Biotechnologija

Biotechnologija – bet kuri technologija, susijusi su natūralių biosistemų, gyvų organizmų ar darinių iš jų panaudojimu, pagrįsta manipuliacijomis su DNR už ląstelės ribų, siekiant pagaminti naują produktą arba jį perdirbti, panaudoti konkrečiam tikslui.

Terminas paplito XX a. antroje pusėje, nors biotechnologiniais procesais, kaip duonos kepimas, raugintų pieno produktų gamyba, fermentinių sūrių ir vyno darymas, naudojamasi labai seniai.

Išskiriamos tokios biotechnologijų šakos:

• Žalioji biotechnologija (žemės ūkyje panaudojami biotechnologiniai metodai);
• Mėlynoji biotechnologija (jūros organizmų biotechnologiniai tyrimai);
• Raudonoji biotechnologija (vaistinių medžiagų ieškojimas, gamyba biotechnologijos metodais);
• Geltonoji biotechnologija (Maisto bei maisto papildų biotechnologija);
• Auksinė biotechnologija (Bioinformatikos, nanotechnologijų, genomikos ir proteomikos pritaikymas biotechnologijoje);
• Rudoji biotechnologija (sausųjų zonų ir dykumų gyvybės biotechnologija);
• Violetinė biotechnologija (intelektinės nuosavybės apsauga biotechnologijų srityje (patentai, publikacijos, išradimai));
• Baltoji biotechnologija (pramoninė)(gyvų organizmų ar gyvybinės veiklos panaudojimas pramoninėje cheminių medžiagų, biodegalų ir pan. gamyboje);
• Pilkoji biotechnologija (Klasikinė fermentacija. Kartais pilkoji biotechnologija sujungiama su baltąja, pramonine.)

Panaudojimas

Veiklos sritys, kuriose yra taikomos biotechnologijos:

• Farmacija;
• Medicina;
• Lengvoji pramonė;
• Maisto pramonė;
• Gyvulininkystė;
• Augalininkystė;
• Žemdirbystė;
• Miškininkystė;
• Dekoratyvinė sodininkystė;
• Aplinkos apsauga;
• Karo pramonė.

Mikrobiologijos ir biochemijos pažanga – fermentų ir kitokių biologiškai aktyvių medžiagų išskyrimas - leido išplėsti praktines biotechnologijos galimybes.

Mikrobiologijos pramonė gamina pašarinius baltymus, aminorūgštis, vitaminus, antibiotikus, biopesticidus. Molekuliniame lygyje susiformavus genoinžinerinei biotechnologijai, kuriamos naujos organizmų, produkuojančių fermentus, hormonus, interferonus ir kitokias biologiškai aktyvias medžiagas, formas: susidaro galimybės kurti produktyvesnių ir turinčių kitas naudingas savybes žemės ūkio augalų ir gyvulių veisles.

Augalininkystėje viena iš genoinžinerinės biotechnologijos problemų – kurti azotą jungiančių bakterijų kamienus, sugebančius fiksuoti daugiau atmosferinio azoto ant ankštinių augalų šaknų, ir dirbtines azotą jungiančių bakterijų bei javų ir techninių augalų simbiozes. Vienas iš biotechnologijos pasiekimų gyvulininkystėje – embrionų transplantavimas, siekiant gauti iš mažesnės veislės vertės patelių genetiškai vertingus palikuonis.

Biotechnologiniai procesai naudojami nukenksminant (utilizuojant) organines atliekas žemės ir komunaliniame ūkyje, pramonėje, gaunant vertingas organines trąšas ir dujas.