Pereiti prie turinio

Europinė stinta

Straipsnis iš Vikipedijos, laisvosios enciklopedijos.
(Nukreipta iš puslapio Stintos)
Osmerus eperlanus
Stinta (Osmerus eperlanus)
Europinės stintos
Apsaugos būklė

Nekeliantys susirūpinimo (IUCN 3.1), [1]
Mokslinė klasifikacija
Karalystė: Gyvūnai
( Animalia)
Tipas: Chordiniai
( Chordata)
Potipis: Stuburiniai
( Vertebrata)
Antklasis: Kaulinės žuvys
( Osteichthyes)
Klasė: Stipinpelekės žuvys
( Actinopterygii)
Būrys: Stintžuvės
( Osmeriformes)
Šeima: Stintinės
( Osmeridae)
Gentis: Paprastosios stintos
( Osmerus)
Rūšis: Europinė stinta
( Osmerus eperlanus)
Binomas
Osmerus eperlanus
Linnaeus, 1758
Sinonimai
  • Salmo eperlanus Linnaeus, 1758[1]

Europinė stinta,[2] (Osmerus eperlanus) – stintinių (Osmeridae) šeimos žuvis. Turi specifinį, panašų į agurkų kvapą.[3]

Paplitusios šiaurės vakarų ir šiaurės Europoje, ypač Šiaurės, Baltijos, Baltosios, Pečioros jūrų, Biskajos įlankos rytinės pakrantės vandenyse, gretimose upėse ir ežeruose, bei plačiai išplitusios Baltijos šalių, Suomijos, Rusijos Federacijos (Kaliningrado, Leningrado, Pskovo, Novgorodo, Murmansko (išskyrus vidinę dalį), Tverės srityse, Karelijos Respublikoje) teritorijose.[1]

Europinės stintos Lietuvoje neršia anksti pavasarį – balandžio mėnesį. Ikrus išneršia ant vandens augalų, žvirgždėto, smėlėto dugno.[4]

Maitinasi zooplanktonu[3] bei bentosu.

Išskiriami du porūšiai:[5]

  • Osmerus eperlanus mordax;
  • Osmerus eperlanus eperlanus;

Anadrominis Osmerus eperlanus mordax porūšis panašūs į Osmerus eperlanus eperlanus porūšį tuo, kad pavasarinės žuvų neršto migracijos metu jų tinklainėje yra beveik grynas porfiropsinas.[5]

Europinės stintos Lietuvoje

[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

Lietuvoje stintos labai dažnos verslinės žuvys, 2011 m. šalyje buvo sugauta 115 440 kg didstinčių ir 7748 kg ežerinių stintelių. Kasmet rengiama šventė „Palangos stinta“. Lietuvoje gyvena 3 formų stintos: Baltijos jūroje praeivės ir gėluose vidaus vandenyse sėslios:[3]

  • didstintė (Osmerus eperlanus eperlanus); praeivės, jos gyvena Baltijos jūroje ties Lietuvos krantais, neršti plaukia į Kuršių marias ir Nemuno žemupį.[3] Kūnas 15-18 cm, retais atvejais 30 cm ilgio (rekordinio ilgio sugauta siekė 45 cm[6]) ir žemas, sveria iki 75 g, bet dažniausiai 25–30 g (rekordinio svorio sugauta, 178 g[6]). Nugara žalsvai rusva, šonai melsvai sidabriški, pilvas baltas. Žvynai maži, ploni, matinio atspalvio. Maksimalus užregistruotas amžius: 10 metų.[6]
  • stintelė (Osmerus eperlanus mordax spirinchus); gyvena sėsliai Kuršių mariose, kartais Nemuno deltoje.[3] Kūno ilgis 8–10 cm, svoris 5–6 g.
  • ežerinė stintelė (Osmerus eperlanus mordax relicta); gyvena sėsliai gėluose šaltavandeniuose šalies ežeruose, tokiuose kaip Drūkšiai, Lūšiai, Dusia.[3] Kūno ilgis 15–20 cm, bet dažniausiai 6–8 cm, svoris 30–40 g, bet dažniausiai 2–5 g.

Taip pat skaitykite

[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

Lietuvos žuvų rūšių sąrašas

  1. 1,0 1,1 1,2 „IUCN Red list - Osmerus eperlanus. Pasaulinė gamtos apsaugos organizacijos rūšių raudonasis sąrašas. Nuoroda tikrinta 2010-03-05. Straipsnis anglų k.
  2. terminai.vlkk.lt / Europinė stinta Archyvuota kopija 2023-02-27 iš Wayback Machine projekto. | VLKK; nuoroda tikrinta: 2023.02.26.
  3. 3,0 3,1 3,2 3,3 3,4 3,5 vle.lt / stinta Visuotinė lietuvių enciklopedija
  4. Europinė stinta. Tarybų Lietuvos enciklopedija, T. 4 (Simno-Žvorūnė). – Vilnius: Vyriausioji enciklopedijų redakcija, 1988. // psl. 107
  5. 5,0 5,1 sciencedirect.com / Postglacial evolution of the visual pigments of the smelt,Osmerus eperlanus mordax; C.D.B. Bridges, C.E. Delisle; Vision Research, Volume 14, Issue 5, May 1974, Pages 345–356 | Received 10 August 1973, Available online 13 March 2003.
  6. 6,0 6,1 6,2 fishbase.se / Osmerus eperlanus (Linnaeus, 1758) European smelt


Vikižodynas
Vikižodynas
Laisvajame žodyne yra terminas stinta