Strateginis bombonešis

Straipsnis iš Vikipedijos, laisvosios enciklopedijos.
JAV strateginis bombonešis „B-52 Stratofortress“ (1955 m.)
TSRS ir Rusijos strateginis bombonešis „Tupolev Tu-95“ (1952 m.)

Strateginis bombonešis (angl. strategic bomber; rus. стратегический бомбардировщик) – sunkusis bombonešis, skirtas atakuoti tolimus taikinius dideliais kiekiais bombų, siekiant sunaikinti priešo gebėjimą kariauti. Skirtingai negu taktiniai bombonešiai, kurie veikia fronto zonoje ir atakuoja kariuomenę bei karinius įrengimus, strateginiai bombonešiai skrenda į priešo teritorijos gilumą ir ten naikina strateginius taikinius (karinius įrengimus, gamyklas ir miestus). Strateginiai bombonešiai gali būti naudojami ir taktinėse misijose. Strateginių bombonešių turi JAV, Rusija ir Kinija. Indija 4 tokius bombonešius nuomoja iš Rusijos.[1]
Šiuolaikiniai strateginiai bombonešiai naudoja ne tik bombas, bet ir sparnuotąsias raketas. Strateginiai bombonešiai, specializuoti atakuoti sparnuotosiomis raketomis, TSRS ir Rusijos ginkluotosios pajėgose vadinti/vadinami raketnešiais.

Termino nevienareikšmiškumas[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

Strateginiais paprastai vadinami tik sunkieji bombonešiai su tarpkontinentiniu veikimo spinduliu ir paprastai pritaikyti branduoliniams ginklams naudoti. Pvz., bombonešiai „Tu-22M“, „Тu-16“ ir „B-47“ gali atakuoti branduoliniu ginklu, tačiau yra mažesnio veikimo spindulio, tad paprastai vadinami tolimaisiais bombonešiais.

Nesant bendro sutarimo ir dėl politinio svorio, kai kurios valstybės strateginiais bombonešiais gali vadinti ir mažesnio pajėgumo bombonešius, pvz., Kinijos „Xian H-6A“, Jungtinės Karalystės „Vickers 667 Valiant“, Prancūzijos „Mirage 2000N“, JAV „FB-111“.

Nuorodos[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

  1. Paul, T. V.; Wirtz, James J.; Fortmann, Michael. Balance of power: theory and practice in the 21st century, Stanford University Press, 2004, p. 332. ISBN 0804750173