Postimpresionizmas: Skirtumas tarp puslapio versijų
SNėra keitimo santraukos |
SNėra keitimo santraukos |
||
| Eilutė 5: | Eilutė 5: | ||
Postimpresionizmo dailėje atsispindėjo sudėtingi Vakarų Europos kultūros krizės momentai, reiškėsi įvairios, kartais viena kitai priešingos, kūrybinės individualybės. |
Postimpresionizmo dailėje atsispindėjo sudėtingi Vakarų Europos kultūros krizės momentai, reiškėsi įvairios, kartais viena kitai priešingos, kūrybinės individualybės. |
||
Postimpresionizmo pradžia laikoma paskutinė (aštuntoji) impresionistų paroda, kuri [[1886]] m. įvyko [[Paryžius|Paryžiuje]]. Postimpresionizmo terminas pradėtas vartoti anglų dailės kritiko R. E. Fry prancūzų dailės parodos metu [[Londonas|Londone]], [[1910]]–[[1911]] m. Jis labiausiai siejamas su prancūzų tapytojų [[Polis Sezanas|P. Sezano]], [[Vincentas van Gogas|V. van Gogo]], [[Polis Gogenas|P. Gogeno]] ir [[Henri de Toulouse-Lautrec|A. de Tulūzo-Lotreko]] kūryba. Postimpresionizmui iš dalies priskiriama ir tapytojų [[neoimpresionizmas|neoimpresionistų]] [[Žoržas Sera|Ž. Sera]], [[Polis Sinjakas|P. Sinjako]], [[simbolizmas|simbolistų]] ir [[kluazonizmas|kluazonistų]] [[Odilon Redon|O. Redono]], [[Emilis Bernaras|E. Bernaro]], [[Lui Anketenas|L. Anketeno]], [[nabiai|nabių]] [[Pjeras Bonaras|P. Bonaro]], [[Édouard Vuillard|E. Viujaro]], [[Maurice Denis|Moriso Denio]], [[Paul Sérusier|Polio |
Postimpresionizmo pradžia laikoma paskutinė (aštuntoji) impresionistų paroda, kuri [[1886]] m. įvyko [[Paryžius|Paryžiuje]]. Postimpresionizmo terminas pradėtas vartoti anglų dailės kritiko R. E. Fry prancūzų dailės parodos metu [[Londonas|Londone]], [[1910]]–[[1911]] m. Jis labiausiai siejamas su prancūzų tapytojų [[Polis Sezanas|P. Sezano]], [[Vincentas van Gogas|V. van Gogo]], [[Polis Gogenas|P. Gogeno]] ir [[Henri de Toulouse-Lautrec|A. de Tulūzo-Lotreko]] kūryba. Postimpresionizmui iš dalies priskiriama ir tapytojų [[neoimpresionizmas|neoimpresionistų]] [[Žoržas Sera|Ž. Sera]], [[Polis Sinjakas|P. Sinjako]], [[simbolizmas|simbolistų]] ir [[kluazonizmas|kluazonistų]] [[Odilon Redon|O. Redono]], [[Emilis Bernaras|E. Bernaro]], [[Lui Anketenas|L. Anketeno]], [[nabiai|nabių]] [[Pjeras Bonaras|P. Bonaro]], [[Édouard Vuillard|E. Viujaro]], [[Maurice Denis|Moriso Denio]], [[Paul Sérusier|Polio Seriuzjė]], vėlyvoji [[Edgar Degas|E. Dega]], [[Ogiustas Renuaras|O. Renuaro]] kūryba, [[Anri Ruso]] primityvizmas. |
||
[[Lietuva|Lietuvoje]] postimpresionizmo bruožų būta [[XX a.]] trečiojo dešimtmečio pabaigos – 4 dešimtmečio dailėje ([[Justinas Vienožinskis|J. Vienožinskio]], [[Adolfas Valeška|A. Valeškos]], [[VIktoras Vizgirda|V. Vizgirdos]], [[Antanas Samuolis|A. Samuolio]] peizažai).<ref>{{LTE|IX|129||Postimpresionizmas}}</ref> |
[[Lietuva|Lietuvoje]] postimpresionizmo bruožų būta [[XX a.]] trečiojo dešimtmečio pabaigos – 4 dešimtmečio dailėje ([[Justinas Vienožinskis|J. Vienožinskio]], [[Adolfas Valeška|A. Valeškos]], [[VIktoras Vizgirda|V. Vizgirdos]], [[Antanas Samuolis|A. Samuolio]] peizažai).<ref>{{LTE|IX|129||Postimpresionizmas}}</ref> |
||
23:38, 28 liepos 2016 versija
Postimpresionizmas (lot. post – po + impresionizmas) – XIX a. pabaigos – XX a. pradžios modernistinės dailės kryptys ir grupuotės, kurios pasireiškė Prancūzijoje po impresionizmo. Postimpresionistų kūryboje atsisakoma impresionistinių metodų, pabrėžiamas ryšys tarp vaizduotės ir objektyvios tikrovės, siekiama jausmų ir proto sintezės, savitos regimųjų įspūdžių išraiškos.
Postimpresionizmo dailėje atsispindėjo sudėtingi Vakarų Europos kultūros krizės momentai, reiškėsi įvairios, kartais viena kitai priešingos, kūrybinės individualybės.
Postimpresionizmo pradžia laikoma paskutinė (aštuntoji) impresionistų paroda, kuri 1886 m. įvyko Paryžiuje. Postimpresionizmo terminas pradėtas vartoti anglų dailės kritiko R. E. Fry prancūzų dailės parodos metu Londone, 1910–1911 m. Jis labiausiai siejamas su prancūzų tapytojų P. Sezano, V. van Gogo, P. Gogeno ir A. de Tulūzo-Lotreko kūryba. Postimpresionizmui iš dalies priskiriama ir tapytojų neoimpresionistų Ž. Sera, P. Sinjako, simbolistų ir kluazonistų O. Redono, E. Bernaro, L. Anketeno, nabių P. Bonaro, E. Viujaro, Moriso Denio, Polio Seriuzjė, vėlyvoji E. Dega, O. Renuaro kūryba, Anri Ruso primityvizmas.
Lietuvoje postimpresionizmo bruožų būta XX a. trečiojo dešimtmečio pabaigos – 4 dešimtmečio dailėje (J. Vienožinskio, A. Valeškos, V. Vizgirdos, A. Samuolio peizažai).[1]
Galerija
Postimpresionistų tapybos pavyzdžiai:
-
„Žvaigždėta naktis“, 1889 m., aut. Vincentas van Gogas -
„Manao Tupapau“, 1892 m., aut. Polis Gogenas -
„Kortų lošėjai“, 1894−95 m., aut. Polis Sezanas -
„Mulen Ruže“, 1892−95 m., aut. Anri de Tuluz-Lotrekas
.JPG)
Šaltiniai
- ↑ Postimpresionizmas. Lietuviškoji tarybinė enciklopedija, IX t. Vilnius: Mokslo ir enciklopedijų leidybos institutas, 1982. T.IX: Pintuvės-Samneris, 129 psl.