Stelmužė

Straipsnis iš Vikipedijos, laisvosios enciklopedijos.
Jump to navigation Jump to search
Portal.svg
Stelmužė
Imbrado sen., Lithuania - panoramio (65).jpg
Stelmužės kaimas iš rytų

Stelmužė
Koordinatės 55°49′37″š. pl. 26°13′05″r. ilg. / 55.827°š. pl. 26.218°r. ilg. / 55.827; 26.218 (Stelmužė)Koordinatės: 55°49′37″š. pl. 26°13′05″r. ilg. / 55.827°š. pl. 26.218°r. ilg. / 55.827; 26.218 (Stelmužė)
Apskritis Utenos apskrities vėliava Utenos apskritis
Savivaldybė Zarasų rajono savivaldybės vėliava Zarasų rajono savivaldybė
Seniūnija Imbrado seniūnija
Gyventojų (2011) 47
Commons-logo.svg Vikiteka StelmužėVikiteka
Istoriniai pavadinimai rus. Штейнензе
Vietovardžio kirčiavimas
(1 kirčiuotė)[1]
Vardininkas: Stel̃mužė
Kilmininkas: Stel̃mužės
Naudininkas: Stel̃mužei
Galininkas: Stel̃mužę
Įnagininkas: Stel̃muže
Vietininkas: Stel̃mužėje

Stelmužė – kaimas Zarasų rajone, 14 km į šiaurę nuo Zarasų, prie pat Lietuvos ir Latvijos valstybės sienos (už 1,5 km). Iš Zarasų į Stelmužę veda labai siauras, vingiuotas ir kalnuotas keliukas. Seniūnaitijos centras.

Kaimas garsėja didžiuoju Stelmužės ąžuolu. Stovi medinė Stelmužės bažnyčia (pastatyta 1650 m., architektūros paminklas, joje įrengtas liaudies skulptūros muziejus) su XVIII a. varpine, yra parkas su mauzoliejumi (statytas XVIII a., buvo laidojami dvaro valdytojai), greta ąžuolo yra Pirmojo pasaulinio karo aukų kapinės. Išlikęs Stelmužės dvaras. Kaimo vakaruose telkšo Stelmužės ežeras, miške į vakarus stūkso Lygumų akmuo.

Istorija[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

Stelmužė minima nuo XVI a. 2-osios pusės. Manoma, kad kadaise prie Stelmužės ežero stovėjo Stelmužės pilis. Vėliau čia iškilo Stelmužės dvaras, kurį valdė ne lietuviai: iš pradžių vokiečių baronai Folkerzambai, vėliau rusų caro dvariškiai Valujevai (tarp jų žymiausias – Piotras Valujevas, buvęs Rusijos ministras pirmininkas), nuo XX a. pradžios – vokiečiai baronai Hanai.

Iki XX a. vid. Stelmužė ir apylinkės įėjo į latvišką Kurliandijos guberniją (didžioji dalis Zarasų rajono buvo Kauno gubernijoje), buvo valsčiaus centras.

Tarybiniais metais buvo Imbrade veikusio Stelmužės tarybinio ūkio pagalbinė gyvenvietė.

Administracinis-teritorinis pavaldumas
iki XX a. vid. Kurliandijos gubernija, Ilūkstės apskritis
19501954 m. Stelmužės apylinkės centras
19541963 m. Kiviškių apylinkė
19631995 m. Imbrado apylinkė
1995 Imbrado seniūnija


Pavadinimo kilmė[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

Tarpukariu ir anksčiau kaimas vadintas Štenenzais (rus. Штейнензе).

Stelmužės vardas yra nelietuviškas, jį sudaro du etimologiniai dėmenys – Stel- ir mužė. Pirmasis nėra aiškus – jis gali būti asmenvardinis (gal dvarininkas Steler), gali būti ir bendrinis (pvz., vok. Stelle 'vieta'), o antrasis yra latvių kilmės – latv. muiža 'dvaras'. Savo ruožtu latv. muiža yra finizmas,[2] plg. lyv. mȯizõ 'dvaras'.[3]

Gyventojai[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

Stelmužės dvaro griuvėsiai
P sociology.svg
P sociology.svg
Demografinė raida tarp 1923 m. ir 2011 m.
1923 m.sur.[4] 1959 m.sur.[5] 1970 m.sur.[6] 1979 m.sur.[7] 1982 m.[8] 1987 m.[9] 1989 m.sur.[10] 2001 m.sur.[11] 2011 m.sur.[12]
156 93 148 118 98 99 88 50 47


Šaltiniai[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

  1. Lietuvos vietovardžiai (VLKK)
  2. Butkus, A. (1995). Latviai (PDF). Kaunas: Æsti. p. 169. ISBN 9986-9034-0-8. 
  3. „muiža“. Līvõkīel-ēstikīel-lețkīel sõnārōntõz. Nuoroda tikrinta 2021-04-12. 
  4. Lietuvos apgyventos vietos: pirmojo visuotinojo Lietuvos gyventojų 1923 m. surašymo duomenys. Kaunas: Finansų ministerija. Centralinis statistikos biūras, 1925.
  5. Lietuvos TSR kaimo gyvenamosios vietovės 1959 ir 1970 metais (Visasąjunginių gyventojų surašymų duomenys). Vilnius: Centrinė statistikos valdyba prie Lietuvos TSR Ministrų tarybos, 1974.
  6. StelmužėMažoji lietuviškoji tarybinė enciklopedija, T. 3 (R–Ž). Vilnius, Vyriausioji enciklopedijų redakcija, 1971, 297 psl.
  7. Lietuvos TSR kaimo gyvenamosios vietovės (1979 metų Visasąjunginio gyventojų surašymo duomenys). Vilnius: Lietuvos TSR Centrinė statistikos valdyba, 1982.
  8. StelmužėLietuviškoji tarybinė enciklopedija, X t. Vilnius: Mokslo ir enciklopedijų leidybos institutas, 1983. T.X: Samnitai-Šternbergas, 401 psl.
  9. Stelmužė. Tarybų Lietuvos enciklopedija, T. 4 (Simno-Žvorūnė). – Vilnius: Vyriausioji enciklopedijų redakcija, 1988. 101 psl.
  10. Kaimo gyvenamosios vietovės (1989 metų Visuotinio gyventojų surašymo duomenys). Vilnius: Lietuvos Respublikos Statistikos departamentas, 1993.
  11. Utenos apskrities gyvenamosios vietovės ir jų gyventojai. Vilnius: Statistikos departamentas, 2003.
  12. Gyventojai gyvenamosiose vietovėse: Lietuvos Respublikos 2011 metų gyventojų ir būstų surašymo rezultatai. Vilnius: Statistikos departamentas, 2013.

Nuorodos[redaguoti | redaguoti vikitekstą]