Lietuvos vyriausybė: Skirtumas tarp puslapio versijų

Straipsnis iš Vikipedijos, laisvosios enciklopedijos.
Naršyti istoriją interaktyviai
← Prieš tai darytas keitimasKitas pakeitimas →
Ištrintas turinys Pridėtas turinys
VizualusVikitekstas
Lietuvis999 (aptarimas | indėlis)
1 769 keitimai
Nėra keitimo santraukos
Lietuvis999 (aptarimas | indėlis)
1 769 keitimai
Eilutė 67: Eilutė 67:
[[Vaizdas:Ingrida Simonyte 2019.jpg|miniatiūra|[[Lietuvos Respublikos Ministras Pirmininkas|Lietuvos Respublikos Ministrė Pirmininkė]] [[Ingrida Šimonytė]]]]
[[Vaizdas:Ingrida Simonyte 2019.jpg|miniatiūra|[[Lietuvos Respublikos Ministras Pirmininkas|Lietuvos Respublikos Ministrė Pirmininkė]] [[Ingrida Šimonytė]]]]


2016 m. gruodžio 13 d. [[S. Skvernelio ministrų kabinetas|17-osios Lietuvos Respublikos Vyriausybės]] ministru pirmininku buvo paskirtas [[Saulius Skvernelis]], kuris vadovavo Lietuvos valstiečių ir žaliųjų sąjungos rinkimų sąrašui. Vyriausybė sudaryta po 2016 m. spalio mėn. vykusių Seimo rinkimų ir vėlesnio susitarimo dėl koalicijos tarp LVŽS ir Lietuvos socialdemokratų partijos. Prezidentu išrinkus G.Nausėdą Vyriausybės įgaliojimai nutrūko ir prezidentas iš naujo teikė S.Skvernelio kandidatūrą Seimui.<ref>[https://sputniknews.lt/politics/20190723/9694177/svernelis-lieka-lithuania-ministru-pirmininku.html Skvernelis lieka Lietuvos ministru pirmininku], 2019.07.23, sputniknews.lt</ref> S.Skvernelis vyriausybę sudarė pagal 2019 m. liepos mėnesį pasirašytą naują koalicijos sutartį tarp [[Lietuvos valstiečių ir žaliųjų sąjunga|LVŽS]], [[Lietuvos socialdemokratų partija|socialdemokratų darbo partijos]], [[Lietuvos lenkų rinkimų akcija|LLRA-KŠS]] ir [[Tvarka ir teisingumas|Tvarkos ir teisingumo partijos]].<ref>Indrė Jurčenkaitė. [https://www.15min.lt/naujiena/aktualu/lietuva/stebekite-tiesiogiai-pasirasomas-koalicinis-partiju-susitarimas-56-1169902 Susipažinkite su koalicijos sutartimi: partijos pasidalijo postus, S.Skvernelio pavardės sutartyje nėra], 15min.lt. 2019 liepos 5d. Tikrinta 2020-12-04.</ref>
2016 m. gruodžio 13 d. [[S. Skvernelio ministrų kabinetas|17-osios Lietuvos Respublikos Vyriausybės]] [[Lietuvos Respublikos Ministras Pirmininkas|Ministru Pirmininku]] buvo paskirtas [[Saulius Skvernelis]], kuris vadovavo [[Lietuvos valstiečių ir žaliųjų sąjunga|Lietuvos valstiečių ir žaliųjų sąjungos]] rinkimų sąrašui. Vyriausybė sudaryta po 2016 m. spalio mėn. vykusių Seimo rinkimų ir vėlesnio susitarimo dėl koalicijos tarp [[Lietuvos valstiečių ir žaliųjų sąjunga|Lietuvos valstiečių ir žaliųjų sąjungos]] ir [[Lietuvos socialdemokratų partija|Lietuvos socialdemokratų partijos]].
[[Lietuvos Respublikos Prezidentas|Prezidentu]] išrinkus [[Gitanas Nausėda|Gitaną Nausėdą]], Vyriausybės įgaliojimai nutrūko ir Prezidentas iš naujo teikė [[Saulius Skvernelis|Sauliaus Skvernelio]] kandidatūrą [[Lietuvos Respublikos Seimas|Seimui]].<ref>[https://sputniknews.lt/politics/20190723/9694177/svernelis-lieka-lithuania-ministru-pirmininku.html Skvernelis lieka Lietuvos ministru pirmininku], 2019.07.23, sputniknews.lt</ref> Jis Vyriausybę sudarė pagal 2019 m. liepos mėnesį pasirašytą naują koalicijos sutartį tarp [[Lietuvos valstiečių ir žaliųjų sąjunga|Lietuvos valstiečių ir žaliųjų sąjungos,]]<nowiki/>socialdemokratų darbo partijos, [[Lietuvos lenkų rinkimų akcija|Lietuvos lenkų rinkimų akcijos - krikščioniškų šeimų sąjungos]] ir [[Tvarka ir teisingumas|Tvarkos ir teisingumo partijos]].<ref>Indrė Jurčenkaitė. [https://www.15min.lt/naujiena/aktualu/lietuva/stebekite-tiesiogiai-pasirasomas-koalicinis-partiju-susitarimas-56-1169902 Susipažinkite su koalicijos sutartimi: partijos pasidalijo postus, S.Skvernelio pavardės sutartyje nėra], 15min.lt. 2019 liepos 5d. Tikrinta 2020-12-04.</ref>


Ministrų kabineto sudėtis:<ref>[https://lrv.lt/lt/apie-vyriausybe/ministrai Ministrai], lrv.lt. Tikrinta 2020-12-04.</ref>
Ministrų kabineto sudėtis:<ref>[https://lrv.lt/lt/apie-vyriausybe/ministrai Ministrai], lrv.lt. Tikrinta 2020-12-04.</ref>
Eilutė 139: Eilutė 141:


== Formuojama Vyriausybė ==
== Formuojama Vyriausybė ==
[[2020 m.|2020]] m. [[lapkričio 24]] d. [[Ingrida Šimonytė]] Seime buvo patvirtinta 18-osios Lietuvos Respublikos Vyriausybės Ministre Pirmininke<ref>[https://www.lrs.lt/sip/portal.show?p_r=35403&p_k=1&p_t=273413 Seimas pritarė I. Šimonytės kandidatūrai į Ministro Pirmininko pareigas].</ref> ir su [[Lietuvos Respublikos Prezidentas|Respublikos Prezidentu]] ėmė formuoti [[I. Šimonytės ministrų kabinetas|naująjį ministrų kabinetą]].<ref>[Dalia Plikūnė, Simona Voveriūnaitė. [https://www.delfi.lt/news/daily/lithuania/simonyte-nausedai-ant-stalo-deda-ministru-sarasa-pateiktos-konkrecios-pavardes.d?id=85760205 Šimonytė Nausėdai ant stalo deda ministrų sąrašą: pateiktos konkrečios pavardės], delfi.lt. 2020 m. lapkričio 18 d. Tikrinta 2020-12-04</ref>
[[2020 m.|2020]] m. [[lapkričio 24]] d. [[Ingrida Šimonytė]] [[Lietuvos Respublikos Seimas|Seime]] buvo patvirtinta 18-osios Lietuvos Respublikos Vyriausybės Ministre Pirmininke<ref>[https://www.lrs.lt/sip/portal.show?p_r=35403&p_k=1&p_t=273413 Seimas pritarė I. Šimonytės kandidatūrai į Ministro Pirmininko pareigas].</ref> ir su [[Lietuvos Respublikos Prezidentas|Respublikos Prezidentu]] ėmė formuoti [[I. Šimonytės ministrų kabinetas|naująjį ministrų kabinetą]].<ref>[Dalia Plikūnė, Simona Voveriūnaitė. [https://www.delfi.lt/news/daily/lithuania/simonyte-nausedai-ant-stalo-deda-ministru-sarasa-pateiktos-konkrecios-pavardes.d?id=85760205 Šimonytė Nausėdai ant stalo deda ministrų sąrašą: pateiktos konkrečios pavardės], delfi.lt. 2020 m. lapkričio 18 d. Tikrinta 2020-12-04</ref>


Pilna Vyriausybės sudėtis turėtų būti patvirtinta [[2020 m.|2020]] m. [[gruodžio 10]] d., [[Lietuvos Respublikos Seimas|Seime]].<ref>Gintarė Bakūnaitė [https://www.delfi.lt/news/daily/lithuania/konstitucijos-ekspertas-ispeja-savo-pareiskimais-nauseda-jau-ivare-save-i-kampa.d?id=85899737 Konstitucijos ekspertas įspėja: savo pareiškimais Nausėda jau įvarė save į kampą], delfi.lt. 2020 m. gruodžio 3 d. Tikrinta 2020-12-04.</ref> I.Šimonytės siūlyti kandidatai į ministrus:<ref>Lauryna Vireliūnaitė. [https://www.15min.lt/naujiena/aktualu/lietuva/prezidentui-tinka-ne-visi-kandidatai-i-ministrus-taciau-kurie-po-susitikimo-su-i-simonyte-nepaaiskejo-56-1416606 Nesusipratimas? Prezidento atstovas pareiškė, kad I.Šimonytė sutiko ieškoti kitų kandidatų į ministrus, bet premjerė tai neigia], 15min.lt. 2020-12-01. Tikrinta 2020-12-04.</ref><ref>Saulius Jakučionis. [https://www.15min.lt/verslas/naujiena/zemes-ukis/kas-toji-d-miniataite-i-simonytes-kandidate-tapti-zemes-ukio-ministre-313-1414428 Kas toji D.Miniataitė, I.Šimonytės kandidatė tapti žemės ūkio ministre?], 15min.lt. 2020-11-27. Tikrinta 2020-12-04.</ref>
Pilna Vyriausybės sudėtis turėtų būti patvirtinta [[2020 m.|2020]] m. [[gruodžio 10]] d., [[Lietuvos Respublikos Seimas|Seime]].<ref>Gintarė Bakūnaitė [https://www.delfi.lt/news/daily/lithuania/konstitucijos-ekspertas-ispeja-savo-pareiskimais-nauseda-jau-ivare-save-i-kampa.d?id=85899737 Konstitucijos ekspertas įspėja: savo pareiškimais Nausėda jau įvarė save į kampą], delfi.lt. 2020 m. gruodžio 3 d. Tikrinta 2020-12-04.</ref> I. Šimonytės siūlyti kandidatai į ministrus:<ref>Lauryna Vireliūnaitė. [https://www.15min.lt/naujiena/aktualu/lietuva/prezidentui-tinka-ne-visi-kandidatai-i-ministrus-taciau-kurie-po-susitikimo-su-i-simonyte-nepaaiskejo-56-1416606 Nesusipratimas? Prezidento atstovas pareiškė, kad I.Šimonytė sutiko ieškoti kitų kandidatų į ministrus, bet premjerė tai neigia], 15min.lt. 2020-12-01. Tikrinta 2020-12-04.</ref><ref>Saulius Jakučionis. [https://www.15min.lt/verslas/naujiena/zemes-ukis/kas-toji-d-miniataite-i-simonytes-kandidate-tapti-zemes-ukio-ministre-313-1414428 Kas toji D.Miniataitė, I.Šimonytės kandidatė tapti žemės ūkio ministre?], 15min.lt. 2020-11-27. Tikrinta 2020-12-04.</ref>
{| class="wikitable"
{| class="wikitable"
!Ministerija
!Ministerija
Eilutė 180: Eilutė 182:
|-
|-
|[[Lietuvos Respublikos susisiekimo ministerija|Susisiekimo]]
|[[Lietuvos Respublikos susisiekimo ministerija|Susisiekimo]]
| ''[[Kasparas Adomaitis]]'' (pakeistas į [[Marius Skuodis|Marių Skuodį]])
| [[Marius Skuodis]] (atmetus [[Kasparas Adomaitis|''Kasparą Adomaitį'']])
|[[Laisvės partija|LP]]
|[[Laisvės partija|LP]]
|-
|-
Eilutė 204: Eilutė 206:
|-
|-
|[[Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministerija|Žemės ūkio]]
|[[Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministerija|Žemės ūkio]]
| ''Dalia Miniataitė'' (pakeista į [[Kęstutis Navickas (1970)|Kęstutį Navicką]])
| [[Kęstutis Navickas (1970)|Kęstutis Navickas]] (atmetus [[Dalia Miniataitė|''Dalią Miniataitę'']])
|[[Tėvynės sąjunga – Lietuvos krikščionys demokratai|TS-LKD]]
|[[Tėvynės sąjunga – Lietuvos krikščionys demokratai|TS-LKD]]
|}
|}
Eilutė 210: Eilutė 212:
== Ankstesnės Vyriausybės ==
== Ankstesnės Vyriausybės ==


Šiuo metu formuojama 18-oji vyriausybė po nepriklausomybės atkūrimo 1990 m. kovo 11 d.
Šiuo metu formuojama 18-oji Vyriausybė po nepriklausomybės atkūrimo [[1990 m.|1990]] m. [[kovo 11]] d.


[[Vaizdas:K. Prunskiene.jpg|thumb|[[Kazimiera Prunskienė]], pirmoji ministrė pirmininkė po nepriklausomybė atkūrimo]]
[[Vaizdas:K. Prunskiene.jpg|thumb|[[Kazimiera Prunskienė]], pirmoji ministrė pirmininkė po nepriklausomybė atkūrimo]]


[[Kazimiera Prunskienė]] buvo pirmoji atkurtos nepriklausomos Lietuvos Respublikos ministrė pirmininkė, paskirta Lietuvos Aukščiausiosios Tarybos 1990 m. kovo 17 d., nors Vyriausybės įstatymas buvo priimtas tik kovo 22 d.<ref>{{cite web |url=http://lzinios.lt/lzinios/Istorija/1991-uju-sausis-pirmosios-vyriausybes-griutis/146314 |first=Aras |last=Lukšas |title=1991-ųjų sausis: pirmosios Vyriausybės griūtis |language= |trans-title=|date=2011-01-07 |publisher=Lietuvos Žinios |access-date=2015-10-28}}</ref> PAgal Laikinąją Konstituciją vyriausybė vadinta Ministrų Taryba.<ref name=vle/> K.Prunskienės vyriausybė atsistatydino po nepilnų metų, ją pakeitė [[Albertas Šimėnas|Alberto Šimėno]], [[Gediminas Vagnorius|Gedimino Vagnoriaus]], [[Aleksandras Abišala|Aleksandro Abišalos]] vyriausybės. Pirmosios vyriausybės rūpinosi Lietuvos diplomatiniu pripažinimu bei ekonominėmis problemomis, kurias sukėlė trintis su žlungančia [[Sovietų Sąjunga]] ir sovietinės ekonominės sistemos transformacija.<ref>{{cite web |url=http://www.lrs.lt/datos/kovo11/ivykiai.htm |title=Svarbesnieji valstybės atstatymo 1990 03 11 - 1992 10 25 įvykiai |language= |trans-title= |publisher=Lietuvos Respublikos Seimas |access-date=2015-10-28}}</ref>
[[Kazimiera Prunskienė]] buvo pirmoji atkurtos nepriklausomos [[Lietuvos Respublikos Ministras Pirmininkas|Lietuvos Respublikos Ministrė Pirmininkė]], paskirta Lietuvos Aukščiausiosios Tarybos [[1990 m.|1990]] m. [[kovo 17]] d., nors Vyriausybės įstatymas buvo priimtas tik [[kovo 22]] d.<ref>{{cite web |url=http://lzinios.lt/lzinios/Istorija/1991-uju-sausis-pirmosios-vyriausybes-griutis/146314 |first=Aras |last=Lukšas |title=1991-ųjų sausis: pirmosios Vyriausybės griūtis |language= |trans-title=|date=2011-01-07 |publisher=Lietuvos Žinios |access-date=2015-10-28}}</ref> PAgal Laikinąją Konstituciją vyriausybė vadinta Ministrų Taryba.<ref name=vle/> K. Prunskienės Vyriausybė atsistatydino po nepilnų metų, ją pakeitė [[Albertas Šimėnas|Alberto Šimėno]], [[Gediminas Vagnorius|Gedimino Vagnoriaus]], [[Aleksandras Abišala|Aleksandro Abišalos]] vyriausybės. Pirmosios vyriausybės rūpinosi Lietuvos diplomatiniu pripažinimu bei ekonominėmis problemomis, kurias sukėlė trintis su žlungančia [[Sovietų Sąjunga]] ir sovietinės ekonominės sistemos transformacija.<ref>{{cite web |url=http://www.lrs.lt/datos/kovo11/ivykiai.htm |title=Svarbesnieji valstybės atstatymo 1990 03 11 - 1992 10 25 įvykiai |language= |trans-title= |publisher=Lietuvos Respublikos Seimas |access-date=2015-10-28}}</ref>


Po 1992 m. Seimo rinkimų Lietuvos demokratinė darbo partija suformavo vyriausybę, kuriai iki 1993 m. prezidento rinkimų vadovavo pramonininkas [[Bronislovas Lubys]], po to jį pakeitė [[Adolfas Šleževičius]].<ref>{{cite web |url=http://www.diena.lt/dienrastis/lietuva/skirtingi-vyriausybiu-likimai-po-prezidento-priesaikos-227968 |first=Stasys |last=Gudavičius |title=Skirtingi vyriausybių likimai po prezidento priesaikos |language= |trans-title= |date=13 July 2009 |publisher=Diena.lt |access-date=2015-10-28}}</ref> Jo vyriausybė daugiausia dėmesio skyrė monetariniam valstybės stabilumui, infliacijos suvaldymui. 1996 m. vasario mėn. A.Šleževičius buvo priverstas atsistatydinti po to, kai atsiėmė savo indėlį iš banko, kuris netrukus žlugo.<ref>{{cite web |url=http://balsas.tv3.lt/naujiena/182395/isbrido-sausas/rubrika:naujienos-lietuva-politika |first=Jonė |last=Kučinskaitė |title=Išbrido sausas |language= |trans-title= |date=2008-02-07 |publisher=Balsas.lt |access-date=2015-10-28}}</ref> Vietoje jo paskirtas [[Laurynas Mindaugas Stankevičius|Laurynas Stankevičius]].
Po 1992 m. Seimo rinkimų, [[LDDP|Lietuvos demokratinė darbo partija]] suformavo Vyriausybę, kuriai iki [[1993 m.|1993]] m. prezidento rinkimų vadovavo pramonininkas [[Bronislovas Lubys]], po to jį pakeitė [[Adolfas Šleževičius]].<ref>{{cite web |url=http://www.diena.lt/dienrastis/lietuva/skirtingi-vyriausybiu-likimai-po-prezidento-priesaikos-227968 |first=Stasys |last=Gudavičius |title=Skirtingi vyriausybių likimai po prezidento priesaikos |language= |trans-title= |date=13 July 2009 |publisher=Diena.lt |access-date=2015-10-28}}</ref> Jo Vyriausybė daugiausia dėmesio skyrė monetariniam valstybės stabilumui, infliacijos suvaldymui. [[1996 m.|1996]] m. [[Vasaris|vasario]] mėn. A. Šleževičius buvo priverstas atsistatydinti po to, kai atsiėmė savo indėlį iš banko, kuris netrukus žlugo.<ref>{{cite web |url=http://balsas.tv3.lt/naujiena/182395/isbrido-sausas/rubrika:naujienos-lietuva-politika |first=Jonė |last=Kučinskaitė |title=Išbrido sausas |language= |trans-title= |date=2008-02-07 |publisher=Balsas.lt |access-date=2015-10-28}}</ref> Vietoje jo paskirtas [[Laurynas Mindaugas Stankevičius|Laurynas Stankevičius]].


1996 m. Lietuvos Seimo rinkimus laimėjo Tėvynės Sąjunga. Ji kartu su Lietuvos krikščionių demokratų partija sudarė vyriausybę, kuriai vadovavo Gediminas Vagnorius. 1999 m. pavasarį G.Vagnoriaus vyriausybei pavyko išsilaikyti per balsavimą dėl nepasitikėjimo Seime, tačiau netrukus jo vyriausybė atsistatydino.<ref>{{cite web |url=http://www.delfi.lt/news/daily/lithuania/ministerija-iregistravo-nuosaikiuosius-konservatorius.d?id=36614 |title=Ministerija įregistravo nuosaikiuosius konservatorius |language= |trans-title= |date=2000-07-15 |publisher=Delfi.lt |access-date=2015-10-28}}</ref> Ministru pirmininku tapo tuo metu populiarus Vilniaus meras [[Rolandas Paksas]]. Jo vyriausybė išsilaikė tik penkis mėnesius ir atsistatydino po to, kai Rolandas Paksas viešai atsisakė pasirašyti Mažeikių naftos privatizavimo sutartį.<ref name="elta">{{cite web |url=http://www.elta.lt/rinkimai2002/index.php?ItemId=8832 |first=Jūratė |last=Valančiūtė |title=Lietuvos Respublikos Prezidento R. Pakso biografija |language= |trans-title=|date=2003-02-26 |publisher=ELTA |access-date=2015-10-28}}</ref> Nuo 1999 m. lapkričio iki artimiausių Seimo rinkimų 2000 m. spalį ministru pirmininku buvo [[Andrius Kubilius]].
[[1996 m.|1996]] m. Lietuvos Seimo rinkimus laimėjo [[Tėvynės sąjunga – Lietuvos krikščionys demokratai|Tėvynės Sąjunga]]. Ji kartu su [[Lietuvos krikščionių demokratų partija]] sudarė Vyriausybę, kuriai vadovavo [[Gediminas Vagnorius]]. [[1999 m.|1999]] m. pavasarį G. Vagnoriaus Vyriausybei pavyko išsilaikyti per balsavimą dėl nepasitikėjimo Seime, tačiau netrukus jo Vyriausybė atsistatydino.<ref>{{cite web |url=http://www.delfi.lt/news/daily/lithuania/ministerija-iregistravo-nuosaikiuosius-konservatorius.d?id=36614 |title=Ministerija įregistravo nuosaikiuosius konservatorius |language= |trans-title= |date=2000-07-15 |publisher=Delfi.lt |access-date=2015-10-28}}</ref> Ministru Pirmininku tapo tuo metu populiarus Vilniaus meras [[Rolandas Paksas]]. Jo Vyriausybė išsilaikė tik penkis mėnesius ir atsistatydino po to, kai Rolandas Paksas viešai atsisakė pasirašyti Mažeikių naftos privatizavimo sutartį.<ref name="elta">{{cite web |url=http://www.elta.lt/rinkimai2002/index.php?ItemId=8832 |first=Jūratė |last=Valančiūtė |title=Lietuvos Respublikos Prezidento R. Pakso biografija |language= |trans-title=|date=2003-02-26 |publisher=ELTA |access-date=2015-10-28}}</ref> Nuo [[1999 m.|1999]] m. [[Lapkritis|lapkričio]] iki artimiausių Seimo rinkimų [[2000 m.|2000]] m. [[Spalis|spalį]] Ministru Pirmininku buvo [[Andrius Kubilius]].


Po Seimo rinkimų antrą kartą ministru pirmininku tapo Rolandas Paksas, kuris perėjo į [[Lietuvos liberalų sąjunga|Liberalų Sąjungą]]. Jo vyriausybė, sudaryta kartu su [[Naujoji sąjunga|Naująja Sąjunga (socialliberalais)]], išsilaikė septynis mėnesius ir žlugo dėl nesutarimų koalicijos viduje.<ref>Valančiūtė, Jūratė (2003-02-26). [http://www.elta.lt/rinkimai2002/index.php?ItemId=8832 "Lietuvos Respublikos Prezidento R. Pakso biografija"]. ELTA. Tikrinta 2015-10-28.</ref> Po to Naujoji sąjunga sudarė vyriausybę kartu su [[Lietuvos socialdemokratų partija|socialdemokratų partija]], o buvęs prezidentas [[Algirdas Brazauskas]] tapo ministru pirmininku.
Po Seimo rinkimų antrą kartą Ministru Pirmininku tapo Rolandas Paksas, kuris perėjo į [[Lietuvos liberalų sąjunga|Liberalų Sąjungą]]. Jo Vyriausybė, sudaryta kartu su [[Naujoji sąjunga|Naująja Sąjunga (socialliberalais)]], išsilaikė septynis mėnesius ir žlugo dėl nesutarimų koalicijos viduje.<ref>Valančiūtė, Jūratė (2003-02-26). [http://www.elta.lt/rinkimai2002/index.php?ItemId=8832 "Lietuvos Respublikos Prezidento R. Pakso biografija"]. ELTA. Tikrinta 2015-10-28.</ref> Po to Naujoji sąjunga sudarė Vyriausybę kartu su [[Lietuvos socialdemokratų partija|socialdemokratų partija]], o buvęs prezidentas [[Algirdas Brazauskas]] tapo Ministru Pirmininku.


Algirdas Brazauskas tapo pirmuoju ministru pirmininku, kuris išliko valdžioje po [[2004 m. Lietuvos Respublikos Seimo rinkimai|Seimo rinkimų 2004 m.]] ir sudarė 13-ąją mažumos vyriausybę su Naująja Sąjunga ir [[Darbo partija]].
Algirdas Brazauskas tapo pirmuoju Ministru Pirmininku, kuris išliko valdžioje po [[2004 m. Lietuvos Respublikos Seimo rinkimai|Seimo rinkimų 2004 m.]] ir sudarė [[A. M. Brazausko (II) ministrų kabinetas|13-ąją mažumos Vyriausybę]] su Naująja Sąjunga ir [[Darbo partija]].


{| class="wikitable"
{| class="wikitable"

14:29, 7 gruodžio 2020 versija

Lietuvos Respublikos Vyriausybės pastatas Gedimino pr., Vilniuje

Lietuvos Respublikos Vyriausybė – Lietuvos Respublikos ministrų kabinetas, atliekantis vykdomosios valdžios funkcijas. Ji vykdo įstatymus ir Seimo nutarimus bei Prezidento dekretus, valdo valstybės turtą ir kartu su Prezidentu vykdo šalies užsienio politiką. Vyriausybė taip pat turi įstatymų leidybos iniciatyvos teisę, sudaro valstybės biudžetą ir teikia jį tvirtinti Seimui.

Vyriausybę sudaro Ministras Pirmininkas, kuris yra Vyriausybės vadovas, ir 14 ministrų. Ministras Pirmininkas atstovauja Vyriausybei ir vadovauja jos veiklai. Kai Ministro Pirmininko nėra arba jis negali eiti pareigų, Prezidentas gali pavesti vienam iš ministrų pakeisti Ministrą Pirmininką ne ilgiau kaip 60 dienų.[1] Ministrai yra tiesiogiai pavaldūs ministrui pirmininkui. Ministrą gali laikinai pavaduoti kitas ministro pirmininko paskirtas vyriausybės narys.

Ministrą Pirmininką skiria Prezidentas, gavus Seimo pritarimą. Tuomet Ministras Pirmininko teikimu Prezidentas skiria ir atleidžia ministrus.[2] Vyriausybei ir jos programai turi pritarti Seimas.

Struktūra

Lietuvos Respublikos Vyriausybę sudaro Ministras Pirmininkas ir ministrai. Ministras Pirmininkas atstovauja Vyriausybei ir vadovauja jos veiklai. Kai Ministro Pirmininko nėra arba jis negali eiti pareigų, Prezidentas gali pavesti vienam iš ministrų pakeisti Ministrą Pirmininką ne ilgiau kaip 60 dienų.[3]

Ministras vadovauja savo atitinkamai ministerijai, spręsdamas klausimus, priklausančius ministerijos kompetencijos sričiai, ir vykdydamas kitas įstatymų numatytas funkcijas.

Ministerijos

Ministerijos yra padaliniai, leidžiantys ministrams tvarkyti jiems priskirtas sritis. Jos yra įsteigtos kaip viešieji juridiniai asmenys ir yra finansuojamos iš valstybės biudžeto.[4]

Lietuvoje yra 14 ministerijų:

Ministerija Veiklos sritys
Aplinkos Klimato kaita, aplinkos oras, vanduo, cheminių medžiagų valdymas, atliekos, planuojamos ūkinės veiklos poveikio aplinkai vertinimas, taršos integruota prevencija ir kontrolė, gamtos apsauga, miškai, saugomos teritorijos ir kraštovaizdis, teritorijų planavimas ir architektūra, statyba ir būstas, aplinkosauginiai mokesčiai, finansinės programos, ES ir tarptautinis bendradarbiavimas, EXPO, žmonių palaikų laidojimo reguliavimas, hidrometeorologija, žemės gelmių išteklių naudojimas ir apsauga, žalieji pirkimai.[5]
Energetikos Gamtinės dujos, elektra, energijos vartojimo efektyvumas, ES parama, tarptautinis bendradarbiavimas, moksliniai tyrimai ir inovacijos energetikoje, nafta, šilumos ūkis, atsinaujinantys energijos ištekliai, Ignalinos AE eksploatavimo nutraukimas, ES reikalų koordinavimas.[6]
Ekonomikos ir inovacijų Verslo aplinka, investicijos, inovacijos, eksportas, Europos Sąjungos fondų investicijos, turizmas, valstybės valdomos įmonės, skaitmeninė politika, tarptautinis bendradarbiavimas, viešųjų pirkimų politika.[7]
Finansų Administracinė informacija, biudžetas, mokesčiai, fiskalinė politika, valstybės skolos valdymas, finansų rinkų politika, apskaita ir atskaitomybė, vidaus auditas ir vidaus kontrolė, valstybės ir savivaldybių turto valdymas, viešojo ir privataus sektorių partnerystė, finansinės rizikos valdymo gairės, valstybės valdomų įmonių nekilnojamojo turto valdymas, veiklos efektyvumo tobulinimas, nemokumo politika, ekonominės klasifikacijos taikymas, ekonominės klasifikacijos taikymo DUK, savivaldybių DUK, turto ir verslo vertinimas.[8]
Krašto apsaugos
Kultūros Autorių teisės, archyvai, bibliotekos, regionų kultūra ir vaikų ir jaunimo kultūrinė edukacija, kilnojamųjų kultūros vertybių restauratorių atestavimas, kinas, kultūros ir kūrybinės industrijos, kultūros paveldo apsauga, Lietuvos kultūros paveldo skaitmeninimo politika, literatūra ir leidyba, muziejai ir galerijos, muzika, skaitymo skatinimas, tarptautinis bendradarbiavimas, tautinės mažumos, teatras, visuomenės informavimo politika, vizualieji menai, valstybinė kalba, Lietuvos valstybei reikšmingų kultūrinių-istorinių įvykių įprasminimas, dizainas, architektūra.[9]
Socialinės apsaugos ir darbo Šeima ir vaikai, socialinis draudimas, darbo rinka ir užimtumas, socialinė integracija, jaunimo politika, Europos Sąjungos investicijos, nevyriausybinių organizacijų politika, tarptautinis bendradarbiavimas ir ES, moterų ir vyrų lygybė, ataskaitos, socialinis pranešimas, tyrimai, socialinė statistika, konkursai, socialinės politikos aktualijos.[10]
Susisiekimo Transporto istorija, keliai ir kelių transportas, geležinkelių transportas, vandens transportas, oro transportas, saugus eismas, tranzitas ir logistika, ekstremaliųjų situacijų valdymas ir pavojingųjų krovinių vežimas, elektroniniai ryšiai, paštas, žemės paėmimo visuomenės poreikiams projektai.[11]
Sveikatos apsaugos Asmens sveikatos priežiūra, visuomenės sveikatos priežiūra, farmacinė ir kita su tuo susijusi veikla, sveikatos draudimas, programos ir projektai, e. sveikata, tarptautinis bendradarbiavimas, Europos Sąjungos investicijos, darbo grupės ir komisijos.[12]
Švietimo, mokslo ir sporto Švietimo struktūrinė reforma, patyčių ir smurto prevencija, ikimokyklinis, priešmokyklinis, pradinis, pagrindinis, vidurinis, netradicinis, specializuotas ugdymas, specialusis ugdymas(is), mokymosi ir švietimo pagalba, neformalusis vaikų švietimas, profesinis mokymas, suaugusiųjų švietimas, švietimo finansavimas ir aprūpinimas, užsienio lietuvių lituanistinis švietimas, aukštosios mokyklos, studijų tarptautiškumas, lituanistika ir baltistika.[13]
Teisingumo Teisėkūros procesas, civilinės būklės aktų registravimas, registrai, teisinės institucijos, baudžiamoji justicija, politinių partijų steigimas ir registravimas, religinių bendruomenių ir bendrijų reguliavimas, mediacija, pramoninės nuosavybės apsauga, teismo ekspertai, valstybės garantuojama teisinė pagalba, vartotojų teisių apsauga, smurtinių nusikaltimų žalos kompensavimas, transporto avarijų ir incidentų tyrimai, korupcijos prevencija, atstovavimas Europos Žmogaus Teisių Teisme, atstovavimas Europos Sąjungos teismuose, Europos Sąjungos reikalų koordinavimas, teisininko profesinės kvalifikacijos pripažinimas.[14]
Užsienio reikalų
Vidaus reikalų Viešasis saugumas, migracija, viešasis administravimas, regionų plėtra, vietos savivalda, valstybės tarnyba, tarptautinis bendradarbiavimas.[15]
Žemės ūkio Kaimo plėtra, tiesioginė parama 2015-2020 m., maisto sauga ir kokybė, žemės ir maisto ūkis, žuvininkystė, žemėtvarka, tautinis paveldas, mokslas, mokymas ir konsultavimas, valstybės pagalba, registrai, bendroji žemės ūkio politika.[16]

Dabartinis ministrų kabinetas (2016–2020 m.)

Laikinai einantis pareigas Ministras Pirmininkas Saulius Skvernelis
Lietuvos Respublikos Ministrė Pirmininkė Ingrida Šimonytė

2016 m. gruodžio 13 d. 17-osios Lietuvos Respublikos Vyriausybės Ministru Pirmininku buvo paskirtas Saulius Skvernelis, kuris vadovavo Lietuvos valstiečių ir žaliųjų sąjungos rinkimų sąrašui. Vyriausybė sudaryta po 2016 m. spalio mėn. vykusių Seimo rinkimų ir vėlesnio susitarimo dėl koalicijos tarp Lietuvos valstiečių ir žaliųjų sąjungos ir Lietuvos socialdemokratų partijos.

Prezidentu išrinkus Gitaną Nausėdą, Vyriausybės įgaliojimai nutrūko ir Prezidentas iš naujo teikė Sauliaus Skvernelio kandidatūrą Seimui.[17] Jis Vyriausybę sudarė pagal 2019 m. liepos mėnesį pasirašytą naują koalicijos sutartį tarp Lietuvos valstiečių ir žaliųjų sąjungos,socialdemokratų darbo partijos, Lietuvos lenkų rinkimų akcijos - krikščioniškų šeimų sąjungos ir Tvarkos ir teisingumo partijos.[18]

Ministrų kabineto sudėtis:[19]

Ministerija Vardas, pavardė Partija
Ministras Pirmininkas Saulius Skvernelis Nepriklausomas
Aplinkos Kęstutis Mažeika LVŽS
Energetikos Žygimantas Vaičiūnas Nepriklausomas
Ekonomikos ir inovacijų Rimantas Sinkevičius LSDDP
Finansų Vilius Šapoka Nepriklausomas
Krašto apsaugos Raimundas Karoblis Nepriklausomas
Kultūros Mindaugas Kvietkauskas Nepriklausomas
Socialinės apsaugos ir darbo Linas Kukuraitis Nepriklausomas
Susisiekimo Jaroslav Narkevič LLRA-KŠS
Sveikatos apsaugos Aurelijus Veryga Nepriklausomas
Švietimo, mokslo ir sporto Algirdas Monkevičius Nepriklausomas
Teisingumo Elvinas Jankevičius Nepriklausomas
Užsienio reikalų Linas Antanas Linkevičius LSDP
LSDDP
Vidaus reikalų Rita Tamašunienė LLRA-KŠS
Žemės ūkio Andrius Palionis LSDDP

Formuojama Vyriausybė

2020 m. lapkričio 24 d. Ingrida Šimonytė Seime buvo patvirtinta 18-osios Lietuvos Respublikos Vyriausybės Ministre Pirmininke[20] ir su Respublikos Prezidentu ėmė formuoti naująjį ministrų kabinetą.[21]

Pilna Vyriausybės sudėtis turėtų būti patvirtinta 2020 m. gruodžio 10 d., Seime.[22] I. Šimonytės siūlyti kandidatai į ministrus:[23][24]

Ministerija Vardas, pavardė Partija
Ministras Pirmininkas Ingrida Šimonytė Nepriklausoma
Aplinkos Simonas Gentvilas LRLS
Energetikos Dainius Kreivys TS-LKD
Ekonomikos ir inovacijų Aušrinė Armonaitė LP
Finansų Gintarė Skaistė TS-LKD
Krašto apsaugos Arvydas Anušauskas TS-LKD
Kultūros Simonas Kairys LRLS
Socialinės apsaugos ir darbo Monika Navickienė TS-LKD
Susisiekimo Marius Skuodis (atmetus Kasparą Adomaitį) LP
Sveikatos apsaugos Arūnas Dulkys Nepriklausomas
Švietimo, mokslo ir sporto Jurgita Šiugždinienė TS-LKD
Teisingumo Evelina Dobrovolska LP
Užsienio reikalų Gabrielius Landsbergis TS-LKD
Vidaus reikalų Agnė Bilotaitė TS-LKD
Žemės ūkio Kęstutis Navickas (atmetus Dalią Miniataitę) TS-LKD

Ankstesnės Vyriausybės

Šiuo metu formuojama 18-oji Vyriausybė po nepriklausomybės atkūrimo 1990 m. kovo 11 d.

Vaizdas:K. Prunskiene.jpg
Kazimiera Prunskienė, pirmoji ministrė pirmininkė po nepriklausomybė atkūrimo

Kazimiera Prunskienė buvo pirmoji atkurtos nepriklausomos Lietuvos Respublikos Ministrė Pirmininkė, paskirta Lietuvos Aukščiausiosios Tarybos 1990 m. kovo 17 d., nors Vyriausybės įstatymas buvo priimtas tik kovo 22 d.[25] PAgal Laikinąją Konstituciją vyriausybė vadinta Ministrų Taryba.[2] K. Prunskienės Vyriausybė atsistatydino po nepilnų metų, ją pakeitė Alberto Šimėno, Gedimino Vagnoriaus, Aleksandro Abišalos vyriausybės. Pirmosios vyriausybės rūpinosi Lietuvos diplomatiniu pripažinimu bei ekonominėmis problemomis, kurias sukėlė trintis su žlungančia Sovietų Sąjunga ir sovietinės ekonominės sistemos transformacija.[26]

Po 1992 m. Seimo rinkimų, Lietuvos demokratinė darbo partija suformavo Vyriausybę, kuriai iki 1993 m. prezidento rinkimų vadovavo pramonininkas Bronislovas Lubys, po to jį pakeitė Adolfas Šleževičius.[27] Jo Vyriausybė daugiausia dėmesio skyrė monetariniam valstybės stabilumui, infliacijos suvaldymui. 1996 m. vasario mėn. A. Šleževičius buvo priverstas atsistatydinti po to, kai atsiėmė savo indėlį iš banko, kuris netrukus žlugo.[28] Vietoje jo paskirtas Laurynas Stankevičius.

1996 m. Lietuvos Seimo rinkimus laimėjo Tėvynės Sąjunga. Ji kartu su Lietuvos krikščionių demokratų partija sudarė Vyriausybę, kuriai vadovavo Gediminas Vagnorius. 1999 m. pavasarį G. Vagnoriaus Vyriausybei pavyko išsilaikyti per balsavimą dėl nepasitikėjimo Seime, tačiau netrukus jo Vyriausybė atsistatydino.[29] Ministru Pirmininku tapo tuo metu populiarus Vilniaus meras Rolandas Paksas. Jo Vyriausybė išsilaikė tik penkis mėnesius ir atsistatydino po to, kai Rolandas Paksas viešai atsisakė pasirašyti Mažeikių naftos privatizavimo sutartį.[30] Nuo 1999 m. lapkričio iki artimiausių Seimo rinkimų 2000 m. spalį Ministru Pirmininku buvo Andrius Kubilius.

Po Seimo rinkimų antrą kartą Ministru Pirmininku tapo Rolandas Paksas, kuris perėjo į Liberalų Sąjungą. Jo Vyriausybė, sudaryta kartu su Naująja Sąjunga (socialliberalais), išsilaikė septynis mėnesius ir žlugo dėl nesutarimų koalicijos viduje.[31] Po to Naujoji sąjunga sudarė Vyriausybę kartu su socialdemokratų partija, o buvęs prezidentas Algirdas Brazauskas tapo Ministru Pirmininku.

Algirdas Brazauskas tapo pirmuoju Ministru Pirmininku, kuris išliko valdžioje po Seimo rinkimų 2004 m. ir sudarė 13-ąją mažumos Vyriausybę su Naująja Sąjunga ir Darbo partija.

Nº Ministras Pirmininkas Partija Ministrų kabinetas
1 Kazimiera Prunskienė Nepriklausoma (Sąjūdis) K. Prunskienės ministrų kabinetas
2 Albertas Šimėnas Nepriklausomas (Sąjūdis) A. Šimėno ministrų kabinetas
3 Gediminas Vagnorius Nepriklausomas (Sąjūdis) G. Vagnoriaus I ministrų kabinetas
4 Aleksandras Abišala Nepriklausomas (Sąjūdis) A. Abišalos ministrų kabinetas
5 Bronislovas Lubys Nepriklausomas (Lietuvos demokratinė darbo partija) B. Lubio ministrų kabinetas
6 Adolfas Šleževičius Lietuvos demokratinė darbo partija A. Šleževičiaus ministrų kabinetas
7 Laurynas Stankevičius Lietuvos demokratinė darbo partija L. Stankevičiaus ministrų kabinetas
8 Gediminas Vagnorius Tėvynės sąjunga G. Vagnoriaus (II) ministrų kabinetas
9 Rolandas Paksas Tėvynės sąjunga R. Pakso ministrų kabinetas
10 Andrius Kubilius Tėvynės sąjunga A. Kubiliaus ministrų kabinetas
11 Rolandas Paksas Lietuvos liberalų sąjunga R. Pakso (II) ministrų kabinetas
12 Algirdas Brazauskas Lietuvos socialdemokratų partija A. Brazausko ministrų kabinetas
13 Algirdas Brazauskas Lietuvos socialdemokratų partija A. Brazausko (II) ministrų kabinetas
14 Gediminas Kirkilas Lietuvos socialdemokratų partija G. Kirkilo ministrų kabinetas
15 Andrius Kubilius Tėvynės sąjunga – Lietuvos krikščionys demokratai, A. Kubiliaus (II) ministrų kabinetas
16 Algirdas Butkevičius Lietuvos socialdemokratų partija A. Butkevičiaus ministrų kabinetas
Šaltinis: [32]

Šaltiniai

  1. ↑ Vyriausybės įstatymas.
  2. ↑ 2,0 2,1 Mindaugas Maksimaitis, Laimonas Markauskas Lietuvos Respublikos Vyriausybė. vle.lt. Tikrinta 2020-12-04.
  3. ↑ Vyriausybės įstatymas.
  4. ↑ Vyriausybės įstatymas.
  5. ↑ AM veiklos sritys.
  6. ↑ ENMIN veiklos sritys.
  7. ↑ EIMIN veiklos sritys.
  8. ↑ FINMIN veiklos sritys.
  9. ↑ LRKM veiklos sritys.
  10. ↑ SOCMIN veiklos sritys.
  11. ↑ SUMIN veiklos sritys.
  12. ↑ SAM veiklos sritys.
  13. ↑ ŠMSM veiklos sritys.
  14. ↑ TM veiklos sritys.
  15. ↑ VRM veiklos sritys.
  16. ↑ ŽŪM veiklos sritys.
  17. ↑ Skvernelis lieka Lietuvos ministru pirmininku, 2019.07.23, sputniknews.lt
  18. ↑ Indrė Jurčenkaitė. Susipažinkite su koalicijos sutartimi: partijos pasidalijo postus, S.Skvernelio pavardės sutartyje nėra, 15min.lt. 2019 liepos 5d. Tikrinta 2020-12-04.
  19. ↑ Ministrai, lrv.lt. Tikrinta 2020-12-04.
  20. ↑ Seimas pritarė I. Šimonytės kandidatūrai į Ministro Pirmininko pareigas.
  21. ↑ [Dalia Plikūnė, Simona Voveriūnaitė. Šimonytė Nausėdai ant stalo deda ministrų sąrašą: pateiktos konkrečios pavardės, delfi.lt. 2020 m. lapkričio 18 d. Tikrinta 2020-12-04
  22. ↑ Gintarė Bakūnaitė Konstitucijos ekspertas įspėja: savo pareiškimais Nausėda jau įvarė save į kampą, delfi.lt. 2020 m. gruodžio 3 d. Tikrinta 2020-12-04.
  23. ↑ Lauryna Vireliūnaitė. Nesusipratimas? Prezidento atstovas pareiškė, kad I.Šimonytė sutiko ieškoti kitų kandidatų į ministrus, bet premjerė tai neigia, 15min.lt. 2020-12-01. Tikrinta 2020-12-04.
  24. ↑ Saulius Jakučionis. Kas toji D.Miniataitė, I.Šimonytės kandidatė tapti žemės ūkio ministre?, 15min.lt. 2020-11-27. Tikrinta 2020-12-04.
  25. ↑ Lukšas, Aras (2011-01-07). „1991-ųjų sausis: pirmosios Vyriausybės griūtis“. Lietuvos Žinios. Nuoroda tikrinta 2015-10-28.
  26. ↑ „Svarbesnieji valstybės atstatymo 1990 03 11 - 1992 10 25 įvykiai“. Lietuvos Respublikos Seimas. Nuoroda tikrinta 2015-10-28.
  27. ↑ Gudavičius, Stasys (13 July 2009). „Skirtingi vyriausybių likimai po prezidento priesaikos“. Diena.lt. Nuoroda tikrinta 2015-10-28.
  28. ↑ Kučinskaitė, Jonė (2008-02-07). „Išbrido sausas“. Balsas.lt. Nuoroda tikrinta 2015-10-28.
  29. ↑ „Ministerija įregistravo nuosaikiuosius konservatorius“. Delfi.lt. 2000-07-15. Nuoroda tikrinta 2015-10-28.
  30. ↑ Valančiūtė, Jūratė (2003-02-26). „Lietuvos Respublikos Prezidento R. Pakso biografija“. ELTA. Nuoroda tikrinta 2015-10-28.
  31. ↑ Valančiūtė, Jūratė (2003-02-26). "Lietuvos Respublikos Prezidento R. Pakso biografija". ELTA. Tikrinta 2015-10-28.
  32. ↑ Vyriausybės.
Rodomas puslapis "https://lt.wikipedia.org/w/index.php?title=Lietuvos_vyriausybė&oldid=6025412"