Impresionizmas

Straipsnis iš Vikipedijos, laisvosios enciklopedijos.
Peršokti į: navigacija, paiešką
Įspūdis, saulėtekis (Impression, soleil levant) (1872/1873), aut. Klodas Monė

Impresionizmas (XIX a. pab. – XX a. pr.) – meno judėjimas, prasidėjęs Paryžiuje, kai apie 1860-ųjų pradžioje susikūrė grupė dailininkų, kurie siekė vaizduoti šiuolaikinio gyvenimo scenas, ieškojo naujų vaizdavimo formų.

Garsiausiais ir būdingiausiais impresionizmo atstovais minimi Klodas Monė, Ogiustas Renuaras, Kamilis Pisaro. Jiems didelį impulsą suteikė E. Manė kūryba, ypač jo skandalą sukėlę paveikslai „Pusryčiai ant žolės“ (1863) ir „Olimpija“ (1865). 1874 m. įvyko pirmoji grupės paroda Paryžiuje. Impresionizmo pavadinimas kilo iš joje pademonstruoto prancūzų dailininko Klodo Monė paveikslo„Įspūdis, saulėtekis“ (angl. Impression, Sunrise, pranc. Impression, soleil levant). Viso įvyko 8 impresionistų grupės parodos iki 1886 m. Jose eksponavo ne vien impresionistai, taip pat, ne visi impresionistai dalyvavo visose grupės parodose.

Pagrindinis impresionizmo principas – atspindėti akimirką, sustabdyti judesį, atspindėti realybės nepastovumą, pagrįsti įspūdžiu. Tapyboje naudojamos grynos, dažniausiai nemaišytos spalvos, atsisakyta žemės, ochros tonų. Naudojami laisvi, smulkūs potėpiai, atsakyta kontūrinio, aiškios linijos vaizdavimo. Teikiama pirmenybė plenerinei tapybai, peizažo žanrui, didelis dėmesys skiriamas saulės šviesos atspindžių, atmosferinių efektų, vandens paviršiaus raibuliavimo vaizdavimui.

Svarbiausi bruožai[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

  • Labai svarbus gamtos vaidmuo
  • Manoma, kad laikas – kintantis dalykas, viskas pasaulyje be paliovos kinta, nieko neįmanoma apibrėžti, nes viskas keičiasi, todėl menininkas turi vaizduoti ne rezultatą, bet procesą
  • Svarbūs monologai
  • Žmogus priklauso nuo kintančių situacijų, aplinka valdo žmogų ir žmogus nuolat keičiasi
  • Labai daug kalbama apie jausmus, vidinę žmogaus būklę
  • Visų vertybių matas – žmogus, individas, kuris elgiasi spontaniškai, manoma, kad viskas užkoduota pasąmonėj
  • Herojus nuolat įsitempęs, nėra buitinio konkretumo
  • Dabarties įvykiai yra svarbesni už praeities, viskas prasideda, vyksta ir nutrūksta dabar
  • Pasakojimas intymus (dažniausiai pasakojama pirmu asmeniu)
  • Nuoširdus, jausmingas kalbėjimo tonas; kalbėjime jaučiami tarpai
  • Daug pastraipų, daugtaškių, brūkšnių
  • Neįprasti palyginimai
  • Būdingas lyrikai, epikai ir dramai

Impresionistai[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

„Sena prie Bugivalio“, 1870, aut. Kamilis Pisaro

Prancūzijoje:

Vokietijoje:

Anglijoje:

Rusijoje:

Ispanijoje:

Frederikas Bazilis priskiriamas impresionistams, nors žuvo Prancūzijos-Prūsijos kare 1870 m., t. y. anksčiau nei įvyko pirmoji impresionistų paroda. Ogiustas Rodenas priskiriamas impresionistams labiau kaip inovatyvus amžininkas, jo kūryba labiau siejama su realizmu. Su impresionizmu tampriai buvo susijusi Eduaro Manė kūryba, nors pats dailininkas stengėsi kiek atsiriboti nuo Paryžiaus impresionistų grupės. Prie impresionistų gali būti priskirti neoimpresionistai (Žoržas Sera, Polis Sinjakas). Polis Sezanas, Polis Gogenas impresionistiniu stiliumi tapė ankstyvojoje savo kūryboje ir meno istorijoje visų pirma žinomi kaip postimpresionistai. Trumpą laiką atvykęs į Paryžių impresionizmu buvo persiėmęs Vincentas van Gogas.

„Gyvūnų turgus Harleme“, 1891, aut. Maksas Lybermanas

Impresionizmas Lietuvoje[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

Galerija[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

Kai kurie iš žinomiausių impresionistų kūrinių:

Vikiteka