Raganos sostas (akmuo)

Straipsnis iš Vikipedijos, laisvosios enciklopedijos.
(Nukreipta iš puslapio Akmuo „Raganos sostas“)
Jump to navigation Jump to search
Raganos sostas (akmuo)
Lapeliškiai, akmuo.JPG
Lapeliškių akmuo

Raganos sostas (akmuo)
Koordinatės
55°41′01″š. pl. 26°24′59″r. ilg. / 55.68370°š. pl. 26.41625°r. ilg. / 55.68370; 26.41625Koordinatės: 55°41′01″š. pl. 26°24′59″r. ilg. / 55.68370°š. pl. 26.41625°r. ilg. / 55.68370; 26.41625
Savivaldybė Zarasų rajono savivaldybė
Seniūnija Turmanto seniūnija
Registro Nr. 5716

Akmuo „Raganos sostas“ arba Lapeliškių akmuomitologinis akmuo, yra Zarasų rajone, 3 km į pietvakarius nuo Turmanto, 170 m į pietryčius nuo kelio  5303  LupenkaTurmantasTilžė  (ties autobusų stotele), 30 m į vakarus nuo Lapeliškių kaimo senųjų kapinių. Tai valstybės saugomas gamtos paveldo objektas.

Akmuo yra nupjauto kūgio formos. Jo aukštis – 2,20 m, ilgis – 3,08 m, plotis – 2,17 m, perimetras – 8,18 m. Akmens viršutinėje dalyje yra 1,07 x 0,70 m dydžio ir 0,30–0,40 aukščio įduba, vadinama raganos sostu.

1972 metais akmenį tyrinėjo Lietuvos istorijos instituto darbuotojai, 1975 ir 1985 metais – Mokslinės metodinės tarybos archeologai. 1994 metais pakoreguotos akmens teritorijos ir apsaugos zonos plotas – 143,2 m². 2000 m. įtrauktas į LR Kultūros vertybių registrą (unik. kodas 5716).[1]

Legenda[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

Akmens pavadinimas Raganos sostas padavime aiškinamas taip, kad senų senovėje, dar tada, kai žemėje viešpatavo raganos, jos sėdėdavo ant jo ir gražiai dainuodavo – ypač pravažiuojant jaunuoliams. Pastarieji sužavėti jų dainomis prisiartindavo prie akmens, o raganos tuomet čiupdavo jaunuolį ir jį myluodavo tol, kol nelaimėlis mirdavo.

Šaltiniai[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

  1. „Akmuo“. Lietuvos Respublikos kultūros vertybių registras. Nuoroda tikrinta 2016-09-17. 

Nuorodos[redaguoti | redaguoti vikitekstą]