Tupolev Tu-95
 |
Dėmesio! Straipsnis ar jo dalis neturi išnašų į patikimus šaltinius. Dėl to medžiaga gali būti nepatikima. Pagal Vikipedijos nuostatas, nepatikrinama informacija gali būti trinama. Paieškokite patikimų šaltinių ir paremkite medžiagą išnašomis į šaltinius. |
| Tupolev Tu-95 | |
 | |
| Tu-95 | |
| Tipas | strateginis bombonešis |
|---|---|
| NATO kodas | Bear |
| Pirmas skrydis | 1952 m. lapkričio 12 d. |
| Pradėtas naudoti | 1956 m. |
| Būsena | Naudojamas |
| Pagaminta vnt. | >500 vnt. |
Tu-95 (rus. Ту-95, pagal NATO kodifikaciją Bear) – tarybinis turbosraigtinis strateginis bombonešis-raketnešis, vienas greičiausių sraigtinių lėktuvų, tapęs Šaltojo karo simboliu. Vienintelis serijiniu būdu gamintas turbosraigtinis bombonešis. Šio lėktuvo paskirtis - svarbių objektų, esančių priešo užnugaryje, sunaikinimas bet kuriuo paros metu ir esant bet kokioms oro sąlygoms.
Pradėtas kurti 1949 m., vidaus degimo varikliais varomą Tu-85 pritaikant turbosraigtiniams varikliams. Pirmasis skrydis įvyko 1952 m. TSRS karinėje aviacijoje naudotas nuo 1956 m. Rusijos karinėje aviacijoje naudojamas iki šiol.
Pradinis lėktuvo indeksas - Tu-20. Pradėjus lėktuvą tiekti į karinus dalinius jis buvo pakeistas į Tu-95, tačiau NATO apie šį pakeitimą ilgai nežinojo ir iki septintojo dešimtmečio vidurio jis dažnai buvo identifikuojamas kaip Tu-20.[1]
XXI a. pradžioje pradėta lėktuvo modernizavimo programa, apimanti tiek naujos avionikos įrengimą (palydovinių signalų priėmimo sistemos, instrumentinio tūpimo sistema),[2] išlakant tą patį įgulos narių skaičių, tiek ir lėktuvo pritaikymą apginklavimui naujomis sparnuotosiomis raketomis (vidinėse ertmėse - Kh-55/55SM/555, išoriniuose pakabos taškuose - per dideles vežti viduje Kh-101/102). Pirmoji tokia sutartis pasirašyta 2009 m., pirmasis modernizuotas lėktuvas pristatytas 2015 m.[3] 2020 m. pradėtas nauja modernizacijos programa - montuojamas naujas pasyvus radaras Novella NV1.021, atnaujintas variklis KN-12MPM su propeleriais AV-60T, per pusę sumažinančiais vibracijas, atsisakoma galinio šaulio lizdo, vietoje jo įrengiama gynybinė sistema Meteor AM-20.[2] Taip atnaujintas orlaivis gavo pavadinimą Tu-95 M SM.[4]
1957 m. Tu-95 pagrindu sukurtas turbosraigtiniais varikliais varomas avialaineris Tu-114 (pagaminti 32 vnt.) ir valstybės vadovų pervežimui skirtas Tu-116 (pagaminti 2 vnt.), 1967 m. - jūrinis patrulinis lėktuvas Tu-142.
Lėktuvus naudojo SSRS karinės oro ir karinės jūrų pajėgos. Po SSRS suirimo iki 29 tokių lėktuvų paveldėjo Ukraina, kuri tris jų kartu su sparnuotosiomis raketomis 2000 m. perdavė Rusijai mainais į skolų už dujų tiekimą nurašymą, o likę buvo sunaikinti XXI a. pirmame dešimtmetyje JAV remiamos nusiginklavimo programos metu.[5]
Techniniai duomenys ir ginkluotė
[redaguoti | redaguoti vikitekstą]
- Ekipažas: 6-7 žm.
- Ilgis: 47,09 m
- Aukštis: 13,2 m
- Sparnų mojis: 50,05 m
- Sparnų plotas: 295 m²
- Svoris:
- tuščio: 94 400 kg
- maksimalus kilimo : 187 700 kg
- Jėgainė: keturi turbosraigtiniai varikliai NK-12MP (rus. НК-12МП)
- Variklių galia: 4×15 000 AG
- Мaksimalus greitis: 920 km/h
- Kovinio veikimo spindulys: 6 500 km
- Didžiausias skrydžio atstumas: 13 000 km
- Skrydžio lubos: 12 000 m
Ginkluotė
[redaguoti | redaguoti vikitekstą]
- iki 15 000 kg laisvai krentančių bombų
- Nuo 6 iki 16 sparnuotųjų raketų Kh-55, po modernizacijos - 6 Kh-55/555, iki 5 Kh101/102.
- fiuzeliažo uodegoje - suporuotos dvi aviacinės patrankos Gryazev-Shipunov GSh-23 (АМ-23).
Išnašos
[redaguoti | redaguoti vikitekstą]- ↑ Russia Air Force Handbook, Volume 1 Strategic Information and Weapon Systems. Washington DC: International Business Publications, US, February 7, 2007 (updated 2011). 7 February 2007. pp. 157–9. ISBN 978-1-4330-4115-0.
- 1 2 "Modernisation du Tupolev Tu-95MS". Red Samovar. 22 October 2021.
- ↑ "Модернизация российских стратегических бомбардировщиков". bmpd.livejournal.com. 17 April 2016
- ↑ Allport, Dave (October 2020). "Maiden flight for upgraded Tu-95MSM". Air International. Vol. 99, no. 4. p. 12. ISSN 0306-5634.
- ↑ "Ukraine Bomber Decommissioning and Transfer Chronology" (PDF). Nuclear Threat Initiative. April 2005.