Tupolev Tu-141

Straipsnis iš Vikipedijos, laisvosios enciklopedijos.
Tu-141
Tu-141 su paleidimo patforma Antonovo aviacijos muziejuje Kijeve
Tipas Žvalgybinis bepilotis lėktuvas
Gamintojas Tupolevo konstruktorių biuras
Kūrėjas vyr. konstruktorius G. M. Gofbaueris
Gamybos metai 1979-1989
Pirmas skrydis 1974 m.
Pradėtas naudoti 1979 m. Sovietų Sąjungos vėliava Sovietų Sąjunga
2014 m. Ukrainos vėliava Ukraina
Baigtas naudoti 1989 m. Sovietų Sąjungos vėliava Sovietų Sąjunga
Būsena Pašalintas iš ginkluotės (SSRS, 1989 m),
gražintas į ginkluotę (Ukraina, 2014 m.)
Pagrindiniai naudotojai SSRS KOP
Ukrainos KOP
Pagaminta vnt. 152

Tupolev Tu-141 Striž („Čiurlys“; rus. Туполев Ту-141 Стриж) – XX a. aštuntame dešimtmetyje Tupolevo konstruktorių biure (SSRS) sukurtas žvalgybinis bepilotis orlaivis, sovietų armijoje eksploatuotas aštuntojo ir devintojo dešimtmečio pabaigoje, o nuo 2014 m. – Ukrainos ginkluotosiose pajėgose.[1][2]

Konstrukcija[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

Tu-141 schema

Bepilotis Tu-141 buvo ankstesnio ir mažesnio Tu-123 tolimesnė plėtra: didesnis vidutinio nuotolio žvalgybinis bepilotis orlaivis. Reaktyviniu varikliu varomas, transgarsiniu greičiu galintis skristi orlaivis, skirtas atlikti žvalgybos misijas iki 1000 kilometrų spinduliu. Lėktuvas gali gabenti įvairius naudingus krovinius, įskaitant optines ir infraraudonųjų spindulių filmavimo kameras, kitą elektroninės žvalgybos įrangą.

Tu-141 Centriniame Rusijos aviacijos muziejuje

Kaip ir ankstesni Tupolevo bepiločių lėktuvų modeliai, Tu-141 yra žemasparnis monoplanas su delta tipo sparnais, nedideliais „anties“ tipo priekiniais sparnais, varomas virš fiuzeliažo sumontuotu turboreaktyviniu varikliu "KR-17A". Maksimalus fiuzeliažo skersmuo – 950 mm.

Startui ruošiamas Ukrainos KOP Tu-141

Orlaivis startuoja nuo startinės ir transportinės platformos. Lėktuvo antžeminė techninė priežiūra ir paleidimas atliekami naudojant antžemines mobiliąsias transporto priemones SPU-141, TZM141, MT-141, KPK-141 ir PID-3. Transportavimo metu dalis sparnų konsolių sulankstomos į vertikalią padėtį, todėl sumažėja lėktuvo matmenys.

Startui naudojamas kieto kuro raketinis greitintuvas. Tu-141 neturi važiuoklės ir leidžiasi galinėje planerio dalyje, virš turbokompresoriaus antgalio, kaip ir „Tu-143“ atveju, sumontuotos stabdymo ir tūpimo parašiuto sistemos pagalba.

Eksploatacija ir incidentai[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

Ukrainos KOP Tu-141 startas

Tu-141 buvo gaminamas Charkivo aviaicjos gamykloje. Pirmasis Tu-141 skrydis įvyko 1974 metų gruodį. Pirmieji eksperimentiniai lėktuvai Tu-141 buvo varomi eksperimentiniais varikliais KR-17A. Serijinė Tu-141 gamyba pradėta 1979 m. iki serijos pabaigos 1989 m. gamykla pagamino 152 egzempliorius. Pirmoji mokomoji nepilotuojamų orlaivių partija – maždaug 10 vnt. buvo pagaminti su "R9A-300" tipo varikliais (lėktuve MiG-19 naudoto variklio "RD-9B" variantas).

Parašiutu leidžiasi kaip taikinys naudotas Ukrainos KOP Tu-141, pratybos „United Efforts 2021“, Jahorlyk vietovė.

Sovietų KOP jį eksploatavo 1979–1989 m., daugiausiai prie vakarinių Sovietų Sąjungos sienų. Šių orlaivių eksploatacija buvo nutraukta 1989 m., vėliau dalį jų tiek Rusijos, tiek ir Ukrainos KOP naudojo kaip oro taikinius.[3]

Karo Donbase metu Ukrainos karinės oro pajėgos suremontavo nežinomą kiekį šių orlaivių[4][5] ir juos naudojo kaip žvalgybinius bei kaip sparnuotąsias raketas.[1][2] 2017 m. buvo suformuota šiais orlaiviais ginkluota 321-oji atskiroji bepiločių žvalgybos orlaivių eskadrilė, kurios bazė – Odesos srities Berezovsko rajono Rauchovos kaimas.[5]

2022 m. Rusijos invazija į Ukrainą[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

2022 m. kovo 8 d. Ukrainoje sudužo žvalgybinę misiją vykdęs Tu-141.[6]

2022 m. kovo 10 d. apie vidurnaktį netoli nuo Zagerbo universiteto studentų miestelio, už daugiau nei 550 km nuo Ukrainos nukrito Tu-141.[7][8] Prieš suduždamas lėktuvas perskrido Rumuniją ir Vengriją.[9] Incidento metu aukų nebuvo. Ukrainos KOP teigė, kad dronas jiems nepriklauso.[10][11] Rusijos ambasada Zagrebe pareiškė, kad Rusijos pajėgos tokių bepiločių orlaivių arsenale neturi nuo Sovietų Sąjungos žlugimo 1991 m.[12] Kroatijos prezidentas Zoranas Milanovičius teigė, jog incidento tyrėjai išaiškino, kad dronas atskriejo iš Ukrainos pusės ir įskrido į Kroatiją po skrydžio virš Vengrijos.[13] Kovo 15 d. Kroatijos naujienų žurnale „Nacional “ buvo cituojamas anoniminis šaltinis, artimas Kroatijos gynybos ministerijai, teigęs, kad tyrimas nustatė, jog sudužęs dronas priklausė Ukrainos ginkluotosioms pajėgoms ir jame buvo sprogmenys, skirti atakuoti Rusijos pozicijas, tačiau bepilotis orlaivis nukrypo nuo kurso ir nukrito pasibaigus kurui.[14]

2022 m. liepos 3 d. Kursko srities gubernatorius „Telegram“ tinklė paskelbė, kad „mūsų oro gynyba numušė du Ukrainos bepiločius orlaivius „Striž“.[15]

2022 m. gruodžio 5 d. žiniasklaidoje ir socialiniuose tinkluose pasirodė pranešimai apie sprogimus dviejose Rusijos karinėse aviabazėse: „Engels-2“ buvo apgadinti du strateginiai bombonešiai Tu-95, Djagilevo karinėje oro bazėje netoli Riazanės buvo sunaikintas benzovežis, apgadintas Tu-22M3, žuvo trys Rusijos kareiviai, penki buvo sužeisti.[16] Rusijos gynybos ministerija pranešė, kad Ukraina smogė į šias bazes sovietų gamybos reaktyviniais bepiločiais orlaiviais, kurie artėdami prie aviacijos bazių, buvo numušti nedideliame aukštyje. Ukrainos gynybos ministerija šių teiginių nekomentavo.[17][18]

Techniniai duomenys[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

Skrydžio duomenys

Literatūra[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

  • (EN) Gordon, Yefim; Rigmant, Vladimir . OKB Tupolev: A History of the Design Bureau and its Aircraft. Hinkley, UK: Midland Publishing, 2005. ISBN 978-1-85780-214-6
  • (EN) Munson, Kenneth. „Unmanned Aerial Vehicles Directory: Part 2“. Air International, August 1997, Vol 53 No 2. pp. 100–108.

Išnašos[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

  1. ↑ 1,0 1,1 „Ukraine Resurrects Soviet-Era Super Drones“. War Is Boring. 5 June 2014.
  2. ↑ 2,0 2,1 „Ukrainian Soviet-era mini-space shuttle shaped drone captured by pro-Russia separatists“. The Aviationist. 2 August 2014.
  3. ↑ майор Константин Гагарин. «Боевое содружество-2005». Ракетами – по «Стрижам» и «Пищалям» // журнал «Армия», № 5, 2005. стр.22-26
  4. ↑ Радіо „Свобода“ – Радянські безпілотники використовують в АТО. Архів оригіналу за 24 лютого 2022
  5. ↑ 5,0 5,1 С. В. Скороход. Стан та перспективи подальшого розвитку озброєння та військової техніки розвідки Повітряних Сил Збройних Сил України // «Обґрунтування доцільних шляхів вирішення проблемних питань експлуатації та застосування новітніх (модернізованих) зразків озброєння та військової техніки військовими частинами (підрозділами) Повітряних Сил Збройних Сил України, підготовки для їх використання». Науково-практична конференція. Тези доповідей. Частина 1 (25-27 жовтня 2017 р.). Харків, 2017. стор. 20-21
  6. ↑ „Tu-141 of unknown origin shot down over Ukraine“. Avia.pro (anglų). 9 March 2022.
  7. ↑ „Izvučen dio olupine letjelice koja je pala u Zagrebu“ [Recovered part of the wreckage of the aircraft that fell in Zagreb]. N1. 13 March 2022.
  8. ↑ „Stručnjak: U Zagrebu se srušila bespilotna letjelica Tu-141, doletjela je iz Ukrajine“ [Expert: A Tu-141 unmanned aerial vehicle crashed in Zagreb, it flew in from Ukraine]. Index.hr. 11 March 2022.
  9. ↑ „VIDEO MApN, precizări legate de o dronă militară din Ucraina, care a trecut peste România, Ungaria și s-a prăbușit în Croația“ [MApN VIDEO, clarifications related to a military drone from Ukraine, which flew over Romania, Hungary and crashed in Croatia]. alba24.ro. 11 March 2022. Nuoroda tikrinta 11 March 2022.
  10. ↑ „Tajnik ukrajinskog ministra: Letjelica nije ukrajinska, naše imaju druge oznake“ [Secretary of the Ukrainian Minister: The aircraft is not Ukrainian, ours have different markings]. Index.hr (kroatų). 11 March 2022. Nuoroda tikrinta 11 March 2022.
  11. ↑ „Ukraine military drone crashes into Croatian capital Zagreb“. The Guardian (anglų). 2022-03-11. Nuoroda tikrinta 2022-03-11.
  12. ↑ „Rusija za Index: Letjelica koja je pala na Zagreb proizvedena je na području Ukrajine“ [Russia for Index: The aircraft that fell on Zagreb was produced on the territory of Ukraine]. www.index.hr (kroatų). Nuoroda tikrinta 2022-03-11.
  13. ↑ Zagreb, Associated Press in (2022-03-11). „Military drone from Ukraine war crashes into Croatian capital Zagreb“. The Guardian (anglų). Nuoroda tikrinta 2022-03-11.
  14. ↑ „'Jarunski' dron pripadao je ukrajinskim vojnim snagama“ [The 'Jarun' drone belonged to the Ukrainian military]. Nacional (1247). 15 March 2022. Nuoroda tikrinta 17 March 2022.
  15. ↑ „Moscow Claims Control Of Ukraine's Luhansk Region As Fatal Blasts Reported In Russia's Belgorod“. rferl.org. 3 July 2022. Nuoroda tikrinta 3 July 2022.
  16. ↑ Roth, Andrew; Sauer, Pjotr (2022-12-05). „Explosions rock two Russian airbases far from Ukraine frontline“. The Guardian. Nuoroda tikrinta 2022-12-05.
  17. ↑ David Axe (5 December 2022). „Ukraine Pulled Ex-Soviet Recon Drones Out Of Storage, Added Bombs And Sent Them Hurtling Toward Russia“. Forbes.com.
  18. ↑ „US commercial satellites surveyed Russia’s Engels airstrip ahead of Kiev’s strike attempt“. tass.com. 5 December 2022.
  19. ↑ Gordon and Rigmant 2005, p. 321.
Rodomas puslapis "https://lt.wikipedia.org/w/index.php?title=Tupolev_Tu-141&oldid=7244082"