Ubychų kalba

Straipsnis iš Vikipedijos, laisvosios enciklopedijos.
Jump to navigation Jump to search
Ubychų kalba
KalbamaUbychija (dab. Rusija, Krasnodaro kraštas), Turkija
Kalbančiųjų skaičiusmirusi kalba
KilmėŠiaurės vakarų Kaukazo
 ubychų
Rašto sistemos-
Kalbos kodai
ISO 639-3uby

Ubychų kalba (savivardis: a-twaxə, twaχəbza) – mirusi šiaurės vakarų Kaukazo kalbų šeimai priklausiusi kalba, vartota ubychų tautybės žmonių. Ji išnyko 1992 m., kuomet Turkijoje mirė paskutinis ja šnekėjęs žmogus Tevfikas Esenčas (Tevfik Esenç). Ši kalba žymi savo priebalsių gausa ir neretai laikoma daugiausia priebalsių pasaulyje turinčia kalba.

Istorija[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

Ubychų kalba vartota Juodosios jūros rytinėje pakrantėje, dabartinio Krasnodaro krašto pietvakariuose, ypač Sočio apylinkėse. 1864 m. Rusijai užkariaujant Kaukazą, ubychai pasitraukė į pietvakarius ir apsigyveno Turkijoje. Ten ubychų kalba ėmė sparčiai nykti, nes dauguma ubhychų pradėjo kalbėti turkų arba adygų kalbomis. Žinios apie ubychų kalbą išliko daugiausia pateikėjo Tevfiko Esenčo dėka. Kalbą tyrė daug žymių kalbininkų ir antropologų (Žoržas Diumezilis, Hansas Fogtas, A. Sumru Ezsojus ir kt.). Ubychų kalba jokio rašto neturėjo.

Gramatika[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

Ubychų kalba ergatyvinė, itin agliutinacinė (priesagomis vienskiemenė ar dviskiemenė šaknis išplečiama iki 9 ar daugiau skiemenų), pasižymi sudėtingu veiksmažodžių derinimu. Daiktavardžiai turi keturis linksnius: absoliutyvą, netiesioginį linksnįergatyvą, įnagininką ir vietininką. Su postpozicijomis -/laaq/ ('pas, link') ir -/ʁaafa/ ('dėl') sudaromos formos kartais būdavo laikomos sintetiniu naudininku (pvz., /aχʲəlaaq astʷadaw/ 'Nusiųsiu tai karalaičiui'), tačiau šių darinių kaip linksnio įteisinimas labai ginčijamas.

Fonologija[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

Ubychų kalba turi net 84 skirtingus priebalsius (tiesa, 4 sutinkami tik skoliniuose ir onomatopėjose). Daugiau priebalsių priskaičiuojama tik bušmėnų kalbose (tiesa, nėra aiškaus sutarimo, ar kliksinčius garsus laikyti priebalsiais). 29 ubychų priebalsiai pučiamieji, 27 šnypščiamieji, 20 liežuvėlinių. Visi pagrindiniai priebalsiai turi po 9 tarties vietas. Tačiau kalboje tėra 2 balsiai [ə] ir [a], be to, skoliniuose pasitaiko [u]. Nepaisant to, daugiau nei 2 priebalsių samplaikos retos.

Nuorodos[redaguoti | redaguoti vikitekstą]