Užmėtymas akmenimis

Straipsnis iš Vikipedijos, laisvosios enciklopedijos.
Peršokti į: navigacija, paiešką
Marx Reichlich – Šv. Stepono užmėtymas akmenimis, 1506 m.

Užmėtymas akmenimis – mirties bausmės forma, kuri apibrėžia nusikaltusio (nebūtinai nuteisto) asmens nukankinimą į jį mėtant akmeninis iki jo mirties. Vakarų kultūroje laikomas nelegaliu ir kankinančiu aktu. Užmėtymas akmenimis vis dar taikomas Islamo teisės praktikoje.

Užmėtymas akmenimis teisiškai vis dar vykdomas šiose šalyse: Jungtiniai Arabų Emyratai, Iranas, Irakas, Kataras, Saudo Arabija, Mauritanija, Somalis, Sudanas, Jemenas, Brunėjus. Taip pat vykdomas Nigerijos, Indonezijos ir Pakistano atskiruose regionuose. Kai kuriose šalyse užmėtymas akmenimis yra uždraustas, bet vis tiek vykdomas (pvz., Afganistanas).

Istoriškai užmėtymas akmenimis buvo taikomas daugumoje kultūrų. Mirties bausmė užmėtant akmenimis siejama su daugeliu religijų – judaizmu, islamu ir krikščionybe. Manoma, kad panašias bausmes taikė ir senovės indėnai. Japonų kultūroje užmėtymo akmenimis bausmė buvo susieta su žmogaus užkasimu ir vadinta išikodzumė.