Budelis
Budelis (vok. Büttel) – mirties bausmės (išskyrus sušaudymą) arba kūno sužalojimo bausmės vykdytojas. Budelio pareigybė atsirado Vakarų Europoje XIII a. Privilegiją laikyti budelį kaip miesto valdininką gaudavo kiekvienas didesnysis miestas. Miesto budelio profesija išnyko, stiprėjant centralizuotai valdžiai bei keičiantis teisėtvarkai. Miesto budelį pakeitė valstybės budelis.
Dažniausiai budeliai būdavo rekrutuojami iš nuteistų nusikaltėlių, kuriems už budelio darbą būdavo panaikinama bausmė. JAV, kur mirties bausmė atliekama mechanizuotai (elektros kėdėje arba dujų kameroje), budelio pareigas vykdo kalėjimo valdininkai. Seniau budelis dažniausiai būdavo apsirengęs specialiais raudonais drabužiais, dabar dažniausiai juodais, kartais su kauke.
Pagal 1649 m. teisyną, budelį turėjo turėti kiekvienas miestas. Lietuvoje atsirado, kai miestams buvo suteikta Magdeburgo teisė (XIV a. pab. – XVI a.). Nuolatinius budelius turėjo tik Vilnius ir Kaunas. Taip pat budelį turėjo didžiojo kunigaikščio teismas.[1]
Šaltiniai[redaguoti | redaguoti vikitekstą]
- ↑ Budelis. Lietuviškoji tarybinė enciklopedija, II t. Vilnius: Mokslo ir enciklopedijų leidybos institutas, 1977. T.II: Bangladešas-Demokratinis, 297 psl.