Čija
| Chiya | |
|---|---|
 Poklasikinio laikotarpio Majos aukštumos | |
| Vieta | Gvatemala |
| Tipas | Majų miestas |
| Istorija | |
| Laikotarpis | Poklasikinis |
| Tauta | Cutuchiliai |
Čija (Chiya) – poklasikinio laikotarpio aukštikalinių majų (cutuchilių) miestas, jų valstybės sostinė, buvusi dab Gvatemalos pietuose, netoli nuo dabartinio miesto Santjago Atitlano. Dabar čia yra Čuitinamito (Chuitinamit) kaimelis.
Istorija
[redaguoti | redaguoti vikitekstą]Mezoamerikos civilizacija silpnai veikė šį regioną iki X a., kuomet čia iš šiaurės atsikėlė pipiliai, kalbėję nauatlių kalba. Nuo XI a. Majų aukštumas veikiant šiaurėje klestėjusiai toltekų kultūrai, čia buvo pastatytas miestas Čija.
XIII a. į regioną atsikėlė įvairios majų tautos, dabartinių kičių, kakčikelių ir cutuchilių protėviai. Pastarieji įsitvirtino aplink ežerą, o Čija tapo jų politinio darinio centru. XV a. viduryje kičių valstybę Kumarkachą valdant Q’uicab, šis sukūrė didelę imperiją, apėmusią didžiumą aukštikalnių regiono tautų, tarp jų ir cutuchilius. Tačiau jo valdymo pabaigoje tos tautos paskelbė nepriklausomybę.
Iš karto prasidėjo kova tarp dviejų stiprių cutuchilių miestų, – Čijos ir Čukumuko, kuriuos valdė skirtingi klanai – A’Tziquinaha („paukščių“) ir Tzutjila'. Karą laimėjo Čija, kuri galutinai tapo valstybės sostine, joje buvo statomi nauji pastatai, piramidės, altoriai.
1485 m. atsinaujino cutuchilių karai su kičiais. Kičiams iš pradžių gerai sekėsi, bet vėliau jie patys buvo nugalėti gretimų kakčikelių. Tai atnešė taikos laikotarpį, trukusį 1501–1521 m., kol naujas vidaus sukilimas vėl neįžiebė karo. Sukilimo metu Čukumuko klanas siekė paimti valdžią, bet Čijės valdovas su kakčikelių valdovo Ajpop Achi' Tzían pagalba jį labai žiauriai numalšino, išžudydamas sukilėlius.
1424 m. Pedro de Alvarado atvyko į Išimče, iš kur vykdė aplinkinių tautų užkariavimus. Jis sunaikino Čiją ir pabaigė cutuchilių valstybės egzistavimą.
Čijės (cutuchilių) valdovai
[redaguoti | redaguoti vikitekstą]- Acxoquauh
- Tzutujil Pop
- Rumal Ahau (1493-97)
- Chichialhtulu (1497–1501)
- Tepepui (1501–1524)
Nuorodos
[redaguoti | redaguoti vikitekstą]
| ||||||||||||||||
