Rudoji versmelė

Straipsnis iš Vikipedijos, laisvosios enciklopedijos.
Jump to navigation Jump to search

Koordinatės: 55°34′24″š. pl. 26°08′36″r. ilg. / 55.57329°š. pl. 26.14336°r. ilg. / 55.57329; 26.14336

Rudosios versmelės protaka, kovo mėn.

Rudoji versmelė, taip pat Sabalunkų šaltinis – valstybinis gamtos paveldo objektas, esantis Gražutės regioniniame parke, Zarasų rajone, Salako miestelio pietrytiniame pakraštyje (paribyje su Sabalunkų kaimu), apie 100 m į pietus nuo kelio  179  DusetosDegučiaiDūkštas , kairiajame Bebrinės (Bebrynės) upelio krante. Netoli tilto per Bebrinę pastatyta nuoroda į šaltinį. 2019 m. kovo mėn. duomenimis, šaltinis nebuvo pritaikytas lankymui: nėra tako nuo plento, neįrengta infrastruktūra.

Nuoroda į šaltinį.[a] Priekyje – tiltas per Bebrinę
Rudoji versmelė įteka į Bebrinę

Versmelė paskelbta saugoma Lietuvos TSR Valstybinio gamtos apsaugos komiteto 1985 m. kovo 5 d. įsakymu Nr. 15.

Versmė trykšta iš po didelių akmenų, Bebrynės upelio kairiajame šlaitelyje. Protaka nuklota ryškiai rudomis geležingomis nuosėdomis (pagal jų spalvą versmei suteiktas pavadinimas). Šaltinio vanduo už 6–7 m įteka į Bebrynės upelį. Aplink šaltinį plyti pievos, reti daržai. Artimiausia sodyba yra už 100 m nuo šaltinio ištakų. Šaltinio vanduo šaltas, bekvapis, skonis būdingas vandeniui, turinčiam daug geležies.

Istorikai ir tautosakininkai yra surinkę vietinių gyventojų pasakojimų apie Rudąją versmelę. Netoli versmelės įsikūrę žmonės tvirtina, kad šaltinio vanduo tikrai esąs „daktarų pripažintas sveikas vanduo“. Tačiau yra tokių, kurie sako esą versmelės vanduo yra pernelyg rūdingas ir kad prieškaryje žmonės vandenį semdavosi ir naudojo gydymo tikslais iš kitos versmės, kuri tryško netoli vienos kaimo sodybos. Salake kalbama, kad kas visas prieš saulės tekėjimą ryte, niekam nematant, nusiprausia Rudosios versmelės vandeniu, tas atjaunėjęs.

Geologija[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

Šaltinis yra kylantis, nuolatinio veikimo, vidutinio vandeningumo, turintis reikšmingą debitą – 2,21 l/s. Vanduo šaltas (temperatūra – 7,2°C), bekvapis, turintis skonį, būdingą vandeniui su daug geležies. Ištirpusio deguonies – 0,49 mg/l, pH – 7,47. Vanduo pasižymi redukcine aplinka (rH – 11,6). Vanduo gėlas, turi daug mineralinių medžiagų, kietas (lengvai pašalinamas kietumas). Vandenyje didelis kiekis (2,1 mg/l) geležies, mažai ištirpusio deguonies. Bendroji mineralizacija - 574 mg/l. Kalcio, magnio hidrokarbonatinis vanduo.

Duomenys[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

  • Gylis: 0 m
  • Plotis: 0,4 m
  • Vandens debitas: 2,21 l/s
  • Mineralizacija: 574 mg/l
  • Sudėtis: gėlas hidrokarbonato magninis kalcio vanduo

Pastabos[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

  1. Lentoje klaidingas įrašas – vietoje atstumo „1000 m“ turi būti „100 m“

Nuorodos[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

Commons-logo.svg

Vikiteka