Mirties bausmė drambliu

Straipsnis iš Vikipedijos, laisvosios enciklopedijos.
Pasmerktąjį sutraiško dramblys (1868 m. graviūra)

Mirties bausmė drambliu (pers. زير پى ِپيل افكندن) – mirties bausmės būdas, buvęs įprastu Pietų ir Pietryčių Azijoje ir ypač – Indijoje. Buvo naudojami treniruoti Azijiniai drambliai, galėję užmušti pasmerktąjį iš karto arba ilgą laiką jį lėtai kankinti, pratęsiant aukos agoniją.

Istorija[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

Šis mirties nuosprendžio vykdymo būdas kėlė siaubą karo belaisviams, bet tuo pačiu ir žadino keliautojų iš Europos pasibaisėjimą ir smalsumą – tai aprašyta tų laikų žurnaluose ir pasakojimuose apie gyvenimą Azijoje. Galiausiai ši praktika nustojo gyvuoti, kai Europos imperijos XVIII–XIX a. kolonizavo šį regioną. Mirties bausmė drambliu pirmiausia buvo būdinga Azijos šalims, tačiau buvo naudojama ir senovės Vakarų civilizacijų – Romoje ir Kartaginoje, dažniausiai susidoroti su maištaujančiais kareiviais.

Nuorodos[redaguoti | redaguoti vikitekstą]