Justinianas I: Skirtumas tarp puslapio versijų

← Prieš tai darytas keitimas Kitas pakeitimas →

Ištrintas turinys Pridėtas turinys

Inline

20:23, 18 gegužės 2020 versija

Justinianas I
Bizantijos imperatorius

Justinianų dinastija
Gimė	483 m.
Mirė	565 m.
Tėvas	Savatijus
Motina	Vigilantija
Sutuoktinis (-ė)	Feodora
Bizantijos imperatorius
Valdė	527 m. - 565 m. (~38 metai)
Pirmtakas	Justinas I
Įpėdinis	Justinas II

Vikiteka	Justinianas I

Justinianas I (arba Justinianas Didysis, lot.: Flavius Petrus Sabbatius Justinianus, graik.: Φλάβιος Πέτρος Σαββάτιος Ιουστινιανός; 482 gegužės 11 d. Tauresiume – 565 m. lapkričio 14 d., Konstantinopolyje) – Rytų Romos imperijos imperatorius, valdęs nuo 527 m. iki savo mirties, ir antras Justinianų dinastijos narys po dėdės Justino I.

Justiniano I valdymas sutapo su Rytų Romos imperijos ekonominiu ir kariniu aukso amžiumi. Sėkmingos karvedžių Belisarijo ir Narseso karinės kampanijos leido vykdyti imperijos restauraciją, t.y. prijungti prie Rytų imperijos barbarų antplūdžio metu prarastas Vakarų teritorijas. Stambius statybos projektus vainikavo Sofijos bazilika konstantinopolyje. Globojant imperatoriui suklestėjo kultūra, iškilo daug žymių istorikų ir rašytojų.

535 m. buvo sudarytas vadinamasis Justiniano kodeksas Corpus iuris civilis, romėnų teisės kompliliacija, kuri iki šiol laikoma civilinės teisės pagrindu.

Rytų ortodoksų bažnyčia jį laiko šventuoju.

Justiniano epochos klėstėjimui didelį smūgį sudavė maro epidemija, nusiaubusi Rytų Romos imperiją ir visą Viduržemio jūros regioną.

Biografija

Bizantijos imperija 550 m. Justiniano I užkariautos žemės (pažymėtos žalia spalva)

Justinianas I gimė apie 482 m. Tauresiume^[1] (dabartinis Taoras Zelenikovo savivaldybėje, Šiaurės Makedonijoje), nedidelėje Rytų Romos imperijos provincijos Dardanijos gyvenvietėje, greičiausiai ilyrų^[2]^[3]^[4] ar trakų^[5]^[6]^[7] kilmės šeimoje, kurioje vyravo lotynų kalba ir kultūra^[8]. Jo motina Vigilanza buvo karvedžio Justino, kuris po sėkmingos karjeros kariuomenėje 518 m. tapo imperatoriumi, sesuo. Justiniano dėdė jį įvaikino ir pasiėmė į Konstantinopolį, kur jam buvo užtikrintas geras išsilavinimas.

Jam esant vienu svarbiausių žmogumi vėlyvojoje Antikoje, Justiniano valdymas sudaro atskirą epochą Bizantijos istorijoje. Jo valdymą žymi ambicingas, bet nepavykęs renovatio imperii ar "Imperijos atkūrimo" planas. Valdant imperatoriui Justinianui (527–565 m.), Bizantija atsikariavo Italiją, Romos miestą ir didžiumą žemių prie Viduržemio jūros. Dar vienas svarbus jo palikimo aspektas yra vieningas Romos teisės perrašymas, Corpus Juris Civilis, daugelio šiuolaikinių valstybių civilinės teisės pagrindas. Jo laikais suklestėjo Bizantijos kultūra, o jo statybų programa paliko tokius šedevrus kaip Šv. Sofijos bažnyčia (Hagia Sophia), kuri daugybę šimtmečių buvo Rytų ortodoksų bažnyčios centras.

Atrodė, kad pavyks atkurti senąją Romos imperiją. Tačiau nukariavimą sutrukdė 543 m. kilusi baisi maro epidemija ir įnirtingas naujųjų germanų valdovų priešinimasis. Taigi, Justinianas ėmė stiprinti imperiją iš vidaus. Augo prekyba, buvo sukurtos naujos pramonės šakos, šilko gamyba. Jis pastatė Šv. Sofijos soborą. Valdžia buvo sustiprinta, išplečiant valstybės valdymo aparatą ir įstatymus. Romėnų įstatymai buvo surinkti ir peržiūrėti. Tai turėjo didelės reikšmės ateities kartoms. Justinianas siekė padidinti Bažnyčios autoritetą ir kovoti su skilimu.

Karališkieji titulai
Justinianas I Justinianų dinastija Gimė: 482/483 Mirė: 565 lapkričio 13 / lapkričio 14
Prieš tai: Justinas I	Bizantijos imperatorius 527–565 Kartu su Justinas I (527)	Po to: Justinas II
Politinis postas
Prieš tai: Flavijus Rusticijus, Flavijus Vitalianus	Romos imperijos Konsulas 521	Po to: Flavijus Symmachus, Flavijus Boethijus
Prieš tai: Vetijus Agorijus Basilijus Mavortijus	Romos imperijos Konsulas 528	Po to: Flavijus Decjius, 2 po konsulato Mavortii (Vakarų)
Laisvas Paskutinis titulo turėtojas Rufijus Genadijus Probus Orestes, Lampadius	Romos imperijos Konsulas 533–534	Po to: Belisarijus

Išnašos

↑ Britannica Concise Encyclopedia, Encyclopædia Britannica, Inc., 2008, ISBN 1593394926, p. 1007.
↑ Michael Maas, The Cambridge Companion to the Age of Justinian, Cambridge University Press, 2005, ISBN 978-1139826877.
↑ Treadgold, Warren T. (1997). A history of the Byzantine state and society. Stanford University Press. p. 246. ISBN 978-0-8047-2630-6. Tikrinta 2010-10-12.
↑ John W. Barker, Justinian and the later Roman Empire, University of Wisconsin Press, 1966, p. 75, ISBN 978-0-299-03944-8. Tikrinta 2011-11-28.
↑ Robert Browning, Justinian and Theodora, Gorgias Press, 2003, ISBN 978-1593330538.
↑ Shifting Genres in Late Antiquity, Hugh Elton, Geoffrey Greatrex, Ashgate Publishing, Ltd., 2015, ISBN 1472443500, p. 259.
↑ Pannonia and Upper Moesia: A History of the Middle Danube Provinces of the Roman Empire, András Mócsy, Routledge, 2014, ISBN 1317754255, p. 350.
↑ The Inheritance of Rome, Chris Wickham, Penguin Books Ltd. 2009, ISBN 978-0-670-02098-0 (p. 90)

[1] Britannica Concise Encyclopedia, Encyclopædia Britannica, Inc., 2008, ISBN 1593394926, p. 1007.

[2] Michael Maas, The Cambridge Companion to the Age of Justinian, Cambridge University Press, 2005, ISBN 978-1139826877.

[3] Treadgold, Warren T. (1997). A history of the Byzantine state and society. Stanford University Press. p. 246. ISBN 978-0-8047-2630-6. Tikrinta 2010-10-12.

[4] John W. Barker, Justinian and the later Roman Empire, University of Wisconsin Press, 1966, p. 75, ISBN 978-0-299-03944-8. Tikrinta 2011-11-28.

[5] Robert Browning, Justinian and Theodora, Gorgias Press, 2003, ISBN 978-1593330538.

[6] Shifting Genres in Late Antiquity, Hugh Elton, Geoffrey Greatrex, Ashgate Publishing, Ltd., 2015, ISBN 1472443500, p. 259.

[7] Pannonia and Upper Moesia: A History of the Middle Danube Provinces of the Roman Empire, András Mócsy, Routledge, 2014, ISBN 1317754255, p. 350.

[8] The Inheritance of Rome, Chris Wickham, Penguin Books Ltd. 2009, ISBN 978-0-670-02098-0 (p. 90)

[1]

[2]

[3]

[4]

[5]

[6]

[7]

[8]

@@ Eilutė 18: / Eilutė 18: @@
 | vikiteka=Category:Iustinianus I }}
-'''Justinianas I''' (arba '''Justinianas Didysis''', [[lotynų kalba|lot]].: ''Flavius Petrus Sabbatius Justinianus'', [[graikų kalba|graik]].: Φλάβιος Πέτρος Σαββάτιος Ιουστινιανός; [[482]] ar 483 m. – [[565]] m. [[lapkričio 13]] ar [[lapkričio 14]] d.) – [[Rytų Romos imperija|Rytų Romos imperijos]] imperatorius, valdęs nuo [[527]] m. iki savo mirties, ir antras [[Justinianų dinastija|Justinianų dinastijos]] narys po dėdės [[Justinas I|Justino I]]. Rytų ortodoksų bažnyčia jį laiko šventuoju, o populiariojoje istoriografijoje jis kartais vadinamas ''Paskutiniu romėnu''<ref>Pavyzdžiui, G. P. Baker (''Justinian'', New York 1931), arba ''Outline of Great Books'' serijoje (''Justinian the Great'').</ref>.
+'''Justinianas I''' (arba '''Justinianas Didysis''', [[lotynų kalba|lot]].: ''Flavius Petrus Sabbatius Justinianus'', [[graikų kalba|graik]].: Φλάβιος Πέτρος Σαββάτιος Ιουστινιανός; [[482]] gegužės 11 d. Tauresiume – [[565]] m. [[lapkričio 14]] d., Konstantinopolyje) – [[Rytų Romos imperija|Rytų Romos imperijos]] imperatorius, valdęs nuo [[527]] m. iki savo mirties, ir antras [[Justinianų dinastija|Justinianų dinastijos]] narys po dėdės [[Justinas I|Justino I]].
+Justiniano I valdymas sutapo su Rytų Romos imperijos ekonominiu ir kariniu aukso amžiumi. Sėkmingos karvedžių [[Belisarijus|Belisarijo]] ir Narseso karinės kampanijos leido vykdyti imperijos restauraciją, t.y. prijungti prie Rytų imperijos barbarų antplūdžio metu prarastas Vakarų teritorijas. Stambius statybos projektus vainikavo [[Sofijos soboras|Sofijos bazilika]] konstantinopolyje. Globojant imperatoriui suklestėjo kultūra, iškilo daug žymių istorikų ir rašytojų.
-== Valdymas ==
+m. buvo sudarytas vadinamasis Justiniano kodeksas ''Corpus iuris civilis'', romėnų teisės kompliliacija, kuri iki šiol laikoma civilinės teisės pagrindu.
+Rytų ortodoksų bažnyčia jį laiko šventuoju.
+Justiniano epochos klėstėjimui didelį smūgį sudavė [[Justiniano maras|maro epidemija]], nusiaubusi Rytų Romos imperiją ir visą Viduržemio jūros regioną.
+== Biografija ==
 [[Vaizdas:Byzantium550.png|thumb|left|Bizantijos imperija 550 m. Justiniano I užkariautos žemės (pažymėtos žalia spalva)]]
+Justinianas I gimė apie 482 m. Tauresiume<ref>[https://books.google.lt/books?id=ea-bAAAAQBAJ&pg=PA1007&redir_esc=y#v=onepage&q&f=false Britannica Concise Encyclopedia], Encyclopædia Britannica, Inc., 2008, ISBN 1593394926, p. 1007.</ref> (dabartinis Taoras Zelenikovo savivaldybėje, [[Šiaurės Makedonija|Šiaurės Makedonijoje]]), nedidelėje Rytų Romos imperijos provincijos [[Dardanija|Dardanijos]] gyvenvietėje, greičiausiai ilyrų<ref>Michael Maas, [https://books.google.com/?id=9AvjaThtrKYC&pg=PA74&dq=Justinian++latin-speaking+Illyrians The Cambridge Companion to the Age of Justinian], Cambridge University Press, 2005, ISBN 978-1139826877.</ref><ref>Treadgold, Warren T. (1997). A history of the Byzantine state and society. Stanford University Press. p. 246. ISBN 978-0-8047-2630-6. Tikrinta 2010-10-12.</ref><ref>John W. Barker, [https://books.google.com/?id=LiJljEXvwAoC&pg=PA75&dq=%22Though+he+shared+an+Illyrian%22#v=onepage&q=%22Though%20he%20shared%20an%20Illyrian%22&f=false Justinian and the later Roman Empire], University of Wisconsin Press, 1966, p. 75, ISBN 978-0-299-03944-8. Tikrinta 2011-11-28.</ref> ar trakų<ref>Robert Browning, [https://books.google.com/?id=gOIMSWMtow0C&pg=PA21&lpg=PA21&dq=Justinian+I+thracian#PPA23,M1 Justinian and Theodora], Gorgias Press, 2003, ISBN 978-1593330538.</ref><ref>Shifting Genres in Late Antiquity, Hugh Elton, Geoffrey Greatrex, Ashgate Publishing, Ltd., 2015, ISBN 1472443500, [https://books.google.bg/books?id=aR2dBQAAQBAJ&pg=PA259&dq=Justinian+Thracian+origin&hl=bg&sa=X&ved=0CC8Q6AEwAmoVChMInJeK1OmdxwIVQY3bCh0FhgAq#v=onepage&q&f=false p. 259].</ref><ref>Pannonia and Upper Moesia: A History of the Middle Danube Provinces of the Roman Empire, András Mócsy, Routledge, 2014, ISBN 1317754255, [https://books.google.bg/books?id=LP9RAwAAQBAJ&pg=PA350&dq=Justinian+Thracian+stock&hl=bg&sa=X&ved=0CEQQ6AEwBWoVChMIjNXE3uqdxwIV0I7bCh06OQIU#v=onepage&q&f=false p. 350].</ref> kilmės šeimoje, kurioje vyravo lotynų kalba ir kultūra<ref>The Inheritance of Rome, Chris Wickham, Penguin Books Ltd. 2009, ISBN 978-0-670-02098-0 (p. 90)</ref>. Jo motina Vigilanza buvo karvedžio [[Justinas I|Justino]], kuris po sėkmingos karjeros kariuomenėje 518 m. tapo imperatoriumi, sesuo. Justiniano dėdė jį įvaikino ir pasiėmė į Konstantinopolį, kur jam buvo užtikrintas geras išsilavinimas.
 Jam esant vienu svarbiausių žmogumi vėlyvojoje Antikoje, Justiniano valdymas sudaro atskirą epochą [[Bizantija|Bizantijos]] istorijoje. Jo valdymą žymi ambicingas, bet nepavykęs ''renovatio imperii'' ar "Imperijos atkūrimo" planas. Valdant imperatoriui Justinianui (527–565 m.), [[Bizantija]] atsikariavo [[Italija|Italiją]], Romos miestą ir didžiumą žemių prie [[Viduržemio jūra|Viduržemio jūros]]. Dar vienas svarbus jo palikimo aspektas yra vieningas Romos teisės perrašymas, [[Corpus Juris Civilis]], daugelio šiuolaikinių valstybių civilinės teisės pagrindas. Jo laikais suklestėjo Bizantijos kultūra, o jo statybų programa paliko tokius šedevrus kaip Šv. Sofijos bažnyčia (''Hagia Sophia''), kuri daugybę šimtmečių buvo Rytų ortodoksų bažnyčios centras.