Svanų kalba

Straipsnis iš Vikipedijos, laisvosios enciklopedijos.
Jump to navigation Jump to search
Svanų kalba
ლუშნუ ნინ
KalbamaGruzija, Abchazija
Kalbančiųjų skaičius15 000-30 000
Vieta pagal kalbančiųjų skaičiųį šimtuką nepatenka
Kilmėkartvelų
Rašto sistemosgruzinų raštas
Oficialus statusas
Oficiali kalbaneoficiali

Svanų kalba (svan. ლუშნუ ნინ / lušnu nin, gruz. სვანური ენა / svanuri ena) – Kaukazo kalba, priklausanti kartvelų kalbų šeimai. Ji vartojama š. v. Gruzijoje esančioje Svanetijoje, nedaug kalbančiųjų gyvena ir Abchazijoje. UNESCO ją įtraukusi į pasaulio nykstančių kalbų sąrašą.

Kartvelų kalbos: Svanų kalbos arealas yra š. v. Gruzijoje esančioje Svanetijoje

Svanai, kalbantieji svanų kalba, naudojasi gruzinų raštu, tačiau neturi bendrinės kalbos varianto, tad daugiausia ši kalba vartojama tik kaip šnekamoji kalba. Tarp visų kartvelų kalbų svanų kalba yra unikali, kadangi išlaikė daug kartvelų kalbų archajinių ypatybių. Svanų kalba labiausiai skiriasi nuo visų kitų kartvelų kalbų, kadangi nuo kitų kartvelų kalbų atsiskyrė 2 tūkstantmetyje pr. m. e. arba dar anksčiau. Svanų kalba nuo gruzinų kalbos nutolusi panašiai kaip modernioji anglų kalba nuo islandų kalbos[1].

Tarmės[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

Svanų kalboje išskiriamos tarmės ir patarmės:

  • Aukštutinių Svanų tarmė, apie 15 000 kalbančiųjų.
    • Aukštutinio Balo patarmė: Ušgulis, Kala, Iparas, Mulakas, Mestija, Lenceras, Latalas.
    • Žemutinio Balo patarmė: Bechas, Tskhumaras, Etseras, Paras, Chubekas, Lakamas.
  • Žemutinių Svanų tarmė, apie 12 000 kalbančiųjų.
    • Laško patarmė: Laškas.
    • Lenteko patarmė: Lentekas, Kheledas, Khopuras, Rtskhmeluras, Choluras.

Šaltiniai[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

  1. uni-jena.de / A SHORT DESCRIPTIVE GRAMMAR OF THE SVAN LANGUAGE; Kevin Tuite, Université de Montréal. (April 1998)

Nuorodos[redaguoti | redaguoti vikitekstą]