Folklando (Malvinų) Salos: Skirtumas tarp puslapio versijų
tais. pagal VLKK (http://www.vlkk.lt/nutarimai/dokumentas.193.html) |
S Straipsnis 'Falklando (Malvinų) salos' pervadintas į 'Folklandas': pagal VLKK |
(Jokio skirtumo)
| |
20:17, 27 gruodžio 2007 versija
Šis straipsnis apie salas Atlanto vandenyne. Apie JK administracinę teritoriją skaitykite straipsnyje Falklando salos (teritorija).
Folklando (Malvinų) Salos (Folklandas (Malvinai), angl. Falkland Islands, isp. Islas Malvinas) – salynas pietiniame Atlanto vandenyne, į rytus nuo Argentinos, kuri turi pretenzijų į šias salas. Sudarytos iš dviejų pagrindinių salų – Rytų Falklando (Soledado) bei Vakarų Falklando (Grand Malvinos) ir apie 700 mažyčių salelių. Sostinė ir didžiausias miestas – Stenlis (Puerto Archentinas), išsidėstęs Rytų Falklando saloje. Plotas 12 173 km².
Vardo kilmė
Pavadinimas Islas Malvinas kilo nuo prancūziško pavadinimo Îles Malouines, kurį davė 1764 m. salas aplankęs prancūzų jūrininkas Louis Antoine de Bougainville – jis salas pavadino pagal Prancūzijos uostamiestį Sen Malą (Saint-Malo). Anglišką pavadinimą Falkland Islands salos gavo 1690 m. kai jas pasiekęs John Strong pavadino savo pono Anthony Cary, 5th Viscount Falkland garbei. Tarpukario Lietuvoje šios salos buvo vadintos Sakalų žeme.
Politinė priklausomybė
Plačiau žr. Falklando salos (teritorija) ir Ugnies Žemės, Antarktidos ir Pietų Atlanto salų provincija
Falklando salos sudaro Jungtinės Karalystės užjūrio teritoriją Falklando salas. Argentina laiko salas britų okupuotomis ir salas priskira savo Ugnies Žemės, Antarktidos ir Pietų Atlanto salų provincijai.
Istorija
Salas 1520 m. atrado Ferdinando Magelano ekspedicija, ieškojusi kelio į Ramųjį vandenyną. Ekspedicijos dalyvis Estebanas Gomesas žemėlapyje jas pažymėjo San Antón (Šv. Antano) vardu. Dar daugiau nei šimtmetį Falklando (Malvinų) salos buvo tik piratų ir korsarų (Džono Deiviso, Frencio Dreiko, Ričardo Haukinso) prieglobstis. 1600 m. salas aplankė olandų ekspedicija, vadovaujama Sebald de Weert. Olandai salas savo žemėlapiuose pažymėjo Sebald vardu. Pirmą kartą apie išsilaipinimą salose užsiminta tik 1690 m., kai čia apsilankė brito John Strong ekspedicija.
1763 m. prancūzai salas užėmė įkūrė pirmąją gyvenvietę – Port Luisą (dab. Rytų Falklando saloje). 1765 m. kapitono Džono Bairono ekspedicija salas paskelbė Anglijos karaliaus valdomis. 1766 m. ispanai išstūmė iš salų prancūzus. 1766 m. Port Egmonto (Saunderso sala) krantinėje britai įkūrė pirmąją gyvenvietę. 1770 m. jie užėmė ir britų koloniją Port Egmonte, tačiau 1771–1774 m. britai buvo susigrąžinę šias valdas. Faktiškai salos buvo negyvenamos iki 1820 m.
1816 m. Argentinai tapus nepriklausoma respublika, Falklando (Malvinų) salos pagal uti possidetis principą, kaip La Platos Vicekaralystės dalis, perėjo į jos rankas. 1820 m. Argentina įtvirtino valdžią salose, kurias pavertė nusikaltėlių trėmimo vieta[reikalingas šaltinis]. 1829 m. argentiniečiai įkūrė Puerto Soledado gyvenvietę. 1833 m. Jungtinė Karalystė, pasinaudodama kariniu konfliktu Argentinoje, užėmė Falklando (Malvinų) salas. Argentiniečių gyvenvietės buvo sugriautos, įvestos karinės pajėgos.[1] Vietoje Puerto Luiso įkurta Port Stenlio gyvenvietė. Pradėta salų kolonizacija (apsigyveno daugiausia škotai). Po 150 metų, 1982 m. balandžio 2 d., Argentinos karinė chunta, vadovaujama Leopoldo Galtieri, įsiveržė į salas siekdama atkurti argentiniečių valdymą. Tačiau Jungtinės Karalystės pajėgos kontraatakavo Argentinos pajėgas ir pradėjo Falklando karą. Argentiniečiams nepavyko atsilaikyti ir 1982 m. birželio 14 d. karas baigėsi JK naudai. JK uždraudė salose ir aplink jas bet kokiais tikslais lankytis Argentinos piliečiams. Vėliau šis draudimas atšauktas ir argentiniečiai salose gali lankytis turistiniais tikslais.
Dėl salų dar ir šiomis dienomis vyksta diskusijos. 2001 m. metais į Argentiną atvykęs premjeras Tony Blair, buvo pirmasis čia apslankęs aukšto rango britų politikas. Argentinos prezidentas Nestoras Kiršneris Falklando (Malvinų) salas yra paskelbęs savo programos prioritetu. Minint 22 metų Falklando karo metines, prezidentas pareiškė, kad vieną dieną Malvinai bus Argentinos dalimi. Pagal 1983 m. aktą, visiems Falklando (Malvinų) salų gyventojams garantuota JK pilietybė.
Geografija
Falklando (Malvinų) salos yra 483 km nuo Pietų Amerikos žemyno. Sudaro Rytų Falklando (isp. Soledado) sala (6605 km²), Vakarų Falklando (isp. Gran Malvinos) (4532 km²) ir dar apie 700 mažų salų. Kranto linijos ilgis 1288 km. Salos išsidėsčiusios Pietų Atlanto Skotijos jūroje. Dvi didžiasias salas skiria Falkland Soundas (San Karlo sąsiauris). Abiejų salų paviršius kalnuotas. Aukščiausia vieta – isp. Cerro Alberdi (705 m, Vakarų Falklando s.). Vyrauja pažliugusios, pievomis apaugusios lygumos, iš kurių svarbiausia – Lafonija (Rytų Falklando pietuose). Mažosios salos (svarbesnės: Saunderso, Vedelio, Burbonų ir kt.) susispietusios aplink didžiąsias. Falklando (Malvinų) salos turi 12 jūrmylių jūrų valdas ir 200 jūrmylių ekskliuzyvinę žvejybos zoną.
Falklando (Malvinų) salų klimatas jūrinis, subantarktinis; drėgnas, šaltas ir vėjuotas. Metinis kritulių kiekis 600–700 mm. Kasdien, apie pusdienį lyja rudeniškas lietus. Sninga retai. Žiemą temperatūra – keli laipsniai virš nulio, vasarą retai viršyja +10°C.
Periferija (visa teritorija išskyrus sostinę) vadinama campo (iš isp. k. „provincija, užmiestis“).
Ekonomika
Svarbiausia salų ūkio šaka – avių auginimas. Pajamos iš vilnos eksporto į JK sudaro didžiąją dalį krašto biudžeto. Taip pat pajamos gaunamos iš žvejybos ir turizmo. Salos pardavinėja žvejybines licencijas kitoms šalims, norinčioms žvejoti salų žvejybinėse valdose. Apie 75% sugautos žuvies sudaro kalmarai, kurie eksportuojami daugiausia į Ispaniją. 2001 m. salas aplankė daugiau nei 30 tūkst. lankytojų. Salas aplanko kruiziniai laivai, plaukiantys į Antarktidą ir kitas Pietų Atlanto salas. Eksporto vertė – 125 mln.£. Falklando (Malvinų) salų valiuta – Falklando svaras, susietas su Britų Svaru Sterlingų.
Gyventojai
2003 m. liepos mėnesio apskaičiavimais, Falklando (Malvinų) salose gyveno 2967 gyventojai, iš kurių dauguma (apie 70%) – britų kilmės. Yra šiek tiek išeivių iš Skandinavijos, Pietų Amerikos (daugiausia Čilės).
Tikinčiųjų dauguma – krikščionys (anglikonai, katalikai, Jungtinės Bažnyčios atstovai, evangelikai, Jehovos liudytojai, liuteronai, Septintosios Dienos adventistai).
Daugiau nei pusė salų gyventojų gyvena Stenlio (Puerto Archentino) uostamiestyje. Rytų Falklandas (Soledadas) gyvenamas kur kas gausiau ir tankiau (1600 gyv.; 0,24 žm./km²) nei Vakarų Falklandas (200 gyv.; 0,04 žm./km²). Gyventojai susitelkę nedideliuose pakrančių kaimeliuose arba išsibarstę vienkiemiuose. Kalnuotos salų dalys beveik negyvenamos. Dauguma mažųjų salų taip pat negyvenamos.
Kita
Nuorodos
- Priežastys, kodėl Argentina pretenduoja į Falklando (Malvinų) salas
- Falklando salų vyriausybės svetainė
- Turizmo svetainė
- Salų vystymosi svetainė
- Nuotraukų galerija
| |||||