoje buvęs iškastas Kartenos dvaro rūsys, kuriam sugriuvus, sienų akmenys liko gulėti duobėje.
XVI–XVIII a. joje veikė Vėlaičių kaimo kapinės.
1992 m. kapinės paskelbtos naujai išaiškinamu istorijos ir kultūros paminklu – Vėlaičių senkapiais (kodas IP2460A), o 1997 m. įrašytos į kultūros vertybių registro laidojimo vietų sąrašą (kodas L834),[3] 2005 m. pripažintos valstybės saugomu kultūros paveldo objektu.[4]
1974–1976 m. kartografavo Respublikinis žemėtvarkos projektavimo institutas, 1982 m. – Visasąjunginio žemės ūkio aerofotogeodezinių tyrinėjimų instituto Vakarų filialas, 1992 ir 1995 m. – Valstybinis žemėtvarkos institutas, 2015 m. – Kultūros paveldo centras.
Tyrimai[redaguoti | redaguoti vikitekstą]
Kalvą 1958 m. aprašė Vilniaus universiteto studentas Aloyzas Gvidonas Bartkus.[5] 1964 ir 1981 m. žvalgė Ignas Jablonskis, kalvos rytinėje ir vakarinėje papėdėje aptikęs iki 70 cm storio su suodžiais ir angliukais maišytos žemės sluoksnį.[6] 1982 m. žvalgė Mokslinė metodinė kultūros paminklų apsaugos taryba (ekspedicijos vadovas Romas Olišauskas), 1992 m. – Lietuvos kultūros paveldo mokslinio centro archeologinė ekspedicija (vadovas Vilnius Morkūnas[7]), o 1995 m. – Kultūros paveldo centro istorikės Loreta Kazlavickienė ir Jadvyga Verksnienė, 2015 m. – Jolanta Paunksnienė (KPC) ir Julius Kanarskas (SRP direkcija).
Šaltiniai[redaguoti | redaguoti vikitekstą]
- ↑ Kretingos rajono gamtos ir kultūros paminklų ir saugotinų objektų katalogas. – Vilnius: Valstybinis žemėtvarkos institutas, 1976 m.
- ↑ Kretingos rajono kapinių apskaitos duomenys (1982 m. lauko darbai). – Kaunas: Visasąjunginio žemės ūkio aerofotogeodezinių tyrinėjimų instituto Vakarų filialas, 1983 m.
- ↑ Valstybės žinios – 1998 m. gegužės 6 d. – P. 23
- ↑ Valstybės žinios – 2005 m. gegužės 7 d. Nr. 58-2034
- ↑ Tariamas pilkapis-milžinkapis, Vėlaičių km., Kartenos apyl., 1958 m. – Archeologinio paminklo pasas. Surašė Aloyzas Gvidonas Bartkus. – Kretingos muziejaus mokslinis archyvas. – F. 4, b. 15
- ↑ Ignas Jablonskis. Žvalgomosios archeologinės ekspedicijos Kretingos, Plungės, Skuodo rajonuose ir Būtingėje kai kurių kultūros paminklų aprašymai, brėžiniai, situacijos planai, 1982 m.
- ↑ Vilnius Morkūnas. 1992 m. Kretingos rajono žvalgomosios archeologinės ekspedicijos ataskaita, 1995. – Lietuvos kultūros paveldo centro paveldosaugos biblioteka. – F. 28, ap. 1, b. 14
Nuorodos[redaguoti | redaguoti vikitekstą]
- „Vėlaičių k. senosios kapinės“. Lietuvos Respublikos kultūros vertybių registras. Nuoroda tikrinta 2015-10-04.