Lenkijos karalystė: Skirtumas tarp puslapio versijų
Atšauktas naudotojo 78.58.216.80 (Aptarimas) darytas keitimas 6034836 Žyma: Anuliuoti |
Rescuing 0 sources and tagging 1 as dead.) #IABot (v2.0.8 |
||
Eilutė 58: | Eilutė 58: | ||
=== Boleslovas Narsusis === |
=== Boleslovas Narsusis === |
||
Mieško sūnus [[Boleslovas Narsusis]] po tėvo mirties dar kartą konsolidavo Lenkiją. Jo užkariavimų laikais XI a. pradžioje Lenkija laikinai užvaldė ir [[Bohemijos karalystė|Bohemiją]], [[Moravija|Moraviją]] bei dabartinės [[Slovakija|Slovakijos]] teritorijas<ref>https://www.vle.lt/Straipsnis/Boleslovas%C2%A0I-Narsusis-56810 Nuoroda tikrinta 2020-11-26</ref>. Vietoj to Lenkijos šiaurėje susiformavo nepriklausoma [[Pomeranijos kunigaikštystė]], kuri ilgą laiką nebuvo Lenkijos dalis. |
Mieško sūnus [[Boleslovas Narsusis]] po tėvo mirties dar kartą konsolidavo Lenkiją. Jo užkariavimų laikais XI a. pradžioje Lenkija laikinai užvaldė ir [[Bohemijos karalystė|Bohemiją]], [[Moravija|Moraviją]] bei dabartinės [[Slovakija|Slovakijos]] teritorijas<ref>https://www.vle.lt/Straipsnis/Boleslovas%C2%A0I-Narsusis-56810{{Neveikianti nuoroda|date=vasario 2021 |bot=InternetArchiveBot |fix-attempted=yes }} Nuoroda tikrinta 2020-11-26</ref>. Vietoj to Lenkijos šiaurėje susiformavo nepriklausoma [[Pomeranijos kunigaikštystė]], kuri ilgą laiką nebuvo Lenkijos dalis. |
||
1025 m. Boleslovas Narsusis karūnavosi, tapdamas pirmuoju karaliumi. Tuo tarpu jo įpėdiniai vis negavo karaliaus titulo, kol 1295 m. [[Pšemislas II]] pradėjo nuolatinę Lenkijos karalių seką<ref name="vle">https://www.vle.lt/Straipsnis/Lenkijos-istorija-120476 Nuoroda tikrinta 2020-11-26</ref>. |
1025 m. Boleslovas Narsusis karūnavosi, tapdamas pirmuoju karaliumi. Tuo tarpu jo įpėdiniai vis negavo karaliaus titulo, kol 1295 m. [[Pšemislas II]] pradėjo nuolatinę Lenkijos karalių seką<ref name="vle">https://www.vle.lt/Straipsnis/Lenkijos-istorija-120476 Nuoroda tikrinta 2020-11-26</ref>. |
11:06, 3 vasario 2021 versija
Królestwo Polskie Lenkijos karalystė | ||||
ATR dalis (1569-1795) | ||||
| ||||
Herbas | ||||
Lenkija 1025 | ||||
Sostinė | Gnieznas, Krokuva, Varšuva[1] | |||
Kalbos | lenkų | |||
Valdymo forma | Monarchija | |||
Lenkijos karalius | ||||
1025 (pirmas) | Boleslovas I Narsusis | |||
1764-1795 (paskutinis) | Stanislovas Augustas | |||
Era | Viduramžiai | |||
- Boleslovo karūnavimas | 1025 m., 1025 | |||
- Trečiasis padalinimas | 1795 m. | |||
Lenkijos karalystė (tam tikrais etapais vadinta Lenkijos kunigaikštyste) – istorinė valstybė dabartinės Lenkijos ir aplinkinių šalių teritorijoje, egzistavusi nuo XI a. I pusės iki XVI a. vidurio. 1569 m. ji įjungta kartu su LDK į Abiejų Tautų Respubliką, kur išlaikė savivaldą iki 1795 m.
Istorija
Susikūrimas
Lenkijos valstybė pradėjo formuotis X amžiuje. Polianų gentyje iškilus Piastų dinastijai, ši ėmė konsoliduoti kitų slavų žemes. Vienas jų kunigaikščių, Mieško I, 966 m. apsikrikštijo ir pradėjo užkariavimus, užimdamas daugumą lenkiškų žemių, tarp jų Pomeraniją, Sileziją, Mažąją Lenkiją[2][3].
Boleslovas Narsusis
Mieško sūnus Boleslovas Narsusis po tėvo mirties dar kartą konsolidavo Lenkiją. Jo užkariavimų laikais XI a. pradžioje Lenkija laikinai užvaldė ir Bohemiją, Moraviją bei dabartinės Slovakijos teritorijas[4]. Vietoj to Lenkijos šiaurėje susiformavo nepriklausoma Pomeranijos kunigaikštystė, kuri ilgą laiką nebuvo Lenkijos dalis.
1025 m. Boleslovas Narsusis karūnavosi, tapdamas pirmuoju karaliumi. Tuo tarpu jo įpėdiniai vis negavo karaliaus titulo, kol 1295 m. Pšemislas II pradėjo nuolatinę Lenkijos karalių seką[5].
Susiskaldymas
Po Boleslovo Kreivaburnio valdymo (1102–1138) Lenkija buvo padalinta į keturias dalis, valdomas atskirų sūnų[6]. Tai pradėjo Lenkijos skaldymosi procesą, kas lėmė smulkių kunigaikštysčių atsiradimą. Nusilpusios Lenkijos provincijos dažnai tapdavo priešų atakų tikslu.
Suvienijimas
1306 į valdžią atėjus Vladislovui Lokietkai, Lenkija buvo vėl suvienyta[7]. Jo sūnus Kazimieras III Didysis buvo vienas svarbiausių Lenkijos karalystės valdovų, nes siekė centralizuoti valdymą, skatino šalies ekonominį gyvenimą ir įkūrė Krokuvos universitetą. Jo valdymo metu "pasislinko" Lenkijos teritorija: Bohemijai atiteko lenkų istorinė sritis Silezija, Kališo taika patvirtinta Rytų Pamario priklausomybė Kryžiuočių ordinui, tačiau Lenkija užėmė Haličą, Voluinę ir Mazoviją[5][8].
Jogailaičių dinastija
Mirus Lenkijos karaliui Liudvikui I, neturėjusiam sūnaus, karaliene tapo jo dvylikametė duktė Jadvyga. Lenkų bajorija baiminosi jos vedybų su hercogu Vilhelmu Habsburgiečiu, todėl jos vyru išrinko Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės kunigaikštį Jogailą. Šis 1385 m. pasirašė Krėvos sutartį, sekančiais metais priėmė katalikybę ir tapo naujuoju Lenkijos karaliumi Vladislovu II[9][10]. Po 1410 m. Žalgirio mūšio sumažėjo, o po 1454-1466 m. Trylikamečio karo visiškai išnyko Kryžiuočių ordino grėsmė, Lenkija atgavo Rytų Pamarį ir naujai gavo Kulmo žemę, Marienburgą, Elbingą ir Varmę. 1569 m. sudaryta Lenkijos ir LDK Liublino unija, suformavusi Abiejų Tautų Respubliką ir prie Lenkijos prijungusi trečdalį LDK teritorijos[5].
Respublikos laikotarpis
Šaltiniai
- ↑ http://www.polishcenterofcleveland.org/three-capitals-of-poland/ Nuoroda tikrinta 2020-11-26
- ↑ https://www.vle.lt/Straipsnis/Piastai-4358 Nuoroda tikrinta 2020-11-26
- ↑ https://www.vle.lt/Straipsnis/Meska-I-14323 Nuoroda tikrinta 2020-11-26
- ↑ https://www.vle.lt/Straipsnis/Boleslovas%C2%A0I-Narsusis-56810[neveikianti nuoroda] Nuoroda tikrinta 2020-11-26
- ↑ 5,0 5,1 5,2 https://www.vle.lt/Straipsnis/Lenkijos-istorija-120476 Nuoroda tikrinta 2020-11-26
- ↑ https://www.vle.lt/Straipsnis/BoleslovasIII-Kreivaburnis-56814 Nuoroda tikrinta 2020-11-26
- ↑ https://www.vle.lt/Straipsnis/VladislovasI-Lokietka-108613 Nuoroda tikrinta 2020-11-26
- ↑ https://www.vle.lt/Straipsnis/Kazimieras-III-Didysis-39142 Nuoroda tikrinta 2020-11-26
- ↑ https://www.britannica.com/biography/Jadwiga Nuoroda tikrinta 2020-11-26
- ↑ https://www.britannica.com/place/Poland/The-arrival-of-the-Teutonic-Knights#ref28172 Nuoroda tikrinta 2020-11-26