Mirties bausmė: Skirtumas tarp puslapio versijų

Straipsnis iš Vikipedijos, laisvosios enciklopedijos.
Ištrintas turinys Pridėtas turinys
Bearas (aptarimas | indėlis)
Bpetkute (aptarimas | indėlis)
Rašybos klaidos.
Eilutė 48: Eilutė 48:
'''Argumentai prieš mirties bausmę:'''
'''Argumentai prieš mirties bausmę:'''


* Mirties bausmė gali paversti nuteistuosius teroristus kankiniais.v
* Mirties bausmė gali paversti nuteistuosius teroristus kankiniais.
* Mirties bausmė – finansiškai brangi. <ref>http://www.technologijos.lt/n/zmoniu_pasaulis/kaip_mes_gyvename/S-15361</ref>
* Mirties bausmė – finansiškai brangi. <ref>http://www.technologijos.lt/n/zmoniu_pasaulis/kaip_mes_gyvename/S-15361</ref>
* [[Įstatymas]] nuteisia už žudymą, o paskui pats savo vardu reikalauja žudyti.
* [[Įstatymas]] nuteisia už žudymą, o paskui pats savo vardu reikalauja žudyti.
Eilutė 86: Eilutė 86:
== Nuorodos ==
== Nuorodos ==
{{commonscat|Death penalty}}
{{commonscat|Death penalty}}
* [http://www3.lrs.lt/pls/inter2/dokpaieska.showdoc_l?p_id=68774&p_query=&p_tr2=] Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo 1998 m. gruodžio 9 d. nutarimas „Dėl Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 105 straipsnio sankcijoje numatytos mirties bausmės atitikimo Lietuvos Respublikos Konstitucijai“.
* [http://www3.lrs.lt/pls/inter2/dokpaieska.showdoc_l?p_id=68774&p_query=&p_tr2= Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo 1998 m. gruodžio 9 d. nutarimas „Dėl Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 105 straipsnio sankcijoje numatytos mirties bausmės atitikimo Lietuvos Respublikos Konstitucijai“.]
* [http://www.amnesty.org/deathpenalty Amnesty International] – žmogaus teisių organizacija (anglų kalba).
* [http://www.amnesty.org/deathpenalty Amnesty International] – žmogaus teisių organizacija (anglų kalba).
* [http://encarta.msn.com/media_461543496/Capital_Punishment_Worldwide.html Šalių sąrašas pagal jų pozicijas dėl mirties bausmės – Encarta] (anglų kalba).
* [http://encarta.msn.com/media_461543496/Capital_Punishment_Worldwide.html Šalių sąrašas pagal jų pozicijas dėl mirties bausmės – Encarta] (anglų kalba).

00:46, 15 rugsėjo 2017 versija

Mirties bausmės taikymas pasaulyje
  Uždrausta
  Netaikoma, išskyrus ypatingus nusikaltimus
  Netaikoma praktikoje pastaruosius 10 metų
  Teisėtai taikoma bausmė
Cesare Beccaria, Dei delitti e delle pene

Mirties bausmė yra viena seniausių pasaulyje taikomų sankcijų už labai sunkius nusikaltimus. Šiuolaikinėse valstybėse mirties bausmės taikymas yra apribotas arba apskritai panaikintas: beveik visoje Europoje, Lotynų Amerikoje, daugumoje Ramiojo vandenyno valstybių mirties bausmė yra panaikinta. Kai kuriose valstybėse, nepanaikinusiose mirties bausmės, ji taikoma už sunkiausius nusikaltimus asmeniui – iš anksto suplanuotą nužudymą, nužudymą iš savanaudiškų paskatų, šnipinėjimą, valstybės išdavimą ir veikimą prieš savo valstybę, kai kuriuose musulmoniškuose kraštuose mirties bausmė taip pat taikoma už seksualinius nusikaltimus.

Iki XX a. vidurio mirties bausmė buvo taikoma beveik kiekvienoje valstybėje, tačiau per pastaruosius kelis dešimtmečius dauguma valstybių atsisakė mirties bausmės, kaip sankcijos už nusikaltimo padarymą. Remiantis Amnesty International klasifikacija, pasaulio valstybės skirstomos į keturias kategorijas:

  • 58[pastaba 1] valstybės nėra atsisakiusios mirties bausmės taikymo nei įstatymuose, nei praktikoje.
  • 96 valstybės yra visiškai atsisakiusios mirties bausmės.
  • 9 valstybių neatmetė mirties bausmės taikymo už ypatingus ir išskirtinius nusikaltimus (pavyzdžiui, karo metu įvykdytus nusikaltimus).
  • 34 valstybių mirties bausmė nėra uždrausta įstatymais, tačiau praktikoje ji nėra taikoma bent jau pastaruosius 10 metų.[1]

Iki XX amžiaus 9 dešimtmečio mirties bausmė daugiausia buvo taikoma nedemokratinėse, skurdžiose ir autoritarinėse valstybėse, kurios dažnai mirties bausmę taikė kaip politinio poveikio priemonę. 9 dešimtmetyje mirties bausmė buvo panaikinta Lotynų Amerikoje, kurios pavyzdžiu 10 dešimtmetyje pasekė buvusios socialistinio bloko valstybės po to, kai atgavo nepriklausomybę. Vienintelė Europos valstybė, praktikuojanti mirties bausmės taikymą, yra Baltarusija. Kita vertus, dauguma Azijos išsivysčiusių demokratinių valstybių taip pat nėra atsisakiusios mirties bausmės taikymo politikos, kadangi jose visuomenė stipriai palaiko mirties bausmės taikymą, be to, jai skiriama nedaug dėmesio žiniasklaidoje.

Mirties bausmė pasaulyje

Mirties bausmės taikymo praktika žinoma dar bendruomeninės santvarkos laikais, kai bendruomenės narys, nusižengęs savo genties taisyklėms, buvo pasmerkiamas myriop. Taigi, mirties bausmė tuomet buvo bendruomenės teisingumo sistemos dalis. Be mirties bausmės, nusižengęs narys galėjo būti baudžiamas kitomis bausmėmis (kompensacija nukentėjusiajam, kūno bausmėmis, išvarymas iš genties ir pan.), todėl mirties bausmė buvo retai taikoma sankcija, kadangi tinkamesne bausme buvo laikomas kompensavimas nukentėjusiajam genties nariui.

Kita vertus, nusikaltimai, padaryti kitos genties narių, buvo laikomi išpuoliu prieš nukentėjusią bendruomenę, taigi bausmių nusikaltėliui taikymas įvairavo nuo kūno bausmių ir pavergimo iki mirties bausmės. Vis dėlto genties reakcija į kitos bendruomenės įvykdytą nusikaltimą galėjo būti atsiprašymas, kompensacija arba kraujo kerštas.

Anksčiausiai mirties bausmę įtvirtinęs teisės aktas – Babilono valdovo Hamurabio teisynas. Jame buvo aprašytos 25 nusikaltimų rūšys, už kurias būdavo pasmerkiama myriop. Senasis Testamentas nustato mirties bausmę už žmogžudystę, pagrobimą, burtus, Šabato nešventimą, šventvagiškas kalbas, daugelį seksualinių nusikaltimų. Senovės Graikijoje apie 621 m. pr. m. e. Drakonto įstatymais buvo įtvirtintas mirties bausmės taikymas už daugelį nusikaltimų. Viduramžiais, panašiai kaip ir Graikijoje, mirties bausmė buvo taikoma kaip pagrindinė bausmė, kol nebuvo išvystyta šiuolaikinė kalėjimų sistema. Pavyzdžiui, 1700 metais Didžiojoje Britanijojevagystes, medžių kirtimus, plėšimus ir panašius nusikaltimus mirtimi buvo nuteisti 222 nusikaltėliai[2] .

Vykdymas

Elektros kėdėJAV Sing-Sing kalėjimo Niujorko valstijoje

Dar XX a. pradžioje bausmė buvo vykdoma pačiais įvairiausiais būdais. Šiuo metu dažniausiai naudojamos mirties bausmės įvykdymo priemonės yra elektros kėdė, dujų kamera, mirtina injekcija. Taip pat kai kuriose valstybėse mirties bausmė taikoma sušaudant ar pakariant.

Viduramžiais ir anksčiau buvo taikomi įvairiausi mirties bausmės variantai, pagrįsti vietiniais prietarais ir papročiais. Žinomi mirties bausmės įvykdymo būdai: pasmaugimas, sudeginimas, išvirimas, kaulų laužymas ratu, gyvo palaidojimas, nukryžiavimas, galvos nukirtimas, paskandinimas, ketvirčiavimas, odos nudyrimas, nunuodijimas, perpjovimas pusiau, užmūrijimas, užmėtymas akmenimis, nužudymas drambliu ir daugelis kitų. Mirties bausmės taikymas nebuvo atsietas nuo kankinimo, kadangi daugeliu mirties bausmės įvykdymo būdų nusikaltėlis patirdavo dideles kančias. Patys mirties bausmės vykdymo būdai buvo tokie, kad pasmerktas mirti nusikaltėlis kentėtų ir nemirtų iškart.

Mirties bausmes vykdė specialūs valstybės ar miesto išlaikomi pareigūnai – budeliai, o dar anksčiau – pati bendruomenė.

Už ir prieš mirties bausmę

   Įtariama, kad šiame straipsnyje esama jokiuose viešai prieinamuose šaltiniuose neskelbtos informacijos.
Prašome žiūrėti diskusiją (papildomos informacijos gali būti istorijoje).
   Šiam straipsniui ar jo daliai trūksta išnašų į patikimus šaltinius.
Jūs galite padėti Vikipedijai pridėdami tinkamas išnašas su šaltiniais.

Argumentai už mirties bausmę:

  • Teroristai, kurie žudo žmones be jokios atrankos, turėtų būti pakarti.
  • Mirties bausmė atgrasina potencialius žudikus.
  • Nuo pat savo egzistavimo pradžios žmonija turėjo mirties bausmę, tai kodėl turėtumėme jos atsisakyti mūsų laikais?
  • Mirties bausmė apsaugo piliečius ir policiją.
  • Ji tinkamai išreiškia visuomenės pasibjaurėjimą žudymu.
  • Įkalinimas „iki gyvos galvos“ yra per maža bausmė už nužudymą.
  • Kai kurie nuteistieji „iki gyvos galvos“ po keleto metų vėl laisvi vaikštinėja gatvėmis.
  • Įstatymas turėtų būti grindžiamas principu „akis už akį, dantis už dantį“.
  • Kerštas yra natūralus žmogiškas jausmas.
  • Mirties bausmė padeda aukos šeimai lengviau pakelti artimojo netektį.

Argumentai prieš mirties bausmę:

  • Mirties bausmė gali paversti nuteistuosius teroristus kankiniais.
  • Mirties bausmė – finansiškai brangi. [3]
  • Įstatymas nuteisia už žudymą, o paskui pats savo vardu reikalauja žudyti.
  • Mirties bausmė yra nežmoniška, antihumaniška.
  • Ji nebūtinai atgrasina žmones nuo naujų nusikaltimų.
  • Visuomenė paverčia mirties bausmės vykdytoją žudiku.
  • Praeityje pasitaikydavo, kad buvo pakariamas nekaltas žmogus.
  • 77 % žmonių, padariusių žmogžudystes, gerai pažinojo auką (nužudymo priežastys – kivirčai šeimoje, emocinės pusiausvyros praradimas).
  • Palikus mirties bausmę, nusikaltėlio perauklėjimo idėja virsta tikra parodija.
  • Užuot patys žudę vadinamuosius žudikus, turėtumėme pradėti gilintis į nusikaltimo motyvus ir įvertinti visuomenės daromą spaudimą nusikaltusiajam.

Mirties bausmė Lietuvoje

Nuo Nepriklausomybės atkūrimo iki mirties bausmės sustabdymo ji buvo įvykdyta 7 nuteistiesiems. Lietuvoje mirti nuteisti kaliniai būdavo sušaudomi.

Po Prezidento Algirdo Brazausko dekreto, kuriuo buvo sustabdytas mirties bausmės vykdymas, kitiems myriop nuteistiems kaliniams pavyko jos išvengti – mirties bausmė jiems buvo pakeista įkalinimu iki gyvos galvos.

Įvykdytos mirties bausmės Lietuvoje po Nepriklausomybės atkūrimo:

  1. 1992 m. rugpjūčio 8 d. – Aleksandras Novatkis
  2. 1993 m. gruodžio 12 d. – Vladimiras Ivanovas
  3. 1993 m. gruodžio 12 d. – Valentinas Laskys
  4. 1994 m. sausio 27 d. – Vidmantas Žibaitis
  5. 1994 m. rugsėjo 28 d. – Antanas Varnelis
  6. 1995 m. gegužės 18 d. – Aleksandras Gudkovas
  7. 1995 m. liepos 12 d. – Borisas Dekanidzė

1996 metais Lietuvoje mirties bausmės vykdymas buvo sustabdytas. 1998 m. gruodžio 21 d. LR Seimas mirties bausmę panaikino.

Pastabos

  1. Įskaitant JAV valstijas

Šaltiniai

Literatūra

Nuorodos