Palangos stinta

Straipsnis iš Vikipedijos, laisvosios enciklopedijos.
Jump to navigation Jump to search
Renginio afiša
„Palangos stinta“ 2014 m.
Renginio dalyvė Prezidentė D. Grybauskaitė

„Palangos stinta“ – kasmetinis renginys Palangoje, J. Basanavičiaus g., rengiamas nuo 2004 m., viena iš linksmiausių pajūrio žiemos sezono atrakcijų. Šventės metu miesto svečiai gali susipažinti su vietos žvejiškomis tradicijomis, istorija bei kulinariniu paveldu. Renginyje, trunkančiame 1-2 dienas, apsilanko iki 40 tūkst. žmonių, suvalgomos 4-6 tonos stintų.[1]

Istorija[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

Vietos verslininkas Klaidas Pakutinskas prieš dešimtmetį ėmė galvoti, kaip išjudinti miegančią Palangą žiemą, todėl nusprendė visus sukviesti prie stintų stalo. Nedidelė centrinės pėsčiųjų gatvės šventė pradžioje suvienijo vos kelias kavines. Pamažu prie idėjos įgyvendinimo prisidėjo kultūros veikėjai, žvejai, visuomenės organizacijos, vietos valdžia. Iniciatyva užaugo iki didelio masto renginio. Ši pajūrio žiemos šventė jau yra tapusi tam tikra miesto įvaizdžio dalimi. Per dešimtmetį ji išaugo į masinį renginį, nebeišsitenkantį vien J. Basanavičiaus gatvėje. Tai padeda amortizuoti sezoniškumą verslui, į miestą privilioja daug svečių. Dabar į „Palangos stintą“ skuba ir lietuviai, ir aplinkinių šalių gyventojai. Nuo 2002 m. panaši „Stintų šventė“ pavasariais vyksta Sankt Peterburge (rus. Праздник корюшки).[2]

Pramogos[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

Šventėje visų laukia agurkais kvepianti stinta, tradicinės magaryčios žvejams ir svečiams, žvejiškos melodijos. Visą dieną galima ragauti įvairiais būdais paruoštos stintos, stebėti ir sudalyvauti įvairiose varžybose, stebėti stintų grilio čempionatą. Kiekvienais metais šventę papuošia kavinių ir restoranų ypatingi valgiaraščiai, sveikuolių maudynės Baltijos jūroje, tituluojami Stintų ordino kavalieriai. Švente rūpinasi organizatoriai, susivieniję į „Stintų ordiną“, turintį savo kanclerį, magistrą, maršalą.[3] Renginyje kasmet gausiai dalyvauja tautodailininkai, amatininkai, suvenyrų prekeiviai iš Lietuvos ir užsienio.

Šventės pramogos:

  • stintų meškeriojimo varžybos ant jūros tilto,
  • žuvies barbekiu turnyras,
  • inkaro laikymo, žvejų valties tempimo rungtys,
  • stintų valgymo varžytuvės,
  • tradicinės magaryčios žvejams ir svečiams,
  • sveikuolių maudynės ledinėje jūroje,
  • liaudiškos muzikos ansamblių ir populiarių atlikėjų koncertai.

Gintarinė stinta[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

Jubiliejinėje 10-ojoje šventėje 2013 m. iš metalo ir kieto putplasčio buvo pagaminta ir iš viso per 10 kilogramų sverianti simbolinė stinta, papuošta 5,5 kilogramo gintaro. Darbas truko maždaug savaitę, gintarų spalvos derintos taip, kad stinta būtų kuo panašesnė į keptą žuvį.[4] Dešimtus metus šventę rengiantys žemaičiai prie jūros sutiko jūrų dievą Bangpūtį, kuris paskyrė savo sūnų Stintenį globoti renginį ir būti jos talismanu. Šis talismanas bei šventės globėjas ir yra gintarinė stinta. Simbolis, puošiantis Stintų ordino pilį (vieną iš kavinių), visiems metams atneš sėkmės žvejyboje kiekvienam, gintarinę žuvį paliesiančiam ranka.

Šaltiniai[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

Nuorodos[redaguoti | redaguoti vikitekstą]