Stelmužės ąžuolas
55°49′48″š. pl. 26°13′03″r. ilg. / 55.8299811°š. pl. 26.2175894°r. ilg.
 | |
| Vieta | Stelmužė, Imbrado seniūnija, Zarasų rajonas |
|---|---|
| Rūšis | paprastasis ąžuolas |
| Aukštis | 23[1] m |
| Amžius | ~1500[1] m. |
| Apimtis | 13 m |
Stelmužės ąžuolas – seniausias ir storiausias Lietuvoje augantis paprastasis ąžuolas, vienas seniausių ąžuolų Europoje. Lietuvos gamtos paminklas. Auga Stelmužės kaime (Imbrado seniūnija, Zarasų rajonas). Ąžuolui apie 1500 metų,[1] jo skersmuo – 3,5 m,[1] aukštis – 23 m,[1] apimtis prie žemės 13 m (kamienui apimti reikia 8-9 vyrų).
Šiuo metu Stelmužės ąžuolo būklė yra sunki. Senasis medis yra apniktas infekcijų, įvairių rūšių grybų, dumblių ir samanų. Medienos ląstelės pasenusios, sunkiai atsinaujina.
2006 m. buvo skelbiami vieši ketinimai klonuoti Stelmužės ąžuolą Miškų institute, esančiame Girionyse (Kauno rajonas). Stelmužės ąžuolo būklę nuo 2005 m. tiria Čekijos mokslininkas arboristas Martinas Nemecas. Jis pasiūlė ąžuolo priežiūros priemonių planą, kuriame numatyta neleisti lankytojų į ąžuolo šaknų zoną, naujai įrengti tvorą, pašalinti trinkeles. Stelmužės ąžuolo gyvybingumui užtikrinti siūloma jo aplinką mulčiuoti ąžuolo skiedromis, įrengti vandens įsigėrimo kanalus bei rinktuvus, nugenėti lajos šakų viršūnėles („epikorminio augimo” skatinimas) ir galinčias nulūžti šakas, iškirsti šviesą užstojančius menkaverčius medžius.[2]
Istorija[redaguoti | redaguoti vikitekstą]
Spėjama, kad Stelmužės ąžuolo amžius gali siekti 1000,[3] 1500[1] ar 2000 m.,[4] tačiau tikslesnių išvadų nėra. Biologas B. Aleksejevas knygoje „Augalijos milžinai ir nykštukai“ spėja, kad Stelmužės legenda gali būti seniausias ąžuolas visoje Europoje. Pirmą kartą ąžuolas tvarkytas 1916 m., tada apkalta jo drevė ir jis aptvertas.
2016 m. ąžuolas išrinktas Lietuvos metų medžiu, kuris dalyvaus Europos metų medžio konkurse.[5]
Legendos[redaguoti | redaguoti vikitekstą]
Buvo manoma, kad per drevę galima nusileisti į požemio pasaulį, kad po jo šaknimis gali būti lobis, o po šakomis senovėje degusi šventoji ugnis. Prie medžio šaknų būdavo deginami aukurai bei aukos dievams.
Pasakojama, jog su ąžuolo viršūne baudžiauninkai užtvėrę kelią piktajam carui, kad šis negalėtų pravažiuoti. Baudžiauninkai taip norėję jį pamokyti už tai, kad šis neprivertė Stelmužės dvarininko atleisti valstiečius nuo baudžiavos, nors ši jau seniai buvo panaikinta.
Kitas padavimas byloja, jog kažkoks milžinas nutarė ant pravažiuojančio caro karietos nuversti ąžuolą, tačiau vienas stelmužiškis stipruolis, atrėmęs tą ąžuolą, išgelbėjo carą. Arogantiškas imperatorius šiam žmogui už išgelbėjimą ne tik pinigų nepasiūlė, bet netgi padėkoti nesiteikė. Ėmė ir nurūko savo šešiakinke. Stipruolis iš apmaudo karietą pasivijo, griebė už rato ir pusė ratlankio liko jo saujoje. Gal todėl Stelmužės dvaro herbe buvo vaizduojama pusė ratlankio.
Medžio fiziniai parametrai [6][redaguoti | redaguoti vikitekstą]
- kamieno apimtis 1,3 m aukštyje – 9,58 m (išmatuota specialia Richter Germany gamintojo juosta),
- aukštis – 19 m (išmatuotas švedišku aukščio matuokliu Haglöf, serijos numeris 2993),
- lajos skersmuo – 20 m,
- lajos aukštis – 17 m,
- amžius – apie 1500 metų.
Stelmužės ąžuolo pamaina[redaguoti | redaguoti vikitekstą]
Ąžuolai, kurių kamieno apimtis nuo 7 m:[7][8]
- Moliūnų ąžuolas (Pasvalio raj.), apimtis 7,00 m
- Darsūniškio ąžuolas (Kaišiadorių raj.), apimtis 7,05 m
- Storasis Gargždų ąžuolas (Mažeikių raj.), apimtis 7,10 m
- Gaurės ąžuolas (Tauragės raj.), apimtis 7,10 m
- Sandariškių ąžuolas (Biržų raj.), apimtis 7,17 m
- Skaborų I ąžuolas (Rietavo sav.), apimtis 7,30 m
- Agluonos ąžuolas (Tauragės raj.), apimtis 7,30 m
- Lūžgalių ąžuolas (Klaipėdos raj.), apimtis 7,37 m
- Glitiškių ąžuolas (Vilniaus raj.), apimtis 7,40 m
- Karvelių ąžuolas (Kauno raj.), apimtis 7,45 m
- Mingėlos ąžuolas (Plungės raj.), apimtis 8,10 m
- Kybarčių ąžuolas (Šiaulių raj.), apimtis 8,40 m
Seniausi ir storiausi Baltijos šalyse:
Literatūra[redaguoti | redaguoti vikitekstą]
Rašytojas Juozas Baltušis knygoje „Kas dainon nesudėta“ taip rašo apie ąžuolą:
|
Visas Zarasų kraštas gražus. Pamatei sykį gyvenime, ir jau nebepamirši, kokias žemės planetos grožybes bepamatytum. O užvis labiau traukia kiekvieno širdį garsiuoju milžinu, žilagalviu Stelmužės Ąžuolu, seniai pragyvenusiu vienmečius visoje Europoje, peržengusiu antrąjį tūkstantį metų. Ateini prie jo tartum į didžią šventovę, tylią ir iškilmingą, kur kiekvienas ištartas žodis atrodo tikra šventvagystė, o kasdieniška pilka mintis – žmogaus menkybės paliudijimas. Susikaupę, susimąstę žmonės žvelgia į jį.
Nors metai slegia, senatvė žemyn lenkia, bet negalvoja apie mirtį mūsų girių protėvis. |
|
Vaikų rašytojas Kostas Kubilinskas parašė eilėraštį „Stelmužės ąžuolas“.[9]
Galerija[redaguoti | redaguoti vikitekstą]
-
Ąžuolas 2010 m. pašto ženkle -
-
Šaltiniai[redaguoti | redaguoti vikitekstą]
- ↑ 1,0 1,1 1,2 1,3 1,4 1,5 Stelmužės ąžuolas. Visuotinė lietuvių enciklopedija. Nuoroda tikrinta 2021-07-25.
- ↑ „Daugiau nei tūkstantį metų skaičiuojantis senolis Stelmužės ąžuolas – mokslininkų akiratyje“. it.lrytas.lt. 2010-03-05. Suarchyvuota iš originalo 2016-05-04. Nuoroda tikrinta 2016-05-04.
- ↑ Kęstutis Labanauskas. Stelmužės parkas // Tarybų Lietuvos enciklopedija. – Vilnius: Vyriausioji enciklopedijų redakcija, 1988. T. 4: Simno – Žvorūnė. – p. 102 .
- ↑ Зарасай // Курорты. Энциклопедический словарь / Гл. ред. Е. И. Чазов. — М.: Советская энциклопедия, 1983. — С. 142.
- ↑ 2016 metų Lietuvos medžiu išrinktas Stelmužės ąžuolas
- ↑ Stelmužės ąžuolas (arboristai.lt)
- ↑ https://stk.am.lt/portal/ Archyvuota kopija 2021-01-26 iš Wayback Machine projekto.
- ↑ Senojo Stelmužės ąžuolo pamaina Archyvuota kopija 2021-10-26 iš Wayback Machine projekto.
- ↑ Kostas Kubilinskas. Su žilvičio dūdele. – Vilnius: Vyturys, 1987. – psl. 14
| ||||||||||||||||||||